Lietuvos keliai, deja, tampa nemenkam liudininkų tragedijų, kurios dažnai prasideda penktadienio rytais. Penktadienio rytą Raudonėje ugniagesiai vadavo per avariją mašinose prispaustus žmones, o vienas iš jų - žuvo. Vyro kūnas buvo rastas gerokai vėliau, dar apžiūrint vieną iš automobilių. Kodėl atvykusioms specialiosioms tarnyboms pastebėti vyro nepavyko iškart po avarijos - kol kas neaišku. Po paros buvo pranešta apie antro vyro mirtį, jo gyvybė užgeso ligoninėje. Pranešimą apie avariją skubiosios pagalbos tarnybos gavo 7 val. 52 min. Apie įvykį pranešė automobilyje BMW sumontuota automatinė pagalbos iškvietimo sistema „e-Call“. Pirminiais duomenimis, per avariją sužeisti 4 žmonės, 3 iš jų buvo prispausti. Nukentėjusiuosius išvadavo ugniagesiai, sužeistieji perduoti medikams.
Marijampolės apskrities policijos atstovė Ieva Petrulevičienė patikslino, kad kelyje Jurbarkas-Kaunas sankryžoje susidūrė automobiliai BMW ir „Ford Galaxy“. Pirminiais duomenimis, „Ford Galaxy“ suko į kairę ir nepraleido priešinga kryptimi pagrindiniu keliu nuo Kauno važiuojančio BMW. Nukentėjo 4 žmonės, tai - abiejų automobilių vairuotojai ir 2 „Ford Galaxy“ keleiviai. 3 sužeistieji nuvežti į Kauno klinikas, 1 - į Jurbarko ligoninę. Į Kauną išvežto „Ford Galaxy“ vairuotojo būklė labai sunki. Policijos duomenimis, į Kauną nuvežti 1967, 1969 ir 1989 m. gimę vyrai, visi patyrę daugybinius sužalojimus. Į Jurbarko ligoninę nuvežtas 1976 m. gimęs vyras taip pat sunkiai sužeistas, jis gydomas reanimacijoje. Vėliau pranešta, kad automobilyje „Ford Galaxy,“ po galinėmis sėdynėmis, rastas žuvusio žmogaus kūnas. Nustatyta, kad žuvo 1957 m. gimimo vyras.
Savaitgalis Lietuvoje prasidėjo tragedijomis keliuose. Penktadienį per avarijas žuvo mažametė mergaitė ir Lietuvos kariuomenės karys. Siaubingi eismo įvykiai įvyko skirtingose Lietuvos vietose, tačiau juos jungia net kelios detalės. Pirma - šeimų, kurios bus priverstos laidoti vaikus, tragedijos. Tačiau vairavimo specialistams kliūva ir antroji avarijų detalė - neatsargūs posūkiai į kairę, po kurių ir įvyko abi avarijos. „Sankryžoje kertasi trajektorijos, tad sukant į kairę atsiranda galimybė susidurti, o tai įvyksta dėl skubėjimo. Ir per pamokas, kuomet niekur neskubame, pastebiu, kad važiuojant per sankryžą ar mirksint šviesoforo signalui žmogus paspaudžia. Tarsi „dar suspėsiu, dar pralėksiu“, - pasakojo 62-ejų vienas garsiausių šalies vairavimo instruktorių.
Žuvo mergaitė. Penktadienį Lietuvą supurtė žinia iš avarijos kelyje Vilnius-Utena. Čia per „Opel Vectra“ ir „Toyota Prius“ kaktomušą mirė mergaitė, dėl kurios gyvybės dar kovojo medikai. Per avariją buvo sužeisti keturi žmonės, o į įvykio vietą atskubėjo medikai ir iš Vilniaus, ir iš Utenos bei Molėtų. Avarija įvyko, kai 1997 metų gimimo „Prius“ vairuotoja sankryžoje į Molėtus suko į kairę. Ji nepraleido iš priekio važiavusio „Opel“ automobilio, kuriame buvo du vaikai. 7 metų mergaitė žuvo, 2009 metų gimimo mergaitė buvo sužalota. Sužalota buvo ir 1997 metų gimimo „Prius“ keleivė. Jos dėl įvairių kūno sužalojimų paguldytos į ligoninę. Stabdymo žymių policija įvykio vietoje neaptiko. „Prius“ vairuotoja ir kartu su ja važiavęs 1993 metų gimimo vyras gydomi ambulatoriškai. Kelias Vilnius-Utena ties Molėtų sankryža buvo visiškai uždarytas.
Karys neišgyveno. Prie sankryžos į Molėtus dar budėjo greitosios pagalbos automobilis, o įvykio vietoje dirbo pareigūnai, kai Jonavos rajone per avariją žuvo vyras. Ruklos miestelyje „VW Caddy“, kurį vairavo 1969 metų gimimo vyras, suko į kairę ir nepraleido priešais važiavusio „Honda CBR 1000“ motociklo. Motociklą vairavęs 1992 m. gimimo Lietuvos kariuomenės karys žuvo. „VW Caddy“ vairuotojas dėl galvos traumos buvo pristatytas į ligoninę. Policija pradėjo tyrimą dėl abiejų eismo įvykių.
Vairavimo specialistai dažnai primena, kad sukant į kairę reikia itin didelio atidumo. Būtent posūkis į kairę gali lemti skaudžius padarinius, kaip ir nutiko penktadienį. Pasak A.Pakėno, tokios avarijos daug pasako apie bendrą situaciją šalies keliuose. „Klaidos kaina čia - didesnė, tačiau tai - žmonių stilius. Visur skubame. Tik pradeda kalbėti apie greičio mažinimą, sukyla visa banga: sustos miestas, visi vėluosime. Kiti įsitikinę, kad atlėkdami greičiau į darbą kelia šalies ekonomiką. Tai tie žmonės netgi greičio viršijimą susieja su Lietuvos ekonomikos gerove. Jie nebežino, kaip išsidirbinėti, nes nori tik greičiau. Jau panašu į psichologines problemas“, - kalbėjo jis.
Prie automobilių eismo įvykių vasarą prisideda ir dažnai itin skaudžiai pasibaigiančios motociklų avarijos. A. Pakėnas teigė, kad automobilių vairuotojai turėtų gilinti savo žinias ir nesivadovauti įpročiais, suformuotais prieš daug metų. „Kiekvienais metais keičiasi eismo struktūra. Prieš dešimtmetį Lietuvos gatvėse nematėme tiek dviračių, prieš porą metų nematėme tiek paspirtukų, kiek dabar. Kiekvieni metai įneša kažką naujo, o tai reikalauja vairuotojų prisitaikymo ir pasikeitimo, - kalbėjo A. Pakėnas. - O pas mus vis dar atsiranda tokių, kurie išsilaikė teises prieš dešimt metų ir važiuoja visada taip pat. Nepastebime, kad viskas kinta - eismas intensyvėja, atsiranda kitokios transporto priemonės. Tai reikalauja dėmesingumo.“
Dėmesingumo stoka tampa bėda. Pasak A. Pakėno, avarijos dėl skubėjimo ar dėmesingumo trūkumo tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje gali tapti tendencija. „Esu kalbėjęs su psichoterapeutu, kuris sako, kad Lietuvoje ir pasaulyje žmonės kenčia, nes praranda dėmesingumą.
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, vakar kiek po 16 val. buvo gautas pranešimas, kad ant kelio atitvarų užvažiavo „Mercedes-Benz“ automobilis, jo vairuotojas nebejuda. Į įvykio vietą atskubėjo ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir medikai. Atvykus gelbėtojams, žmogus, pirminiais duomenimis, jau buvo ištrauktas iš automobilio. Vairuotoją ilgą laiką bandė atgaivinti medikai, tačiau galiausiai konstatuota vyro mirtis. Skelbiama, kad 46-erių vairuotojui sutriko sveikata, jam galėjo sustoti širdis.
Sutrikusią širdies veiklą išduodantys ženklai. Širdies veikla gali sutrikti visai staiga ir netikėtai - tai gali nutikti net jauniems žmonėms, todėl svarbu mokėti atpažinti ženklus ir reaguoti juos pastebėjus. Apie tai anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo „BENU“ vaistininkė Deimantė Zalagaitytė. Anot jos, pirmasis rodiklis, kuris nurodo, kad su širdies veikla ne viskas gerai - skausmas krūtinėje. „Dažniausiai jis apibūdinamas kaip spaudžiantis, deginantis, plintantis į kairę arba į abi rankas, žandikaulį, nugarą“, - aiškino ji. Vaistininkė pridėjo, kad tai - ne vienintelis požymis, kuris liudija apie širdies veiklos sutrikimus. Taip pat yra ir tų, kurie, rodos, įprasti, tačiau gali signalizuoti apie rimtas sveikatos bėdas. „Kiti širdies problemas išduodantys požymiai yra nuovargis, net ir ramybės būsenoje jaučiamas dusulys, nereguliarus širdies plakimas, dėl kraujotakos nepakankamumo kylantis galvos svaigimas, apie skysčių kaupimąsi organizme signalizuojantis kojų ir kulkšnių patinimas“, - įspėjo specialistė.
Širdies sutrikimų pasekmės. Paklausta, kodėl širdies veikla gali sutrikti, D. Zalagaitytė aiškino, kad vienas iš pagrindinių to sukėlėjų - išeminė širdies liga, kuri neigiamai veikia širdies sveikatą ir gali lemti net širdies nepakankamumo išsivystymą. „Širdies veiklos sutrikimus gali sukelti išeminė širdies liga, kai dėl aterosklerozės siaurėjant kraujagyslėms širdies raumuo silpnėja, nes negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų. Dėl šios priežasties padidėja krūtinės anginos ar miokardo infarkto rizika. Ilgalaikis nekontroliuojamas kraujo spaudimo padidėjimas apkrauna širdį - jai dirbant sunkiau, gali vystytis širdies nepakankamumas“, - įvardijo pašnekovė. Prakalbus apie kitas širdies veiklos sutrikimų pasekmes, ji įvardijo nenormalų širdies plakimo dažnį, kuris įvardijamas kaip tachikardija, bradikardija, ekstrasistolija. Taip pat pridėjo, kad nors ir rečiau, taip pat susiduriama su kardiomiopatija, t. y. širdies raumens sustorėjimu ir nusilpimu. „Taip pat - ir įgimtos širdies ydos, dėl kurių sutrikdoma kraujo cirkuliacija tiekiant būtinas medžiagas organizmui ir pašalinant medžiagų apykaitos produktus“, - aiškino ji.
Kodėl sutrinka širdies veikla? Specialistė pasakojo, kad prie širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų taip pat gali prisidėti gretutinės ligos ir gyvenimo būdas. Pirmiausia ji prabilo apie gretutines ligas, kurios gali tapti netgi lemiamu veiksniu širdies sveikatoje. „Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą gali bloginti ir gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar dislipidemija, padidėjęs cholesterolio kiekis. Aukštas blogojo cholesterolio kiekis skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi ir kraujagyslių susiaurėjimą, padidėjusi gliukozės koncentracija pažeidžia tiek smulkiąsias, tiek stambiąsias kraujagysles, gali tiesiogiai paveikti širdies raumens ląsteles, sutrikdyti jų funkciją“, - dėstė D. Zalagaitytė. Ji pridėjo, kad taip pat prie širdies sveikatos sutrikimų prisideda gyvenimo būdas, t. y. tokie veiksniai kaip fizinio aktyvumo trūkumas, netinkama mityba, alkoholio vartojimas, stresas. „Svarbų vaidmenį širdies veiklos funkcijos palaikymui turi ir gyvenimo būdas. Fizinio aktyvumo trūkumas gali turėti įtakos širdies raumens susilpnėjimui, sumažėjęs jo efektyvumas skatina širdį dirbti dažniau. Bet kokia judėjimo forma - važiavimas dviračiu, plaukimas, greitas ėjimas - palaiko tinkamą širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Sportuojant skatinama azoto oksido gamyba, atpalaiduojamos kraujagyslės, pagerėja kraujotaka. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali tiesiogiai pažeisti širdies raumenį, o rūkymas - žaloti kraujagysles, didinti kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį, mažinti širdies raumens aprūpinimą deguonimi. Vienas iš rizikos faktorių taip pat yra stresas. Lėtinis stresas lemia nuolatinį streso hormono kortizolio koncentracijos padidėjimą - tai gali skatinti kraujagyslių susiaurėjimą, mažinti jų elastingumą ir gebėjimą atsipalaiduoti“, - į veiksnius, kurie gali būti lemtingi, skatino dėmesį atkreipti vaistininkė.
Kaip apsaugoti širdį? Nors itin svarbus sveikatai palankus gyvenimo būdas, kaip minėta anksčiau, vaistininkė pridėjo, kad širdies stiprinimas papildais taip pat yra įmanomas, o jeigu tai nepadeda - priminė nedelsti ir kreiptis į gydytojus. „Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų valdymui naudingos Omega-3 riebiosios rūgštys, magnio ir kalio elementai. Esant minėtų elektrolitų disbalansui, gali atsirasti aritmijos, širdies permušimai. Svarbu pabrėžti, kad per didelis kalio kiekis organizme irgi gali sąlygoti širdies veiklos sutrikimus, todėl susiduriant su širdies problemomis pirmiausia verta ištirti šio elemento koncentraciją kraujyje ir su gydytoju aptarti tinkamą jo dozavimą. Nustačius kalio trūkumą, rekomenduojama kartu vartoti ir magnį - dėl jų tarpusavio sąveikos gerėja kalio įsisavinimas ir paskirstymas organizme“, - pranešė ji.
Kaip teigiama, tądien S8 greitkelyje Varšuvos kryptimi susidūrė du lengvieji ir du sunkiasvoriai automobiliai. Visos eismo įvykio aukos važiavo „Škoda“ automobiliu. „Du vyrai - 69 metų vairuotojas ir 73 metų keleivis - žuvo įvykio vietoje. 25-erių „Peugeot“ vairuotojas nenukentėjo, tačiau medikų rankose atsidūrė kartu su juo vykusi vienmetė keleivė. Pirminiais duomenimis, 58-erių lietuvis vilkiko MAN vairuotojas, kaip įtariama, užmigo prie vairo ir rėžėsi į lengvąjį automobilį „Škoda“. Avarijos sukėlimu įtariamas lietuvis buvo blaivus. Avarija - nelaimingas įvykis eisme ar darbe, sukėlęs pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei arba padaręs žalą aplinkai ir turtui. Rugsėjo 18 d. paskelbta Europos diena be žuvusiųjų keliuose. Pagrindinis jos tikslas - kiekvieno eismo dalyvio atsakingas elgesys kelyje ir pastangos siekiant išvengti beprasmių žūčių.
Po mirtinos avarijos - baugus vaizdas gatvėje. Po skaudžios nelaimės, kai Smėlynės gatvėje pirmadienį automobilio partrenkta moteris po pusantros valandos mirė ligoninėje, dar ir vakar avarijos vietą žymėjo kraujo dėmės bei policijos palikti ženklai - spalvoti įrašai pačioje gatvėje.
Užsienyje avarijoje moterį pražudęs lietuvis siunčiamas už grotų. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad Linkolnšyre Mantas Kudrevičius, vairuodamas „BMW 325D Sport“, užmigęs prie vairo susidūrė kaktomuša su priešais atvažiuojančiu „Renault Twingo“, kuris po smūgio buvo nublokštas nuo kelio ir užsiliepsnojo.
„Atviras pokalbis“: Saugaus eismo diena: ką sodinsime į kalėjimą?
Pagrindinės avarijų priežastys:
- Skubėjimas ir neatsargūs posūkiai į kairę.
- Dėmesingumo stoka keliuose.
- Nekeičiama vairavimo praktika, nes prisitaikoma prie besikeičiančios eismo struktūros.
- Galimai netikėtai sutrikusi vairuotojo sveikata (pvz., širdies veiklos sutrikimai).
- Vairuotojų nuovargis ar užmigimas prie vairo.
Prevencinės priemonės:
- Didelis atidumas sukant į kairę sankryžose.
- Vairuotojų elgesio keitimas, atsisakant skubėjimo.
- Nuolatinis vairavimo įgūdžių tobulinimas ir prisitaikymas prie naujovių keliuose (pvz., paspirtukai, dviračiai).
- Sveikatos profilaktika, atpažįstant galimus širdies veiklos sutrikimų simptomus.
- Pakankamas poilsis prieš vairavimą.
- Europos dienos be žuvusiųjų keliuose minėjimas ir atsakingo elgesio propagavimas.
