Nuo 2025 m. sausio mėnesio minimalus darbo užmokestis Lenkijoje padidės 366 zlotais (85,80 eurais) iki 4 666 zlotų (1 093 eurų), t. y. 53,83 proc. prognozuojamo 2025 m. vidutinio darbo užmokesčio. Rugpjūčio pabaigoje priimtame 2025 m. plane numatyti pokyčiai. Naujasis minimalus darbo užmokestis smulkioms ir vidutinėms įmonėms užkraus 11,8 mlrd. zlotų (2,77 mlrd. eurų) finansinę naštą, o didžiosioms įmonėms teks 3,15 mlrd. zlotų (738,2 mln. eurų) išlaidų našta. Vyriausybės skaičiavimais, minimalaus darbo užmokesčio padidinimas palies apie 3,2 mln. darbuotojų.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. darbo užmokestis Lenkijoje išaugo iki 4242 zlotų bruto (950 Eur). Tai reiškia, kad jis išaugo 752 PLN (21,5 proc. daugiau), palyginti su suma, galiojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. Nuo ateinančių metų liepos 1 d. 2024 m. tam tikrų civilinės teisės sutarčių atveju išaugo taip pat minimalus valandinis atlyginimas - nuo sausio 1 d. jis siekė 27,70 zlotų, o nuo liepos 1 d. - 28,10 zlotų.
Sparčiai didėjantis minimalus darbo užmokestis Lenkijoje, dabar siekiantis 4 700 zlotų iki mokesčių (1 105 eurus), laikomas pagrindiniu veiksniu, lemiančiu pokyčius darbo rinkoje. Pagal minimalų darbo užmokestį Lenkija užima devintąją vietą Europos Sąjungoje, lenkia Portugaliją ir Graikiją.
Jaunimo migracijos tendencijų pokyčiai
Vis daugiau jaunų lenkų renkasi dirbti Lenkijoje, o ne vykti sezoninių darbų į Vakarų Europą. Šį dešimtmečius trukusios tendencijos pasikeitimą specialistai sieja su klestinčia šalies ekonomika ir sparčiai augančiais atlyginimais, pranešė Lenkijos televizija.
Vakarų Europoje už sezoninį darbą ir toliau mokama daugiau - dažnai atlyginimas dvigubai didesnis nei Lenkijoje, tačiau dėl kylančių gyvenimo ir kelionių išlaidų trumpalaikis darbas užsienyje tampa mažiau patrauklus, rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“.
„Dirbant mažai apmokamus sezoninius darbus Lenkijoje, dabar galima uždirbti tik šiek tiek mažiau nei užsienyje, o kai kuriais atvejais iš esmės tiek pat“, - dienraščiui sakė Krzysztofas Inglotas, įdarbinimo agentūros „Personalo tarnyba“ įkūrėjas ir ekspertas.
Pasak jo, darbuotojams iki 26 metų, atleistiems nuo pajamų mokesčio, minimalus valandinis atlyginimas - 30,5 zloto iki mokesčių (7,17 euro) - faktiškai tampa grynuoju atlyginimu, todėl darbo vietos šalyje tapo dar konkurencingesnės. Jis pridūrė, kad šiandien daugelis jaunų lenkų uždirba daugiau nei 7 eurus per valandą namuose dirbdami paprastus darbus - tai tik šiek tiek mažiau nei 9-12 eurų per valandą neatskaičius mokesčių Vokietijoje. Tačiau įskaičiavus kelionės, maisto ir apgyvendinimo išlaidas, išvykimo į užsienį patrauklumas išblėsta.
Tie, kurie vis dar renkasi dirbti užsienyje, dažnai yra labiau motyvuoti noro keliauti ar tobulinti kalbos įgūdžius, o ne gauti didesnes pajamas, sakė K. Inglotas.
Ne tik jis pastebi mažėjantį susidomėjimą vasaros darbais užsienyje. Kiti taip pat teigia, jog tai, kas kadaise taip viliojo studentus ir jaunus darbuotojus, dabar praranda populiarumą. Anksčiau toks darbas leido nekvalifikuotiems lenkams uždirbti iki keturių kartų daugiau nei namuose. Susilpnėjus eurui ir smarkiai išaugus lenkų atlyginimams, šis skirtumas sumažėjo perpus.
„Žmonių, norinčių dirbti sezoninius darbus užsienyje, dabar yra mažiau nei prieš dvejus ar trejus metus“, - sakė agentūros, siunčiančios lenkus darbams į Nyderlandus, vadovas Tomaszas Dudekas.
Pokyčiai transporto sektoriuje
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tokį pokytį laiko geru žingsniu, kuris šalina „primityvią“ konkurenciją ir gerina vairuotojų sąlygas abiejose šalyse. Tuo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas įspėja, kad abiejose valstybėse nustatytas atlyginimas kils, tad kris konkurencija su kitų Europos šalių vežėjais.
T. Tomilinas: tai žingsnis sveikos konkurencijos link
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas teigia, kad tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje esanti vežėjų apmokestinimo sistema užtikrina, jog siekiant gerinti vežėjų sąlygas, tolimųjų reisų bendrovės nepabėgs. Anot jo, tai užtikrins, kad „primityvios konkurencijos“, kai siekiama konkuruoti darbo jėgos pigumu, kas neigiamai atsiliepia vairuotojams, artimuoju metu neliks.
„Viso to spaudimo, kurį prognozavo mūsų tolimųjų reisų sistema, mūsų logistikos įmonės, kurios bandė keltis į Lenkiją ar grasino, kad kelsis į Lenkiją, nebėra, nes Lenkija nuėjo Lietuvos keliu ir padidino minimalius socialinius standartus. Tai galioja ir mūsų vairuotojams. Dėl to nebeliko to traukos faktoriaus. Lietuvoje įmonės pakankamai aktyviai stengiasi, aktyviai registruoja naujus sunkvežimius“, - Eltai komentavo T. Tomilinas.
„Šalys tiesiog konkuruoja dėl mokesčių, dėl darbo jėgos pigumo. Ir tai yra didelė problema, nes tai yra konkurencija, kuri standartus traukia žemyn. Ir tai po truputį keičiasi, tai greitai nebeliks tos primityvios konkurencijos ir įmonės konkuruos taip, kaip ir turi konkuruoti - per paslaugų kokybės, pagal tą klasikinę rinkos teoriją“, - sakė jis.
Visgi, anot jo, nors vairuotojai yra tinkamiau atlyginami už darbą, šiame sektoriuje išlieka daugelis šešėlinių aspektų ir kitokios neteisybės. Anot parlamentaro, šie neteisėti įmonių pervežimo veiksmai atima iš valstybės biudžeto pelną bei kainuoja mokesčių mokėtojams, kadangi valstybės keliai yra remontuojami, o dėl pervargimo sergantys vairuotojai taip pat gydomi už valstybės pinigus.
„Čia aš matau ne tik socialinę problemą, bet ir biudžeto problemą, nes kiekviena nedeklaruota valanda kainuoja mokesčių mokėtojams milžiniškus pinigus ir per kelių tvarkymą po sunkvežimių ir vairuotojų gydime. Už ką turėtų susimokėti pati industrija“, - sakė jis.
„Tai mes turime daugybę kitų spragų: nedeklaruotas darbas, gilusis nuovargis, apskritai labai dideli to verslo šešėliniai aspektai. Ir profsąjungos dirba savo darbą ir pasakoja kiek yra masiškai įvairių darbo teisės ar saugos pažeidimų. Tai mes ten turime tikrai ne vieną šimtą milijonų biudžeto pajamų galimybių. Iš čia yra labai dideli rezervai ir Finansų ministeriją aš raginu tikrai nemiegoti ir rimtai sektorių stebėti ir analizuoti, nes jis yra augantis, jis yra klestintis ir ten tikrai yra rezervas valstybės pajamoms“, - aiškino jis.
Seimo narys paminėjo, kad nemano, jog Lenkijoje ir Lietuvoje esančios sistemos nevertos lyginti tarpusavyje, kadangi jos labai panašios ir suvienodintos.
„Kai atsimenu, ten skirtumas yra galbūt pačioje teisinėje sąvokoje, bet ir Lietuvoje galima išvesti tą minimalią sumą, kuri matoma ten. Tai čia yra nuo įvairių teisinių niuansų priklausomas dalykas, bet esmė, kiek žinau, nepasikeičia“, - sakė jis.
„Finansų ministerijos puikiai žino tas sistemas ir jos yra maksimaliai suvienodintos“, - paminėjo jis.
Z. Buivydas: Lietuva mažina savo konkurenciją su kitų Europos šalių vežėjais
Tuo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas mano, kad tokia abiejose šalyse esanti sistema mažina konkurenciją lyginant su kitų Europos šalių vežėjais. Taip pat, pasak jo, esanti koeficiento sistema verčia transporto sektorių išskirtiniu, kadangi jame nustatyta didesnė minimali mėnesinė alga (MMA) nei bet kuriame kitame sektoriuje.
„Trumpai tariant, kai vilkikų vairuotojams yra mokamas išskirtinai didesnis MMA nei visiems kitiems darbuotojams šalyje, Lietuva mažina savo konkurenciją su kitų Europos šalių vežėjais, kur situacija šiuo klausimu yra lankstesnė. Mes visada pasisakėme už tai, kad reikėtų peržiūrėti koeficiento sistemą ir ją naikinti, nes negali transporto sektorius būti išskirtinis sektorius, kuriame išskirtinai nustatyta didesnė MMA“, - Eltai teigė jis.
„Kalbant apie Lietuvą, svarbu pabrėžti, kad mūsų šalyje kylant MMA, kyla ir vilkikų vairuotojams mokamas atlygis už jų svarbų darbą gabenant krovinius. Nuo 2024 m. sausio MMA vėl didės - šįkart iki 924 eurų, neatskaičius mokesčių. Tai reiškia, kad sunkiasvorio vilkiko vairuotojo alga irgi didės, nes jo alga susideda iš MMA ir yra papildomai indeksuojama, pritaikius minėtą koeficientą.
Kitaip tariant, nuo sausio Lietuvos įmonėse dirbantys vilkikų vairuotojai gaus minimalią algą, kuri sieks jau 1 524,60 eurų neatskaičius mokesčių. Šiuo metu minimali alga transporto ir logistikos sektoriuje yra 1 369,20 eurų, pritaikius minėtąjį koeficientą“, - aiškino jis.
Taip pat, anot jo, Lietuvos ir Lenkijos modeliai yra labai panašūs, nors kaimyninėje šalyje kol kas vairuotojams yra mokama daugiau. Visgi, anot jo, toks panašumas reikš didžiules išlaidas transporto išlaidas, kadangi sistemos bus pritaikomos ir algos bus keliamos priklausant nuo veiksnių abiejose šalyse.
„Nei Lenkijos, nei Lietuvos modelis nėra tobuli ir negalima kurio nors vieno iš jų laikyti tinkamesniu ar geresniu.
Vairuotojų atlyginimai ir darbo sąlygos
Klaipėdietis Kęstutis Grubliauskas beveik 40 metų dirba transporto srityje, o nuo 2000 metų - tolimųjų reisų vilkikų vairuotoju vienoje Lietuvos įmonėje, kuri aptarnauja vieną stambią Danijos kompaniją. Dabartinio savo darbo keisti jis nenorėtų, nes uždirba gerai, veiklos specifiką išmano puikiai, o kelionės darbo reikalais po užsienio šalis gabenant krovinius užsakovams jau seniai yra tapusios kasdienybe ir nekelia jokio streso ar įtampos.
„Vairuotojo darbu esu patenkintas, jį išmanau, žinau kelionių maršrutus po Europą. Viskas yra stabilu ir pastovu, todėl dabartinės veiklos nenorėčiau keisti į jokią kitą. Juolab, kad nelabai kas ir tokią algą galėtų mokėti, kaip gaunu dirbdamas vairuotoju. Pavyzdžiui, mano algalapio pavyzdys, iš kurio matyti, kad kas mėnesį uždirbu gerokai daugiau nei 2000 eurų į rankas, atskaičius mokesčius. Mano algą sudaro pastovioji dalis ir dienpinigiai, kurie siekia daugiau kaip 70 eurų kasdien“, - sako K. Grubliauskas.
Vyriškis atvirauja, kad buvo minčių pradėti savo verslą transporto srityje, įsigyti vilkiką ir vežti krovinius savarankiškai, tačiau perkalbėjo žmona. Pradėti verslą yra rizikų, reikalingos didžiulės investicijos, pavyzdžiui, vilkikų įsigijimas ir tai, kad nėra galimybės apsisaugoti nuo neatsakingų vairuotojų, kurių pasitaiko ir kurie pridaro žalos bei nuostolių įmonėms, pavyzdžiui, vairuodami neblaivūs.
Neigiama Mobilumo paketo įtaka
K. Grubliauskas dažniausiai gabena maisto prekes į tokias užsienio šalis kaip Olandija, Belgija, Danija, Anglija, Vokietija. Dirbdamas Danijoje, jis buvo gavęs pasiūlymą pabandyti padirbėti Anglijoje transporto direktoriaus pavaduotoju. Sutiko, tad ten teko paragauti ir vadybininko duonos. „Pamačiau to darbo sunkumą, kurio nemato vairuotojai, būdami kelyje“, - dalijasi prisiminimais K. Grubliauskas.
Po trijų metų darbo Anglijoje jis vėl grįžo į Lietuvą, kur dirba iki šiol vienoje mūsų šalies transporto įmonėje ir gabena krovinius užsakovams į minėtas valstybes. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad Mobilumo paketas vairuotojų darbui turi nemažai neigiamos įtakos. Pavyzdžiui, privalomas poilsis ir nakvynės paieškos svetur. Tai labai apsunkina ir didina išlaidas, o kai kuriais atvejais mažina ir atlyginimą.
„Kita vertus, miegodamas savo lovoje kabinoje jautiesi geriau. Niekas neknarkia ir niekas nesuvalgys tavo sumuštinio. Vyrai dirba po 6-8 savaites ne dėl romantikos, o kad daugiau uždirbti. Gražinimas namo, pagal Mobilumo paketą, kas keturias savaites mažina pajamas. Manau, kad dėl komandiruotės trukmės turi būti laisvas susitarimas tarp vairuotojo ir darbdavio tai užtvirtinant SMS žinute ar kitu būdu“, - sako K. Grubliauskas.
Lietuva - 8-oje vietoje
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobilių asociacijos „Linava“ duomenys rodo, kad dažniausiai Lietuvos įmonėse dirbantys ir po užsienio šalis krovinius gabenantys vilkikų vairuotojai paprastai uždirba nuo 2000 eurų į rankas ir daugiau per mėnesį, o autovežio vairuotojai (automobilius gabenantys) - 3000 eurų į rankas. Šiuo metu pastovusis (minimalus) atlyginimas transporto sektoriuje siekia 1059 eurus, neatskaičius mokesčių, o nuo 2022 m. sausio 1 d., didėjant minimaliai mėnesinei algai (MMA) iki 730 eurų Lietuvoje, vairuotojų pastovusis atlyginimas didės iki 1204 eurų, neatskaičius mokesčių.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skaičiuojant lietuviškus vairuotojų atlyginimus yra taikomas koeficientas 1,65, iš kurio dauginama tuometinė minimali alga. Būtent taip ir susidaro pastovioji (minimali) vairuotojo alga, kurią kiekvienas iš jų užsiaugina dienpinigiais, kurie mokami už kiekvieną išdirbtą dieną.
Agentūros „Eurofond“ duomenimis, Lietuva yra 8-a valstybė Europoje, pagal minimalaus atlyginimo dydį transporto sektoriuje dirbantiems vairuotojams, ir patenka tarp tokių šalių kaip Airija, Olandija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Slovėnija ir Ispanija. Lietuvos pastovusis atlyginimas transporto sektoriuje yra didesnis už minimalų vairuotojų darbo užmokestį Slovakijoje (623 eur), Lenkijoje (614 eur), Rumunijoje (472 eur), Čekijoje (579 eur), Estijoje (584 eur), Latvijoje (500 eur).
Be to, nuo kitų metų sausio Lietuva bus 7-oje vietoje tarp Europos valstybių, pagal minimalų atlyginimų vairuotojams, jei Vyriausybė nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA padidins iki 730 eurų. Tuomet vairuotojų pastovusis atlyginimas didės iki 1204 eurų (neatskaičius mokesčių) ir Lietuva aplenks Ispaniją bei Slovėniją.
Konkuruoja su didžiosiomis šalimis
Transporto verslo ekspertas, bendrovių „Minjotra“ ir „Vestila“ direktorius, asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas sako, kad Lietuvos transporto įmonių mokamas atlyginimas tolimųjų reisų vairuotojams, kurie dirba užsienio šalyse, yra konkurencingas su ekonomiškai stiprių valstybių mokamais atlyginimais vairuotojams.
„Mūsų šalies transporto sektoriaus darbdaviai mažai kuo nusileidžia didžiausioms ir ekonomiškai stipriausioms Europos valstybėms tokioms kaip Vokietija, Prancūzija, Olandija, Belgija, Airija ir kitoms, pagal vairuotojams mokamus atlyginimus. Nors sunku tuo patikėti, bet Lietuva yra tarp Europos valstybių lyderių, kurios ne tik gali pasiūlyti, siūlo, bet ir realiai moka po užsienio šalis krovinius vežantiems vairuotojams nuo 2000 eurų į rankas“, - sako V. Bučinskas.
Pasak jo, dažniausiai tokias algas per mėnesį gauna sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai, kurie gabena maisto produktus, medieną, metalą, buitinę techniką ir kitas importuojamas bei eksportuojamas prekes.
„Dar daugiau - maždaug 3000 eurų į rankas - uždirba vadinamųjų autovežių tralų vairuotojai, kurie gabena automobilius į Lietuvą ir kitas Europos šalis, pristatydami juos į prekybos vietas, pavyzdžiui, salonams, įmonėms ar tiesiai žmonės, kurie užsisako automobilį. Tai labai atsakingas darbas, nes gabenami labai brangūs kroviniai su automobiliais, kurie turi pasiekti užsakovus nepriekaištingos būklės, negali būti apgadinti kelionės metu“, - pasakoja V. Bučinskas.
Pasak jo, šie vairuotojai patys organizuoja automobilių pakrovimą iš įvairių vietų ir pristatymą. Jie yra atsakingi už visus procesus nuo pradžios iki pabaigos, tad natūralu, kad atlygis - kur kas didesnis. Be to, pasak jo, kai kurių smulkiųjų įmonių vadovai, steigėjai ar savininkai irgi vairuoja vilkikus bei veža užsakovams krovinius pro Europą, nes Lietuvoje, kaip ir daugelyje užsienio šalių, nuolat trūksta tarptautinę kvalifikacija turinčių vilkikų vairuotojų.
Daugiausiai uždirba keliaujantys po užsienį
Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, daugiausiai uždirba tie vilkikų vairuotojai, kurie vežioja krovinius po užsienio šalis. Dažniausiai jų algos ir prasideda nuo 2000 eurų, o iki 2000 eurų uždirba Lietuvoje krovinius užsakovams vežantys vilkikų ir kitų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai. Be to, pasak jo, norėdami pritraukti kuo daugiau žmonių dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, mūsų šalies darbdaviai siūlo įvairiausias skatinamąsias priemones.
„Įmonių vadovai deda maksimalias pastangas, ieškodami darbuotojų, kurie galėtų dirbti šį darbą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, trūksta profesionalių tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų. Tad darbdaviai siūlo ir papildomą skatinamųjų paslaugų paketą, kurį patys apmoka. Pavyzdžiui, dengia dalį atostogų išlaidų, padeda jas suorganizuoti, apmoka nakvynę užsienio šalyse, padeda darbuotojų šeimoms, pavyzdžiui, įsikuriant, ieškant reikiamo gydymo užsienyje“, - sako Z. Buivydas.
Prie skatinamųjų priemonių priskiriamos ir papildomos įmokos į savanoriškus pensijų fondus, nemokami mokymai, pavyzdžiui, užsienio kalbų, gyvybės ir sveikatos draudimai, vertingos dovanos. Taip pat, jei tarkim darbuotojas nori įsigyti didesnį pirkinį, darbdaviai skolina patys arba laiduoja banke. Jei reikia medikų pagalbos, kurią dėl eilių sunku gauti viešosiose gydymo įstaigose, tariamasi su privačiomis.
Tvarumo strategija transporto sektoriuje: nuo reguliavimo iki praktikos
Kelių transporto pokyčiai 2025 m.
Peržiūrėkite kalendorių, kuriame surašyti reikšmingiausi 2025 m. vidaus ir tarptautinio transporto pokyčiai:
Kelių transporto pokyčiai 2025 m. sausis
Daugiausia pokyčių laukiama pirmąjį mėnesį. Iš esmės jie bus susiję su teisiniais klausimais, tokiais kaip krovininių transporto priemonių eismo apribojimų įvedimas Austrijoje, kelių rinkliavos apskaičiavimo būdo pakeitimai Danijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge ir Švedijoje, ES CRSD direktyvos įgyvendinimas, taip pat su importu į Didžiąją Britaniją susiję formalumai. Be to, įsigalios pakeitimai, kuriais siekiama pagerinti kelių eismo saugumą, pavyzdžiui, pažangesni greičio matuokliai Prancūzijoje, privaloma registracija SENT sistemoje vežėjams iš trečiųjų šalių ir griežtesnė baudų sistema Rumunijoje.
Austrija - krovininių transporto priemonių eismo reguliavimo kalendorius Tirolyje nuo 2025 m. sausio 1 d.
Dėl didelio eismo intensyvumo Tirolio valdžia paskelbė apie sunkvežimių eismo reguliavimo kalendoriaus įvedimą. Tvarkaraštis įsigalios 2025 m. sausio 1 d. ir bus taikomas kertant sieną tarp Austrijos ir Vokietijos (Kufstein / Kiefersfelden). 2025 m. pirmąjį ketvirtį sunkvežimių eismas bus ribojamas 7 dienas.
Kaip nurodo Transport Manager, per A12 greitkelio kontrolės punktą Kufstein Nord, kuriame policija kontroliuos eismą Insbruko link, galės pravažiuoti ne daugiau kaip 300 sunkvežimių per valandą. Informacija apie sunkiasvorių krovininių transporto priemonių eismo apribojimus 2025 m. antrąjį ketvirtį Tirolyje bus pateikta vėliau.
Danija - kelių rinkliavos apskaičiavimo pasikeitimas nuo 2025 m. sausio 1 d.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Danijoje nebebus taikoma Eurovinjetė. Rinkliavos dydis priklausys, be kita ko, nuo transporto priemonės išmetamo anglies dioksido kiekio ir nuvažiuotų kilometrų. Mokestis bus taikomas transporto priemonėms, kurių didžiausia leistina masė yra virš 12 tonų ir apima maždaug 75 % kelių Danijoje - bendrai tai yra apie 10 900 km valstybinių ir savivaldybių kelių. Pažymėtina, kad važiuojant atitinkamose Danijos srityse, pavyzdžiui, Kopenhagos ar Orhuso, taikomi papildomi mokesčiai.
Nyderlandai, Liuksemburgas, Švedija - naujas kelių rinkliavos apskaičiavimo būdas nuo 2025 m. sausio 1 d.
Pagal ES Eurovinjetės direktyvą nuo 2025 m. sausio 1 d. Nyderlanduose, Liuksemburge ir Švedijoje keisis kelių rinkliavų apskaičiavimo būdas. Jos bus apskaičiuojamos atsižvelgiant į CO2 emisijos klasę. Vokietijai, Čekijai, Vengrijai ir Austrijai 2024 m. įvedus panašų pakeitimą, tai lėmė mokesčių padidėjimą nuo 7,5 iki 84 proc.
Prancūzija - nauji greičio matuokliai su DI nuo 2024 metų
Nuo 2025 m. Prancūzijoje turėtų pasirodyti nauji greičio matuokliai. Įrenginiai su dirbtiniu intelektu ne tik matuos greitį, bet ir, pavyzdžiui, stebės, ar prisegti saugos diržai, laikomasi saugaus atstumo tarp transporto priemonių ir ar vairuotojas nelaiko rankoje telefono. Baudos už tokius pažeidimus, kaip ir viršijus greitį, taip pat bus skaičiuojamos automatiškai.
Lenkija - nuo 2025 m. sausio 1 d. didesnis minimalus atlyginimas
Vadovaujantis 2024 m. rugsėjo 12 d. Ministrų Tarybos reglamentu, nuo 2025 m. sausio 1 d. Lenkijoje didės minimalus atlyginimas. Minimalus šalies darbo užmokestis 2025 m. bus 4 666 PLN bruto (ankstesnis buvo 4300 PLN bruto), o minimalus valandinis atlygis - 30,50 PLN bruto (prieš tai buvo 28,10 PLN bruto). Paslaugos suteikimo sutarties atveju, dirbant 168 valandas per mėnesį, grynasis valandinis atlyginimas sieks 22,03 PLN.
Darbdaviui, palyginti su dabartinėmis sąlygomis, įdarbinimo kaštai padidės ne 366 PLN, o daugiau kaip 440 PLN. Didinant minimalų atlyginimą, padidės ir sveikatos draudimo įmoka - iki 362,37 PLN. Apibendrinant, darbdavys, įdarbinantis darbuotoją pagal darbo sutartį ir mokantis minimalų atlyginimą, 2025 m. turės sumokėti jam 5 621,59 PLN.
Rumunija - nuo 2025 m. sausio 1 d. baudos nedeklaravus tarptautinių prekių siuntų
Nuo 2024 m. pradžios tarptautiniai vežėjai, gabenantys prekes į Rumuniją ir per Rumuniją tiek iš ES, tiek iš trečiųjų šalių, privalo deklaruoti krovinių gabenimą sistemoje „RO e-Transport“. Tai galioja gabenant krovinius, sveriančius daugiau kaip 2,5 tonos, arba prekes, kurių bendrasis krovinio svoris viršija 500 kg, arba prekes, kurių vertė viršija 10 000 Rumunijos lėjų (apie 8 600 PLN arba 2 000 eurų).
Deklaravęs sistemoje „RO e-Transport“, vežėjas gauna sugeneruotą vežamų prekių UIT kodą, kurį turi pateikti vairuotojui, tiekėjui ir kitiems pervežime dalyvaujantiems subjektams prieš sunkvežimiui įvažiuojant į Rumunijos teritoriją.
Iš pradžių baudos nesilaikant deklaravimo sistemoje „RO e-Transport“ nuostatų įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą (AEO) turintiems verslininkams turėjo būti taikomos tik nuo 2025 m. liepos 1 d. Šis terminas buvo perkeltas į 2025 m. sausio 1 d. Už prievolės nevykdymą skiriamos baudos sieks nuo 20 000 iki 100 000 RON, t. y. maždaug nuo 17 245 PLN iki 86 230 PLN (pagal 2024 m. gruodžio mėn. valiutų kursą). Tai dar ne viskas - papildoma sankcija yra krovinio vertės konfiskavimas tuo atveju, jei patikrinimas bus atliktas užbaigus vežimą ir padarius įrašą už atitinkamą laikotarpį dokumentuose ar žurnaluose.
Didžioji Britanija - būtinybė pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją nuo 2025 m. sausio 31 d.
Pagal „Border Target Operating Model“ (TOM) nuo 2025 m. sausio 31 d. visi prekių importuotojai į Didžiąją Britaniją privalės pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją (S&S GB). Be teisingos krovinio deklaracijos nebus galimas jo gabenimas ne tik keliais, bet ir jūra ar geležinkeliu. Oficialiame Didžiosios Britanijos vyriausybės dokumente nurodyta, kad prievolė pateikti deklaraciją yra vienas iš 2025 m. pasienio strategijos elementų siekiant dar efektyviau didinti gabenamų prekių saugumą.
CSRD direktyvos įgyvendinimas visose didelėse įmonėse - 2025 m. sausį
Nuo 2025 m. sausio visos didžiausios akcinės bendrovės privalės skelbti pirmąsias nefinansines ataskaitas pagal ES CSRD direktyvą (Corporate Sustainability Reporting Directive). Ataskaitose turės būti pateikti ESG duomenys, t. y. susiję su jų veiklos poveikiu aplinkai (E), su socialine atsakomybe susijusi informacija (S), informacija, susijusi su įmonės valdymu (G). Nuo 2025 m. pradžios CSRD direktyva bus taikoma didesnėms įmonėms, o iki 2026 metų ataskaitų teikimo reikalavimas įsigalios ir mažoms bei vidutinėms įmonėms.
Privaloma transporto priemonių registracija SENT sistemoje - 2025 m. sausį
Seniai skelbti, bet vis atidėliojami reglamentai dėl privalomo transporto priemonių iš ne ES šalių registravimo SENT sistemoje įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Dalis nuostatų, susijusių su padidintos rizikos prekėmis, galioja nuo 2024 m. liepos 1 d.. Nuo naujųjų metų jos bus taikomos visoms prekėms. Nesilaikant reikalavimo registruotis SENT ir perduoti transporto priemonės GPS duomenis gali būti skirta bauda nuo 10 000 PLN, o neatvykus į patikrą - 20 000 PLN bauda.
Kelių transporto pokyčiai 2025 m. vasaris
Svarbūs pokyčiai transporto įmonėms vasarį bus susiję su privalomais mokymais vairuotojų, dirbančių su dirbtinio intelekto priemonėmis. Šis reikalavimas išplaukia iš ES Dirbtinio intelekto akto ir bus taikomas visoms ES registruotoms įmonėms. Tuo ES reglamentai nesibaigia - dar vienas svarbus pokytis 2025 metų vasarį bus pažeidimų suskirstymas į kategorijas, kurio pagrindu bus nustatomas vadinamasis įmonės reitingas.
DI aktas ir privalomas vairuotojų mokymas nuo 2025 m. sausio 2 d.
2025 m. vasario 2 d. visose Europos Sąjungos šalyse pradės galioti pirmasis ES DI akto (Dirbtinio intelekto akto) etapas. Todėl kiekvienas dirbtinio intelekto priemones naudojantis darbuotojas turės būti atitinkamai apmokytas. Tai galioja ne tik vežėjams, ekspeditoriams ir vairuotojams, bet ir rangovams, kuriems įmonė suteikia prieigą prie dirbtiniu intelektu paremtos sistemos.
Nauji baudų tarifai nuo 2025 m. vasario 14 d.
Valstybės narės iki 2025 m. vasario 14 d. turi įgyvendinti naujas ES nuostatas dėl taisyklių kelių transporte pažeidimų. Direktyva (ES) 2024/846, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/22/EB, be naujų pažeidimų, apima juos padariusių įmonių suskirstymą į kategorijas. Tokia klasifikacija bus naudojama skaičiuojant vadinamojo įmonės reitingo taškus, kurie parodys pažeidimų dažnumą konkrečioje įmonėje. Įvertinimų rezultatus kontrolės metu tikrins kiekvienoje valstybėje narėje paskirti inspektoriai.
Kelių transporto pokyčiai 2025 m. balandį
Naujovės transporto srityje balandį laukia ne tik įmonių, bet ir visų keliaujančių į Didžiąją Britaniją. įsigalios ETA, arba elektroninis kelionės leidimas, kurio tikslas - padidinti saugumą Britų salose.
Elektroninis kelionės leidimas (ETA) atvykstant į Didžiąją Britaniją - 2025 m. balandžio 2 d.
Prašymą leisti atvykti į JK bus galima pateikti iki 2025 m. kovo 5 d. Toks leidimas el. vizos arba elektroninio kelionės leidimo (ETA) pavidalu galios nuo 2025 m. balandžio 2 d. Svetainėje gov.pl nurodyta, kad ETA reikalavimas taip pat galios: „(…) Lenkijos piliečiams, keliaujantiems į Didžiąją Britaniją turizmo, artimųjų ar draugų lankymo tikslais arba tranzitu, net neišėjusiems iš oro uosto tranzito zonos“. Nuo registracijos bus atleisti asmenys, turintys vizą ar leidimą nuolat arba laikinai gyventi Didžiojoje Britanijoje. Svarbu tai, kad ETA bus susiejamas su konkrečiu pasu, todėl jį pametus reikės registruotis iš naujo.
Pokyčiai kelių transporto srityje 2025 m. rugsėjį
Esminis pokytis vežėjams antrąjį pusmetį bus mobilumo paketo V etapo pradžia. Tai bus susiję su tachografų pakeitimu antrosios kartos išmaniaisiais tachografais atitinkamoje transporto priemonių grupėje.
Mobilumo paketas ir prievolės grįžti į bazę po 8 savaičių panaikinimas
Tęsiant klausimą dėl mobilumo paketo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu 2025 metais bus panaikintas privalomas sunkvežimių grįžimas į bazę kas 8 savaites. Šis reglamentas nuo pat pradžių buvo vertinamas pramonėje prieštaringai dėl keliamų sunkumų planuojant maršrutą ir optimizuojant transportą. Privalomas grįžimas į vežėjo buveinę ne tik lėmė papildomų išlaidų, bet ir didino paliekamą anglies pėdsaką, o tai prieštarauja ES idėjai dėl transporto išmetamųjų dujų kiekio mažinimo. Pranešama, kad reikalavimas grįžti į bazę turėtų būti panaikintas 2025 metais, tačiau tiksli data dar nėra oficialiai paskelbta.
„Trust and Check“ arba muitinės procedūrų supaprastinimas
2025 metais programa „Trust & Check“ taps viena iš svarbiausių priemonių, palengvinančių tarptautinę prekybą Europos Sąjungoje. Dėl naujos AEO (įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo) statuso versijos tam tikrus kriterijus atitinkančios įmonės galės pasinaudoti supaprastintomis muitinės procedūromis, taip sutaupydamos laiko ir sumažindamos su tuo susijusias išlaidas. Vienas iš esminių programos elementų bus dokumentacijos procesų automatizavimas, leisiantis realiu laiku generuoti muitinės deklaracijas ir jas tikrinti nuotoliniu būdu. Įmonės taip pat galės mokėti muito mokesčius periodiškai, o tai gerokai palengvins finansų valdymą logistikoje. Be to, pagal šią programą bus įdiegta įmonės reputacijos tikrinimo sistema, leidžianti dinamiškai koreguoti muitinės kontrolės lygį priklausomai nuo konkretaus subjekto veiklos istorijos ir patikimumo. Taip „Trust & Check“ ne tik paspartins muitinės procedūras, bet ir padidins tiekimo grandinės saugumą ar įmonių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Remiantis naujausia TIMOCOM transporto barometro ataskaita, 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį transporto paklausa išliks didesnė nei praėjusių metų. Krovinių gabenimo pasiūlymų kiekio ir nepanaudotos krovinių vietos santykis iki gruodžio pabaigos nenukris žemiau 70:30, o, anot pramonės analitikų, galima tikėtis, kad 2025 m. pradžioje nepanaudotų transporto pajėgumų paklausa nemažės.
Atsižvelgdamos į minėtus planuojamus ir skelbiamus pokyčius, 2025 metais transporto įmonės turės įgyvendinti kelis svarbius ES reglamentus ir prisitaikyti prie kai kuriose šalyse įvestų naujų gairių bei dar didesnių finansinių išlaidų. Didesni kelių mokesčiai, sugriežtintos importo taisyklės, naujos ES procedūros ir formalumai, pažeidimų suskirstymas į kategorijas ir jau visur vykstantis visa apimantis skaitmenizavimas - į visa tai reikės atsižvelgti norint optimaliai valdyti transportą.
Kad geriau prisitaikytumėte prie pokyčių, naudokite kelių transportui skirtus novatoriškus skaitmeninius sprendimus:
- raskite krovinių gabenimo pasiūlymus iš pirmų rankų krovinių biržoje TIMOCOM,
- siūlykite krovinių transportą vienu spustelėjimu naudodami TIMOCOM AI,
- planuokite ir apskaičiuokite maršrutą naudodami paslaugą Maršrutas ir išlaidos,
- tikrinkite mokamus kelius ir išvenkite atkarpų, kuriose draudžiamas sunkvežimių eismas,
- rinkitės patikimus rangovus per „Business Partner Check“,
- greitai ir saugiai susisiekite su potencialiais paslaugų vykdytojaisnaudodami patogų bendravimo įrankį Messenger TIMOCOM.
Išbandykite TIMOCOM Marketplace nemokamai net iki...
Nuo 2026 m. sausio 1 d., Lenkijoje kartu su minimalios algos didėjimu, augs ir baudos už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo neturėjimą mechaninių transporto priemonių savininkams. Lengvojo automobilio savininkas, pavėlavęs apsidrausti, turės sumokėti net iki 9610 zlotų (2261 euro) (apie 300 zlotų (70 eurų) daugiau nei dabar). Kiekvienas mechaninės transporto priemonės savininkas - ne tik automobilio, bet ir motociklo, mopedo, traktoriaus ar net kemperio priekabos - privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą. Ši draudimo rūšis apsaugo nuo finansinių nuostolių, atsirandančių dėl trečiųjų asmenų patirtos žalos, susijusios su transporto priemonės naudojimu. Įprastai draudimo sutartis automatiškai pratęsiama dar 12 mėn., jei ji nepanaikinama likus ne mažiau kaip vienai dienai iki draudimo pabaigos.
Baudos už draudimo neturėjimą nuo 2026 m. Nuo 2026 m. sausio 1 d. kartu su minimalios algos kilimu didės ir baudos už privalomojo draudimo neturėjimą. Pagal 2025 m. liepos 31 d. Vyriausybės nutarimo projektą, nuo 2026 m. pradžios minimalus atlyginimas sieks 4806 zlotus (1131 euro) bruto.
Kas laukia neturint draudimo? Gavęs UFG pranešimą, transporto priemonės savininkas turi 30 dienų sumokėti baudą. Išimtis - jei vairuotojas įrodo, kad tuo laikotarpiu turėjo galiojantį draudimą arba nebuvo įpareigotas jo turėti. Svarbu: UFG pranešimo negalima skųsti administraciniam teismui. RPO pateikė skundą Vyriausiajam administraciniam teismui, teigdamas, kad UFG pranešimas turėtų būti laikomas administraciniu sprendimu. Šiuo metu draudimo nebuvimas visada reiškia baudą - nepriklausomai nuo aplinkybių. Dar 2024 m.
Kodėl baudos tokios didelės? Nors taisyklės atrodo itin griežtos, jos turi pagrindimą. Vien per pirmąjį 2025 m. pusmetį draudikai išmokėjo daugiau kaip 5,8 mlrd. zlotų (1,36 mlrd. eurų) civilinės atsakomybės draudumo išmokų, o kartu su kasko draudimu - virš 10,2 mlrd. zlotų (2,4 mlrd. eurų). Per tą patį laikotarpį buvo užregistruota net 933 tūkst. Važinėjimas be galiojančio draudimo yra neteisėtas ir visada baigiasi sankcija. Vienintelis būdas jos išvengti - tiksliai sekti terminus.
2023 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijos prezidentas pasirašė kelių transporto vairuotojų komandiravimo įstatymą. Įstatymas įsigalios po 14 dienų nuo jo paskelbimo Įstatymų leidinyje, ty. 2023 m. rugpjūčio 19 d. Įstatymai buvo sukurti dėl mobilumo paketo sąlygų įgyvendinimo, ty. visų pirma bus taikomi vežėjams su buveine kitoje šalyje, kurie laikinai komandiruoja darbuotoją - vairuotoją dirbti į Lenkiją, bet atsirado ten ir pakeitimai taikomi lenkiškoms įmonėms.
| Laikas | Pokyčiai |
|---|---|
| Sausis | Kelių mokesčių padidinimas Danijoje, kelių rinkliavos apskaičiavimo būdo pakeitimai Nyderlanduose, Liuksemburge ir Švedijoje, nauji greičio matuokliai su dirbtiniu intelektu Prancūzijoje, didesnis minimalus atlyginimas Lenkijoje, baudos nedeklaravus tarptautinių siuntų Rumunijoje, būtinybė pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją Didžiojoje Britanijoje, CSRD direktyvos įgyvendinimas visose didelėse įmonėse, privaloma transporto priemonių registracija SENT sistemoje. |
| Vasaris | Vairuotojų mokymas naudotis dirbtiniu intelektu, nauji baudų tarifai ir įmonių daromų pažeidimų suskirstymas į kategorijas. |
| Balandis | Privalomas ETA atvykstant į Didžiąją Britaniją. |
| Rugsėjis | Mobilumo paketo V etapas. |
| Visus metus | Prievolės grįžti į bazę po 8 savaičių panaikinimas, muitinės procedūrų supaprastinimas, t. y. „Trust&Check“. |
tags: #minimalus #vairuotojo #atlyginimas #lenkijoje