Vis daugiau gyventojų gali sau leisti automobilius, tačiau kyla klausimas, kada seno automobilio išlaikymas tampa per brangus ir verta galvoti apie automobilio keitimą.
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo norų, tačiau dar labiau - nuo galimybių. Įmoka už automobilį per mėnesį turėtų sudaryti apie 10-15 proc. šeimos pajamų. Tai - protinga suma, nesudaranti didesnės finansinės naštos šeimai. Na, o drauge su kita, pavyzdžiui, būsto ar vartojimo paskola, finansiniai įsipareigojimai per mėnesį negali viršyti 40 proc.
Naudoto automobilio vertinimas ir finansavimas
Renkantis tarp naudoto ir naujo automobilio, svarbu gerai įvertinti tikrąją naudoto automobilio kainą. Viena dažniausių klaidų ir yra tai, kad kai įsigyjamas senesnis naudotas automobilis, pamirštama, jog jo išlaikymas yra daug brangesnis. Neretai per metus automobilio remontui ir priežiūrai išleidžiama suma sudaro apie 10 proc. automobilio vertės.
Pagrindiniai lizingo finansavimo būdų skirtumai yra du - mėnesio įmokos dydis bei tai, kas pasibaigus lizingo sutarčiai tampa automobilio savininku. Lizingo atveju savininku iškart tampa klientas, na o pasibaigus lizingo su likutine verte sutarčiai yra sprendžiama, ar klientas išsipirks automobilį už likutinę vertę, ar parduos kažkam kitam, ar grąžins pardavėjui. Lizingo su likutine verte atveju išmokama ne visa automobilio kaina, yra 20-40 proc. likutinė vertė, kuri sutariama su pardavėju kontrakto pradžioje.
Pavyzdžiui, automobilio kaina yra apie 25 tūkst. eurų, sumokamas 10 proc. pradinis įnašas ir numatoma 30 proc. likutinė vertė. Vidutinė lizingo suma, „Swedbank“ duomenimis, yra apie 20 tūkst. eurų.
SEB banko kampanija mažoms ir vidutinėms įmonėms
SEB bankas, paslaugas teikiantis 44 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių, pradeda du mėnesius truksiančią verslininkų konsultavimo finansų klausimais kampaniją, kuriai vykstant bankas planuoja surengti daugiau kaip tūkstantį susitikimų su įmonių atstovais visoje Lietuvoje.
Kampanijos metu bus siekiama padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms iš didelės finansinių paslaugų ir sprendimų pasiūlos pasirinkti tinkamiausius ir taip užtikrinti investicijų tęstinumą, apyvartinio kapitalo stabilumą ar prekybos plėtrą. Susitikimų metu bus teikiamos trijų pagrindinių sričių konsultacijos - susijusios su įmonės finansais ir jų valdymu, su asmeniniais finansais bei jų tvarkymu ir su darbuotojų papildomomis motyvacijos galimybėmis.
„Mažos ir vidutinės įmonės yra pagrindinė varomoji šalies ekonomikos jėga ir jos pamažu atsigauna. Matome, kad šiame verslo segmente jau juntamas noras plėstis, didinti gamybą, eksportą. Žinoma, verslininkai po sunkmečio plėtrą planuoja atsargiau, tačiau finansinės konsultacijos, pavyzdžiui, kaip efektyviau valdyti įmonės finansų srautus, kaip papildomai skatinti ir išlaikyti stiprią darbuotojų komandą, gali padėti įmonei sėkmingai augti“, - sako V. Doveika.
SEB bankas šios kampanijos simboliu pasirinko „Smart“ (liet. sumanus) automobilius. Būtent jais į susitikimus su įmonių atstovais vyks banko vadybininkai. Iš viso į kelius išriedės dešimt SEB prekės ženklo spalvomis nudažytų ir logotipais pažymėtų itin ekologiškų automobilių. Per du mėnesius - nuo balandžio 16 d. iki birželio 15 d. - iš viso planuojama surengti 1,3 tūkst. banko atstovų susitikimų su įmonėmis visoje Lietuvoje.
Įmonių vadovams nereikės vykti į banką, vienas ar keli įvairių banko veiklos sričių vadybininkai - priklausys nuo įmonių poreikių, reikiamos konsultacijos - atvažiuos į įmonę iš anksto suderintu laiku. „Mes nuolat konsultuojame įmones, periodiškai rengiame bankų specialistų susitikimus su įmonių vadovais didmiesčiuose ir regionuose. Tačiau neretai dėl didelio užimtumo verslininkai neturi laiko užsukti į banką pasitarti, skirti laiko keliems susitikimams su įvairiais klausimais konsultuojančiais specialistais. Todėl, atvykdami pas įmonių vadovus, stengiamės vieno susitikimo metu suteikti visapusiškai naudingos informacijos, surasti ir iš karto pasiūlyti reikiamus sprendimus verslui. Tai gali būti kasdienes bankininkystės paslaugas, pavyzdžiui, atsiskaitymo kortelėmis verslui galimybes, sudėtingesnius sprendimus, tokius kaip prekybos finansavimas, investicijos į verslo plėtrą, ir, žinoma, finansų planavimą“, - sako V. Doveika.
Konsultuodamas įmones, SEB bankas taip pat taikys kovo mėnesį pristatytą finansų konsultavimo modelį mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuris padės akivaizdžiai įsitikinti, kaip vieni ar kiti verslo sprendimai, pavyzdžiui, investicijos, skolinimasis apyvartiniam kapitalui ir kiti, gali lemti įmonės finansinę padėtį trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, kaip galima efektyviau valdyti įmonės finansų srautus.
SEB banko Lietuvoje pradedama kampanija yra tarptautinė. Ji vyks ir Latvijoje bei Estijoje. „Kaimyninėse šalyse smulkiojo ir vidutinio verslo segmente vyrauja panašios tendencijos - verslininkai įžvelgia galimybių plėtrai, verslo augimui. Taip pat pastebimas didėjantis konsultacijų finansų klausimais poreikis“, - sako V. Doveika.
Į nemokamas konsultacijas Lietuvos įmonės gali registruotis SEB banko interneto svetainėje, paskambinusios verslo klientų telefonu 19222 arba kreipdamosi į savo vadybininką. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia apie 61,5 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių.
Finansavimo taisyklės ir galimos diskriminacijos atvejai
Patirtus nesklandumus J. Juškaitė aprašė savo socialiniame tinkle, o tekstą leido naudoti Delfi. „Gruodį mūsų šeimoje atsirado nauja šeimos narė, tad su Birute nusprendėme keisti automobilį - kad jis labiau atitiktų naujus poreikius. Radom ir išsirinkom automobilį, beliko tik sudaryti lizingo sutartį. Pasirodo „tik“ visai nėra tik, jei esi tos pačios lyties šeima“, - tekstą pradėjo J. Juškaitė.
Ji nurodė sausio pradžioje pateikusi lizingo prašymą SEB bankui, kaip bendraskolę įtraukdama savo partnerę į motinystės atostogas išėjusią lygių galimybių kontrolierę B. Sabatauskaitę. Dar tą pačią dieną atskriejo žinia iš SEB banko vadybininkės, kuriame pranešta, kad bankas lizingą teikia tik susituokusioms poroms.
„Laiške nėra nurodytos teisinės priežasties, kodėl lizingo sutarties negali sudaryti nesusituokę asmenys. Perskaičiusi laišką pagalvojau, kad kažko nesuprantu, tad iš karto paskambinau man priskirtai vadybininkei. Ji patvirtino, kad lizingo atveju bankas kaip bendraskolį į sutartį įtraukia tik sutuoktinį, tačiau, anot jos, tokia politika tikrai nėra nukreipta prieš tos pačios lyties poras, nes lizingo negali gauti ir skirtingų lyčių nesusituokę asmenys“, - tęsė J. Juškaitė.
Vadybininkė nurodė, kad panaikins jos ir B. Sabatauskaitės pateiktą paraišką, o jei nori gauti lizingą, J. Juškaitė turi pateikti naują paraišką, neįtraukdama bendraskolių. Taip ir teko padaryti J. Juškaitei. „Dėl tokios banko politikos lizingo sutartį teko sudaryti man vienai, nepaisant to, kad automobilis yra mūsų šeimos automobilis, jis skirtas bendram naudojimui, o ne mano asmeniniams reikalams. Tad ir atsakomybę dėl išmokėjimo norėjome dalintis kartu. Tokia banko politika - sąveikinė diskriminacija dėl šeiminės padėties ir seksualinės orientacijos“, - nuomonę dėstė J. Juškaitė.
Pasak jos, bankas diskriminuoja ne santuokos pagrindu sudarytas šeimas. „Daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų niekada nėra sudarę santuokos, tačiau teikdamas lizingo paslaugą SEB bankas neatsižvelgia nei į didelį kitokių nei santuokos būdu sudarytų šeimų skaičių Lietuvoje, nei į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl konstitucinės šeimos sampratos, kuri nėra grįsta išimtinai santuoka bei yra neutrali lyties požiūriu“, - dėstė ji.
Kaip pažymima jos įraše, bankas J. Juškaitės šeimai kelia neįvykdomą reikalavimą - būti susituokus, nors Lietuvoje neegzistuoja reguliavimas, leidžiantis sudaryti santuoką tos pačios lyties poroms, o Lietuvos Konstitucija santuoką apibrėžia kaip išimtinai vyro ir moters. Dėl šios situacijos J. Juškaitė pateikė skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
Delfi ji nurodė nesikreipusi į Lietuvos banką, be to, teigė nežinanti, ar ir kiti bankai taiko tas pačias nuostatas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos skyriaus patarėja Miglė Kolinytė patvirtino, kad tarnyba skundą gavo, šiuo metu vyksta vertinimas dėl galimybės pradėti tyrimą. Plačiau situacijos įstaiga kol kas nevertino.
SEB banko pozicija ir procesų keitimas
SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė apgailestavo dėl nemalonios J. Juškaitės patirties. „SEB banke netoleruojame diskriminavimo, nesvarbu, ar tai vyktų dėl asmens etninės kilmės ar tautybės, lyties, odos spalvos, tikėjimo, religijos, pilietybės, amžiaus, negalios, šeiminės padėties ar seksualinės orientacijos. Visi šie dalykai vienodai svarbūs palaikant ryšius su klientais, darbuotojais ir kitomis susijusiomis šalimis. Seksualinė orientacija neturi jokios įtakos asmeniui įsigyjant banko produktus ir paslaugas“, - komentare Delfi sakė I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu bendraskoliams (ne sutuoktiniams) kreipiantis dėl lizingo bankas neturi sprendimo suteikti tokią paslaugą, tačiau diegiamas ir tobulinamas procesas, kad jis būtų patogus visiems. „Šį procesą jau kurį laiką esame įgyvendinę teikdami aktualiausias klientams būsto paskolas ir palaipsniui jį pritaikome teikdami vartojimo kreditus, kredito korteles bei lizingą. Kai bendraskoliai, pavyzdžiui partneriai, kreipiasi dėl būsto paskolos, vertiname klientų finansines galimybes, pajamų tvarumą, kredito istoriją (ar klientai turi arba yra turėjęs skolų), turimus kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį, kt. ir pagal tai sprendžiame, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti“, - vardijo atstovė.
Tai pat suteikiant būsto kreditus vadovaujamasi Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais. „Remiantis šiais nuostatais, įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių tvarių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė)“, - nurodė ji.
„Dar kartą labai atsiprašome klientės dėl nemalonios situacijos, su kuria ji susidūrė - keičiame savo procesus, kad taip nebenutiktų ateityje“, - pridūrė I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Teisinė bazė ir kreditingumo vertinimas
Delfi komentaro kreipėsi ir į Lietuvos banką (LB). Jo Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus specialistė Rasa Stalilionienė paaiškino, kad automobilio lizingo sutartis yra viena iš vartojimo kredito rūšių. Tokias sutartis sudarantys vartojimo kredito davėjai privalo vadovautis vartojimo kredito teikimo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais - Vartojimo kredito įstatymu ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatais.
Tiesa, kaip nurodė reguliuotojas, Vartojimo kredito įstatymas nenustato jokių apribojimų dėl vartojimo kredito gavėjų skaičiaus ar jų šeiminio statuso. „Taigi vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma ir su dviem ar daugiau vartojimo kredito gavėjų (bendraskolių). Bendraskoliais gali būti įvairūs asmenys: tiek susiję šeimos, giminystės ir panašiai tarpusavio ryšiais, tiek ir nesusiję, pavyzdžiui, partneriai, draugai, kaimynai“, - sakė R. Stalilionienė.
Kaip nurodoma komentare, pagal Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus, jeigu vartojimo kredito gavėjai yra du ar daugiau asmenų (bendraskoliai), jų pajamos, išlaidos ir įsipareigojimai finansų įstaigoms gali būti vertinami kartu. „Ši teisės norma suteikia diskreciją vartojimo kredito davėjui vertinti nesusituokusių bendraskolių duomenis bendrai, tačiau toks vertinimas negali pažeisti principinių atsakingojo skolinimo reikalavimų, kurie užtikrina vartotojų apsaugą nuo pernelyg didelio įsiskolinimo ir nemokumo rizikos“, - sakė LB specialistė.
Vis dėlto, kaip pažymėjo ji, minėtuose teisės aktuose yra nustatyti tik pagrindiniai ir minimalūs vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimai. Juos vartojimo kredito davėjai detalizuoja savo vidaus tvarkose ir dokumentuose. „Kitaip tariant, vartojimo kredito davėjai turi teisę nustatyti griežtesnius atsakingojo skolinimo ir vartotojo kreditingumo vertinimo principus, negu nustatyti teisės aktuose, t. y. konkrečiu atveju kiekvienas kreditorius, atsižvelgdamas tiek į galiojantį teisinį reguliavimą, tiek ir į savo veiklos specifiką (skolinimo politiką), individualiai sprendžia, kokiais atvejais vartojimo kreditai negalėtų būti teikiami“, - komentavo ji.
Lietuvos bankų asociacija komentare nurodė, kad prieš išduodant kreditą ar sudarant lizingo sutartį kredito įstaigos vertina kredito gavėjo galimybes prisiimti naujus įsipareigojimus. Jei kreditas išduodamas bendraskoliams, kredito įstaigos reikalavimus atitikti turi visi asmenys. „Sąlygos, kokie asmenys gali tapti bendraskoliais, kredito įstaigose skiriasi, kadangi jos vadovaujasi individualiomis kredito rizikos valdymo taisyklėmis. Dažniausiai prašoma, kad bendraskoliais būtų bendrą ūkį vedantys asmenys“, - rašoma komentare Delfi.
Elektromobilių įperkamumas
Banko pateiktame pranešime rašoma, jog lizingu įperkamo automobilio suma šiemet išaugo 14 proc. Anot tyrimo autorių, už apskaičiuotą sumą galima rinktis iš bemaž 100 naujų ir per 150 naudotų elektromobilių modelių.
„Regitros“ duomenys rodo, jog per 9 šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruoti 1643 nauji ir 3001 naudotas elektromobilis. Bendrai elektromobiliai sudaro vos apie 1,1 proc. nuo viso šalies automobilių parko - šiuo metu šalies keliais rieda kiek daugiau nei 20 tūkst. tokių transporto priemonių.
Banko analitikų apskaičiuotas elektromobilių įperkamumo indeksas rodo, kokios vertės elektromobilį galėtų įsigyti vidutinį darbo užmokestį gaunantis vienas asmuo arba šeima, jei ne mažiau kaip 15 proc. perkamo elektromobilio kainos yra padengiama turimomis lėšomis, o lizingo sutartis yra sudaroma septyneriems metams, lizingo įmokų ir pajamų santykis neviršija 20 procentų. Atliekant skaičiavimus, taikyta 3,5 proc. palūkanų norma.
tags: #mazai #naudotas #automobilis #seb #taisykles