Automobilio akumuliatorius yra itin svarbus transporto priemonės komponentas, užtikrinantis jos sklandų ir efektyvų veikimą. Laiku įkrautas akumuliatorius ne tik užtikrina, kad automobilis lengvai užsives bet kada ir bet kur, bet ir ženkliai pratęsia akumuliatoriaus tarnavimo laiką. Tačiau akumuliatorių baterijos gali būti sugadinamos arba anksčiau laiko susidėvėti dėl eilės tipinių procesų, vykstančių baterijos viduje.
Šių procesų intensyvumą dažniausiai lemia kitų automobilio sistemų nukrypimai nuo normalių parametrų ir itin intensyvi akumuliatoriaus eksploatacija. Intensyvios eksploatacijos priežastis gali būti „užsimaskavusi“ ir sėkmingai kasdien trumpinti akumuliatoriaus resursą. Netvarkingas starteris gali sunaudoti dvigubai daugiau srovės tuo pat metu sėkmingai užvesdamas variklį ir nesukeldamas jokių išoriškai pastebimų simptomų.
Viena iš svarbiausių akumuliatoriaus įtampos ir veikimo charakteristikų yra jo sekcijos įtampa. Kiekvienas automobilio akumuliatorius, kurio nominali įtampa yra 12 V, susideda iš šešių sekcijų, kurių kiekviena išskiria maždaug 2,1 V įtampą. Švino rūgštiniai automobilių akumuliatoriai nėra atsparūs gilioms iškrovoms. Akumuliatoriaus ilgaamžiškumas priklauso nuo jo įkrovimo lygio.
Akumuliatoriaus įtampos matavimas ir reikšmės
Kaip patikrinti akumuliatoriaus įtampą multimetru? Greitai patikrinę akumuliatoriaus įtampą, galite lengvai nustatyti akumuliatoriaus įkrovos lygį. Lengviausia tai padaryti multimetru - prietaisu, kuriuo galima išmatuoti įvairius elektrinius dydžius. Šiuo atveju naudokite įrankyje įmontuotą voltmetrą. Taip pat galite naudoti patį voltmetrą, jei turite tokio tipo matuoklį. Matuoti reikia praėjus valandai po akumuliatoriaus įkrovimo, t. y. tiek atjungus įkroviklį, tiek važiavus automobiliu. Nepamirškite tai atlikti išjungę variklį. Kai akumuliatorius yra po variklio dangčiu, uždarykite visas transporto priemonės duris ir išjunkite visus prietaisus, naudojančius elektros energiją. Tai svarbu, nes padidėjęs akumuliatoriaus suvartojamos srovės kiekis matavimo metu turi įtakos nuskaitytai vertei.
Visaiškai pakrautas automobilio akumuliatorius turėtų siekti apie 12,6-12,8 voltų įtampą. Šis voltų diapazonas rodo, kad akumuliatorius yra sveikas ir pilnai pakrautas. Kai akumuliatoriaus įtampa nukrenta iki 12,4 voltų, tai reiškia, kad jis yra apie 75% pakrautas. Jei įtampa sumažėja iki 12,0 voltų, akumuliatorius yra tik apie 25% pakrautas. Verta pastebėti, kad įtampos esant žemiau 11,9 voltų, tai rodo, jog akumuliatorius yra beveik visiškai išsikrovęs ir reikalingas skubus jo įkrovimas.
Automobilių remonto paslaugų paieškos platformos Motointegrator.com atstovas Mindaugo Šerėjaus teigimu, tinkama visiškai įkrauto akumuliatoriaus įtampa turėtų būti 12,6-12,8 V ir neturėtų viršyti šių verčių. Įtampa nuo 12,45 iki 12,6 V paprastai yra laikino nepakankamo įkrovimo rezultatas, tačiau dėl to nereikia nieko daryti - automobiliui ilgiau pavažiavus ji turėtų grįžti į normalią būseną.
„Jei akumuliatoriaus įtampa esant ramybės būsenos yra mažesnė nei 12,4 V, tai reiškia, kad akumuliatorius įkrautas maždaug 60 proc. Jei automobilis ilgai stovėjo, akumuliatorius natūraliai išsikrauna ir jį reikia tik įkrauti“, - sako M. Šerėjus. Mažesnė nei 12,4 V įkrovimo įtampa reguliariai važinėjančiame automobilyje gali reikšti, kad akumuliatorius, kurio talpa jau sumažėjo daugiau nei trečdaliu, sugedo arba susidėvėjo. Norint nustatyti priežastį, reikia atlikti tolesnę diagnostiką, išmatuoti įkrovimo įtampą, įjungimo srovę ir suvartojimą stovint.
Mažiausia akumuliatoriaus įtampa benzininiam varikliui paleisti paprastai yra apie 12 V. Dyzelinių agregatų atveju, net ir esant maždaug 12,4 V įtampai, gali kilti paleidimo problemų. Naudojant nuolat nepakankamai įkrautą akumuliatorių, sutrumpėja jo eksploatacijos laikas ir variklis gali nepasileisti, nes mažėjant įkrovos lygiui mažėja ir generuojamos įjungimo srovės vertė, kuri yra svarbiausias šio proceso parametras.
„Jei ramybės būsenos akumuliatoriaus įtampa yra mažesnė nei 11,9 V, tai paprastai reiškia, kad akumuliatorius labai susidėvėjęs ir jį reikia pakeisti nauju. Ilgai iškrautas akumuliatorius gali būti sugadintas negrįžtamai. Taip gali atsitikti ilgesnį laiką nenaudojant automobilio, kai padidėja energijos suvartojimas. Tuomet automobilio akumuliatorius gali visiškai išsikrauti. Tai taip pat įvyksta, jei akumuliatorių pasiekia nepakankama generatoriaus srovė. Jei generatorius yra pažeistas, akumuliatoriaus iškrovos lygis yra didesnis už generatoriaus nustatytą vertę“, - aiškina pašnekovas.
Akumuliatoriaus veikimo sutrikimai ir jų priežastys
Perteklinis krovimas sąlygoja gausesnį dujų išsiskyrimą, akumuliatoriaus elektrolitas pradeda „virti“. Toks „virimas“ ardo aktyviąją plokštelių masę, ypatingai teigiamų. Irimo metu susidariusios nuosėdos kaupiasi sekcijos dugne sudarydamos tirštą rudą masę, kurios gali susikaupti tiek kad pažeistų tiek pačias plokšteles, tiek ir separatorius. Šių nuosėdų sankaupos gali tapti ir viena iš plokštelių išsikraipymo arba trumpo sujungimo priežasčių. Dėl pastovaus elektrolito virimo išgaruoja vanduo, todėl būtini dažnesni sekcijų papildymai vandeniu.
Ilgalaikė nepakankama įkrova sąlygoja progresuojantį elektrolito tankio mažėjimą ir šviesesnę plokštelių spalvą dėl smulkių baltų miltelinės struktūros švino sulfato nuosėdų. Šis nuosėdų sluoksnis auga kiekvienąkart naujai įkraunant akumuliatorių gadindamas vieną ar kelias akumuliatoriaus sekcijas. Blogiausiu atveju sugadintos sekcijos pakenkia ir likusioms sveikoms. Jei taip atsitiko, galima bandyti giliu ilgalaikiu įkrovimu atstatyti pažeistų sekcijų funkcijas, tačiau teigiamas rezultatas negarantuotas.
Gnybtų korozija trukdo efektyviam srovės atidavimui. Susidaranti korozavusio sluoksnio plėvelė nelaidi elektros srovei. Kaip taisyklė laidumo pakanka baterijos įkrovimui ir nedidelio amperažo srovės atdavimui, todėl automobilio įranga, nereikalaujanti daug srovės, funkcionuoja normaliai. Problema dažniausiai pasireiškia esant dideliam srovės poreikiui, pagedama automobiliui.
Jei išorinės korpuso sienelės įtrūkimas lengvai pastebimas dėka besisunkiančio elektrolito, tai vidinių pertvarų įtrūkimus aptikti gan keblu. Išorinis įtrūkimas taip pat gali būti per mažas kad pastebėti elektrolito nuotėkį. Tokį nesandarumą galima įtarti jei vieną kažkurią akumuliatoriaus sekciją tenka papildyti dažniau nei likusias. Pastovus nesandarios sekcijos papildymas vandeniu neišvengiamai mažina elektrolito tankį. Vidinis įtrūkimas tarp sekcijų bakelių dažniausiai pasireiškia vienos arba dviejų gretimų sekcijų savaiminiu išsikrovimu. Nepageidautinas srovės nuotėkis atsiranda trūkimo vietoje per elektrolitą. Tokio tipo gedimas dažniausiai pastebimas daugiau kaip 18 mėn atitarnavusiuose akumuliatoriuose.
Trumpas sujungimas sekcijos viduje tarp teigiamų ir neigiamų plokštelių dažniausiai įvyksta dėl pažeisto separatoriaus, susidariusių nuosėdų sekcijos dugne, arba švino sulfatų kristalinių prieaugų. Dažniausi trumpojo jungimo sekcijoje simptomai - elektrolito tankio mažėjimas, greita savaiminė iškrova, akumuliatoriaus įtampos kritimas esant pilnai įkrautoms sekcijoms. „Užtrumpintos“ sekcijos elektrolitas dažniausiai būna nepakankamo tankio tuo metu, kai kitose akumuliatoriaus sekcijose elektrolito tankis pakankamas. Akumuliatoriaus su užtrumpinta sekcija įtampa matavimo metu dažniausiai neviršija 11,2V, nors elektrolito tankis sekcijose (išskyrus užtrumpintą) pakankamas (1,27).
Sudėvėtas akumuliatorius paprastai nebeturi tokios talpos kokia priklauso pagal jo tipą netgi esant pakankamiems krovimo parametrams. Jei elektrolito tankis kraunant labai greitai pasiekia reikalaujamą, o pilnai įkrautas akumuliatorius išsikrauna gan greitai - tai sudėvėto akumuliatoriaus simptomai. Kiti akumuliatoriaus susidėvėjimo požymiai - rudas, kavos spalvos elektrolitas ir rudos spalvos apnašos ant plokštelių ir jas jungiančių tiltelių.
Jeigu elektrolito lygis sekcijose ilgesnį laiką būna žemesnis plokštelių viršutinės dalies lygio, prasideda nenormalus pagreitintos plokštelių sulfatacijos procesas, kurio pasekmė - sekcijos plokštelių deformacijos (išsikraipymas, išsipūtimas). Tai dažniausiai atsitinka laiku nepapildant išgaravusį vandenį sekcijose. Jeigu procesas per daug neįsisenėjęs, užtenka tiesiog papildyti sekcijas distiliuotu vandeniu ir pilnai įkrauti akumuliatorių. Jokiu būdu negalima pildyti elektrolito, jei nesate tikri, kad jis dingo dėl nutekėjimo ar pan.
Užšalimas kai kuriais atvejais gali visiškai sugadinti akumuliatorių bateriją. Užšalimo proceso metu iš elektrolito išsiskiria ledo kristalai. Formuodamiesi plokštelių aktyviojoje masėje jie plečia ją iš vidaus, o jei aktyviosios masės akytumas padengtas švino sulfato apnašomis, ledo kristalų susidarymas dar pavojingesnis. Plokštelės užšalimo metu gali išsikraipyti, atsiranda aktyviosios masės ištrupėjimo iš deformuotos plokštelės galimybė. Laboratoriniai bandymai rodo, kad užšaldžius pilnai pakrautą akumuliatorių (itin žemoje temperatūroje, kuri įmanoma tik laboratorijoje), jokių neigiamų pasekmių nepastebėta. Tačiau normaliomis eksploatacijos sąlygomis užšala tik išsikrovę akumuliatoriai, kurių sekcijose likęs tik vanduo.
Elektrolitas dažniausiai užsiteršia išsiskiriant rūgšties priemaišoms arba švino priemaišoms iš plokštelių. Priemaišos gali išsiskirti ir iš nekokybiško distiliuoto vandens papildant akumuliatoriaus sekcijas. Kai kurių tipų priemaišos gali būti pavojingos akumuliatoriui. Dažniausiai tai geležies priemaišos, kurios proceso metu migruoja tarp teigiamų ir neigiamų plokštelių neprisitvirtindamos prie jų.
Aktyvioji masė dažniausiai ištrupa teigiamose plokštelėse, neigiamose plokštelėse šis reiškinys pasitaiko rečiau. Priežastys gali būti įvairios: aktyvioji masė nepakankamai tvirtai laikosi plokštelės tinklelyje, pati plokštelė pagaminta nekokybiškai arba išsipūtusi nuo ilgalaikių perkrovų, aktyvioji masė per daug kieta ir trapi.
Sulfataciją minėjome įvairiais aspektais, tačiau pabandykime apžvelgti patį procesą iš esmės. Sulfatacija vadinamas švino sulfatų formavimasis ant sekcijų plokštelių paviršiaus arba aktyviosios masės akutėse. Švino sulfatų susidarymą sąlygoja natūralus baterijos iškrovos procesas. Tokiu būdu susidarantis sulfatas yra smulkių kristalų (miltelių) struktūros ir išnyksta įkrovimo proceso metu. Normalaus lygio sulfatacija - neišvengiama akumuliatoriuje vykstančių procesų pasekmė ir nėra kenksminga. Tačiau intensyvesnė sulfatacija gali pakenkti plokštelėms ir baterijai. Didžiąja dalimi sulfatacijos proceso intensyvumas priklauso nuo elektrolito tankio ir temperatūros. Intensyvią sulfataciją gali išprovokuoti nepagrįstas sekcijų papildymas elektrolitu, parazitinės srovės nuotėkis, savaiminis sekcijos išsikrovimas.
Dažniausiai sutinkama teigiamų plokštelių tinklelio korozija. Tinklelio koroziją labiausiai provokuoja sulfato susidarymas. Korodavęs sluoksnis izoliuoja aktyvią plokštelės masę nuo tinklelio, trukdydamas normaliai įkrovai. Korozijos galimybė atsiranda ir susitraukus aktyviajai masei dėl nekokybiškos mišinio sudėties. Koroziją skatina ir kai kurios elektrolito priemaišos - acto, druskos ir azoto rūgštys.
Baterijos poliariškumas gali būti pakeistas giliai iškrautą bateriją klaidingai prijungus prie pakrovimo įtaiso. Sekcijų plokštelių paviršius tampa grubus, kai kurios plokštelės nevisiškai pakeičia poliariškumą ir vienu metu turi ir teigiamos, ir neigiamos aktyviosios masės, ko pasekoje vyksta intensyvi savaiminė iškrova plokštelės viduje.
Teigiamos plokštelės eksploatacijos metu nepertraukiamai praranda savo aktyviąją masę ir tuo pat metu „prisiaugina“ ją iš naujo. Jei toks procesas visame plokštelės plote vyksta chaotiškai, atsiranda galimybė formuotis švino oksidui, kuris savo tūriu yra didesnis už šviną. Formuojantis vis daugiau oksido, plokštelės „ūgis“ didėja. Tokį defektą galima pastebėti vizualiai apžiūrint teigiamą gnybtą, jis būna pakilęs kartu su plastiku ir dažnai net išlinkęs. Dar viena plokštelių augimo priežasčių - plokštelių gamybos technologija. Valcuojant švino lakštą, švinas suspaudžiamas ir sutankinamas, ko pasekoje tokios technologijos budu pagamintos plokštelės turi didesnį polinkį „augimui“.
Akumuliatoriaus tipai ir įkrovimas
Automobilio akumuliatoriai skirstomi į kelis pagrindinius tipus: švino-rūgštiniai (angl. lead-acid), geliniai (angl. gel) ir absorbuotos stiklo matricos (angl. AGM). Švino-rūgštiniai akumuliatoriai yra dažniausiai naudojami dėl savo patikimumo ir prieinamumo. Jie naudoja skystą elektrolitą, kuris gali būti papildytas distiliuotu vandeniu. Geliniai akumuliatoriai, kitaip nei švino-rūgštiniai, naudoja elektrolitą gelio pavidalu, todėl jie yra mažiau jautrūs išsiliejimui ir gali būti montuojami įvairiose padėtyse.
Įkrovimo procesas skirtingiems akumuliatoriams šiek tiek skiriasi. Švino-rūgštiniai akumuliatoriai turi būti įkraunami lėtai ir tolygiai, kad būtų išvengta elektrolito išgaravimo. Geliniai akumuliatoriai taip pat turi būti įkraunami lėtai, tačiau itin svarbu naudoti kroviklį, pritaikytą šio tipo baterijoms, kad būtų išvengta per didelės įtampos ir temperatūros. Svarbu pažymėti, kad tinkamas įkrovimas ir priežiūra kiekvienam baterijos tipui padeda išvengti ankstyvo išsikrovimo ir prailgina automobilio akumuliatoriaus tarnavimo laiką.
Teisingas akumuliatoriaus įkrovimas yra būtinas norint užtikrinti ilgą jo tarnavimo laiką ir optimalią veiklą. Švino-rūgštiniai akumuliatoriai turėtų būti įkraunami naudojant standartinį kroviklį, kuris palaiko konstantinę įtampos lygį ne aukštesnį kaip 14,4 voltai. Krovimo procesą rekomenduojama pradėti nuo mažos srovės, kuri laipsniškai didinama, kad būtų išvengta per didelio akumuliatoriaus įkaitimo.
Geliniai akumuliatoriai reikalauja švelnesnio krovimo režimo, kad nebūtų sugadintas gelis. Rekomenduojama naudoti specialius kroviklius, skirtus geliniams akumuliatoriams, kurie palaiko įtampos lygį apie 14,2 voltus. AGM akumuliatoriai yra labai panašūs į gelinius, tačiau jie gali atlaikyti šiek tiek aukštesnę įtampos ribą iki 14,6 voltų.
Kroviklis krovininiams akumuliatoriams. Krovininių transporto priemonių akumuliatoriams, kurie dažnai yra didesni ir talpesni, reikalingi galingesni krovikliai. Įmonės, turinčios didelius transporto parkus, gali pasinaudoti „Linqo“ sprendimais, kurie padeda optimizuoti transporto priemonių priežiūros išlaidas. „Linqo“ technologijos leidžia sekti kiekvienos transporto priemonės akumuliatoriaus būklę realiu laiku, įspėja apie būtiną priežiūrą ar keitimą, taip užtikrinant, kad transporto priemonės būtų eksploatuojamos efektyviai ir jų akumuliatoriai tarnautų kuo ilgiau.
Akumuliatoriaus priežiūra ir prevencija
Tinkama akumuliatoriaus priežiūra gali gerokai prailginti jo tarnavimo laiką. Reguliariai tikrinkite įtampą. Naudokite multimetru, kad periodiškai patikrintumėte akumuliatoriaus įtampą. Laikykite kontaktus švarius. Nuvalykite akumuliatoriaus gnybtus nuo korozijos naudojant sodą ir vandens mišinį. Apsaugokite nuo ekstremalių temperatūrų. Tinkamai įkraukite. Naudokite tinkamą įkroviklį ir laikykitės gamintojo rekomendacijų. Naudokite automobilį reguliariai. Ilgesnės stovėjimo laikotarpių metu akumuliatorius gali išsikrauti. Patikrinkite elektrolito lygį. Venkite trumpųjų jungimų. Naudokite akumuliatoriaus dėklą.
Jeigu, įsigiję akumuliatorių, neskubate jo įmontuoti į automobilį, padėkite akumuliatorių horizontaliai taip, kad transportuojant jis neapvirstų. Palikite akumuliatorių sausoje ir vėsioje, vaikams neprieinamoje vietoje. Apsauginį teigiamo poliaus dangtelį nuimkite tik tuomet, kai akumuliatorius įstatytas ir pritvirtintas automobilyje, ir tik prieš prijungiant akumuliatorių prie automobilio elektros sistemos.
- Pirmiausia prijunkite teigiamo poliaus gnybtą, po to neigiamo.
- Nuolat tikrinkite elektrolito lygį akumuliatoriaus sekcijose ir esant reikalui papildykite distiliuotu vandeniu. Elektrolito lygis turi būti 10 - 15 mm virš švino elementų bloko.
- Eksploatuojant akumuliatorių sunkiomis sąlygomis (t. y. nuolat važinėjant mieste, naudojant žibintus ar daug elektros energiją vartojančios įrangos, esant dideliems karščiams ar šalčiams) būtina kas mėnesį patikrinti akumuliatoriaus būklę.
- Nepalikite iškrauto akumuliatoriaus! Kaip galima greičiau jį įkraukite. Dėl fizinių-cheminių akumuliatoriaus savybių, esant gilioms iškrovoms, prasideda aktyviosios medžiagos, esančios švino plokštelėse, irimas.
- Nepalikite neįkrauto akumuliatoriaus šaltyje. Akumuliatorius, kurio įtampa yra 12,1V, elektrolito tankis 1,18 kg/l, užšąla prie -19°C, dar labiau iškrautas akumuliatorius gali užšalti esant -10°C šalčio.
- Nepalikite automobilio su įjungtais nereikalingais, elektros energiją naudojančiais, prietaisais.
- Naudokite tik tam skirtus nuolatinės srovės įkroviklius.
- Patikrinkite elektrolito lygį ir, jeigu reikia, papildykite distiliuotu vandeniu (tai netaikoma neaptarnaujamiems akumuliatoriams).
- Akumuliatorius pilnai įkrautas, kai elektrolito tankis ir įkrovimo įtampa dvi valandas daugiau nekyla.
Vienas dažniausių scenarijų: vairuotojas mato, kad automobilis kartais neužsiveda, nusiperka naują akumuliatorių, o problema kartojasi po kelių savaičių. Jei pastebite šiuos požymius, protingiausia atlikti diagnostiką servise.
Akumuliatoriaus perkrovimas (per aukšta krovimo įtampa) labiau pažeidžia akumuliatoriaus plokšteles, nei didelis iškrovimas. Jeigu automobiliui užvesti skirtas akumuliatorius naudojamas gilioms iškrovoms, tokio akumuliatoriaus talpa (Ah) palaipsniui mažėja. Norint, kad jūsų automobilio akumuliatorius tarnautų ilgai, naudokite jį pagal paskirtį. Nevažinėkite su pusiau įkrautu akumuliatoriumi.
Vienas iš efektyviausių veiksmų norint prailginti akumuliatoriaus tarnavimo laiką - periodiškas akumuliatoriaus įkrovimas bei automobilio techninė priežiūra. Jeigu šaltą žiemos rytą vos užvedus automobilį neskubėsite vienu metu įjungti visų energijos imtuvų - tai jau bus didelis žingsnis sąmoningo energijos vartojimo link. Reikia suprasti, kad akumuliatorius negamina elektros energijos. Jo paskirtis automobilyje sukaupti perteklinę elektros energiją ir reikalui esant ją atiduoti. Jeigu važiuojame trumpais atstumais ir naudojame daug energijos imtuvų vienu metu (elektrinis langų bei sėdynių šildymas, krauname telefono akumuliatorių, važinėjame su įjungtais rūko žibintais nesant rūkui ir kt.), mes ne tik, kad nesukuriame perteklinės energijos, mes dar ir skolinamės iš dirbančio automobilio akumuliatoriaus važiuodami tą atstumą. Taip palaipsniui sekiname akumuliatorių ir vieną dieną būsime nemaloniai nustebinti. Ir visiškai nesvarbu, kad akumuliatorių pirkote prieš kelias savaites.
Kaip patikrinti automobilio akumuliatorių multimetru
Giliai išsikrovęs akumuliatorius gali prarasti iki 60% savo tarnavimo laiko. Statistika rodo, kad 78% priešlaikinių akumuliatorių gedimų visureigių bendruomenėse yra susiję su giliu išsikrovimu. Tipinis AGM akumuliatorius, kuris reguliariai išsikrauna žemiau 10.5V, praras daugiau nei 40% savo projektinio tarnavimo laiko po vos 50-80 gilaus išsikrovimo ciklų. Švino-rūgštiniuose akumuliatoriuose (tradiciniuose, AGM ar GEL) gilaus išsikrovimo metu vyksta sulfatacijos procesas - švino plokštėse formuojasi nebeištirpstantys švino sulfato kristalai, kurie mažina akumuliatoriaus talpą.
Apsaugos nuo giliojo išsikrovimo įrenginiai veikia pagal gana paprastą principą, tačiau jų techninis įgyvendinimas gali būti sudėtingas. Praktiški matavimai rodo, kad tinkamas išsikrovimo apsaugos įrenginys gali pailginti akumuliatoriaus tarnavimo laiką 2-3 kartus, ypač intensyvaus naudojimo scenarijuose. Skirtingų tipų akumuliatoriams reikalingos skirtingos apsaugos ribos. Tradiciniams švino-rūgštiniams akumuliatoriams saugi iškrovimo riba yra 12.0V (50% iškrovimas), AGM - 12.2V (50% iškrovimas), GEL - 12.1V (60% iškrovimas), o LiFePO4 - 12.0V (80% iškrovimas).
Žiemos sąlygomis apsaugos ribas reikėtų pakelti 0.2V, nes esant 0°C švino-rūgštinio akumuliatoriaus talpa sumažėja 20%, o -20°C - net 50%. LiFePO4 akumuliatoriai dar jautresni: esant 0°C talpa sumažėja 30%, o -20°C - 70%. Delsos laikas (paprastai 10-60 sekundžių) yra būtinas, nes akumuliatoriaus įtampa priklauso nuo apkrovos, temperatūros ir kitų veiksnių. Pažangesni įrenginiai matuoja vidutinę įtampą, o ne momentinę reikšmę.
tags: #akumuliatoriaus #sekcijos #itampa