Transporto priemonių skaičius Lietuvos keliuose kasmet sparčiai auga, tačiau ne kiekvienas vairuotojas žino, kiek CO2 jo automobilis išmeta į aplinką. Remiantis Europos aplinkos agentūros ataskaitoje pateiktais duomenimis, vien per 2019 m. transportas į mus supančią aplinką išmetė apie ketvirtadalį viso ES išmetamo CO2 kiekio ir net 71,7 % iš jų priskiriami kelių transporto priemonėms. Transportas yra vienintelis sektorius, kuriame išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per pastaruosius tris dešimtmečius išaugo net 33,5 %. Deja, reikšmingai sumažinti transporto į aplinką išmetamo CO2 kiekį nėra ir nebus lengva, kadangi, remiantis dabartinėmis prognozėmis, iki 2050 m. transporto išmetamų teršalų kiekis turėtų sumažėti tik 22 %, o tai yra nemažas atotrūkis nuo dabartinių užmojų.
Kelių transporto priemonės į aplinką išmeta labai didelius teršalų kiekius. Tačiau keleivinio transporto išmetamo CO2 kiekis labai skiriasi priklausomai nuo transporto rūšies. Pavyzdžiui, lengvieji automobiliai yra pagrindiniai teršėjai, kuriems tenka 61 % viso ES kelių transporto išmetamo CO2 kiekio. Šie skaičiai yra pagrindinė priežastis, kodėl ES sparčiai auga elektrinių transporto priemonių pardavimai - vis daugiau transporto priemonių vairuotojų stengiasi atsisakyti didelius CO2 kiekius į aplinką išmetančių transporto priemonių ir efektyviau prisidėti prie klimato taršos ir energijos sąnaudų sumažinimo.
Visos šios aplinkybės liudija, kaip stipriai šiuolaikiniai vartotojai yra priklausomi nuo transporto priemonių. Tačiau visa tai yra susiję ir su reikšminga visuotinio atšilimo rizika, jau nekalbant apie didelę žalą žmonių sveikatai bei aplinkai. Tokius padarinius būtų galima sumažinti persėdus už mažiau taršių transporto priemonių vairo, didinant dalijimosi automobiliais praktiką, naudojantis viešuoju transportu, dažniau važinėjant dviračiais ar tiesiog vaikštant pėsčiomis.
Kas yra transporto priemonės išmetami teršalai?
Vertinant transporto priemonės į aplinką išmetamus teršalus ir apskaičiuojant jų kiekį, atsižvelgiama į visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį. Automobilių teršalų emisijos skaičiuojamos vertinant transporto priemonių gamybos metu išmetamų teršalų kiekį, automobilių degalų gamybos metu išmetamus teršalus ir išmetamųjų teršalų kiekį, kuris susidaro deginant automobilio degalus. Tačiau pastarieji kintamieji gali ir skirtis. Tam įtakos turi ne vienas veiksnys. Pavyzdžiui, automobilių gamybai gali būti naudojamos vietinės gamybos arba užsienyje pagamintos dalys, o tai reiškia, kad importuojamos dalys palieka daug didesnį gabenimo pėdsaką. Lygiai taip pat nereikia pamiršti ir automobilių degalų gamybos, kuri gali skirtis, atsižvelgiant į tai, koks kuro arba elektros energijos šaltinis yra naudojamas. Vidaus degimo variklių gamybai ir jų surinkimui reikia gerokai daugiau detalių nei elektrinėms transporto priemonėms, todėl skirtingo tipo transporto priemonėms pagaminti tenka nevienodas išteklių kiekis.
Nepaisant to, ar automobilis yra naujas, ar naudotas, jame yra įmontuotos įvairios sistemos, įskaitant katalizatorių, „AdBlue“ ir DPF filtrą, kurių pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad transporto priemonė į aplinką išmestų kuo mažiau teršalų. Tačiau kai kuriais atvejais automobilio taršos rodmenys gali neatspindėti tikrosios situacijos, todėl ypatingai svarbu būti tikriems, kad minėtos sistemos veiktų tinkamai ir galėtų pateikti tikrovę atitinkančią informaciją, tokiu būdu įsitikinant, kad transporto priemonė atitinka visus nustatytus ir jai taikomus standartus.
Be to, jei transporto priemonėje išmetamųjų dujų sistemos yra neveikiančios arba buvo pašalintos, fiziniams asmenims už tai gali tekti mokėti baudas, kurios siekia nuo 100 iki 300 EUR, o įmonių savininkams - nuo 300 iki 500 EUR.
CO2 emisijų normos Lietuvoje ir ES
2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs automobilio registracijos mokestis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės CO2 emisija. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant mokėtiną mokestį, atsižvelgiama ir į tai, kiek anglies dvideginio automobilis išmeta į aplinką. Registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius (M1 ir N1 kategorijos) registracijos mokestis yra taikomas priklausomai nuo to, kokia yra degalų rūšis, jų kombinacijos ir tuomet, kai į aplinką išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km.
Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Tiesa, iki šiol neaišku, ar mokestį mokės visų automobilių savininkai, ar tik naujai registruojamų. Didžioji dalis vairuotojų griebiasi už galvų ir bando išsiaiškinti, tai kiek gi tektų sumokėti ir kur rasti informaciją apie CO2 emisiją. Jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime nerasite. „Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą, o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą. Registracijos liudijime ši informacija pažymėta „V7“ eilutėje“, - sako „Regitra“ atstovė Ingrida Kuorytė. Transporto priemonių savininkai informaciją apie automobilio išmetamųjų dujų kiekį gali pasitikrinti ir viešoje paieškos sistemoje. Tiesa, iki šiol taip ir lieka neaišku, ar šį mokestį mokėtų jau dabar važinėjantys Lietuvoje automobiliai, ar tik naujai įvežami. Nes premjeras S. Skvernelis yra pasakęs, kad šiuo mokesčiu nori apriboti „taršių automobilių įvežimą“. Pasak ekspertų, planuojamą mokestį (bent minimalius 20 eurų), jei jis būtų visuotinis, tektų mokėti daugiau nei milijonui lietuvių. Teigiama, kad iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km. O už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų. Taigi, jei automobilis išskiria 150 g/km anglies dvideginio, mokėsite 30 Eur per metus.
Europos Parlamentas ir Taryba sutarė, kad bus siekiama griežtinti išmetamo CO2 kiekio normas, kurios yra taikomos naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams. Pagrindinis tokių pataisų tikslas yra kaip įmanoma labiau sumažinti taršą. Taigi, siekiama, kad iki 2030 m. 55 % sumažėtų naujų lengvųjų automobilių ir 50 % - naujų furgonų išmetamas CO2 kiekis, lyginant su 2021 m. duomenimis. Tuo tarpu, iki 2035 m. siekiama net 100 % sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų į aplinką išmetamą CO2 kiekį. Tai reiškia, kad transporto priemonių gamintojai turi keisti savo gamybos metodus. Jei gamintojas laikosi atitinkamų netaršių ir mažataršių transporto priemonių pardavimo lyginamųjų standartų, jam pagal nustatytas taisykles galės būti atlyginama, taikant ne tokias griežtas CO2 normas. Be to, svarbų vaidmenį suvaidins ir Komisijos aptartas neutralaus anglies dioksido poveikio degalų klausimas.
Remiantis naujuoju reglamentu, kiekvienas transporto priemonių gamintojas privalės užtikrinti, kad kiekvienais metais jo pagamintų ir užregistruotų naujų transporto priemonių išmetamas vidutinis CO2 kiekis neviršytų jo savitosios metinės išmetamųjų teršalų normos. Suprantama, kad automobilių gamintojai galės ir toliau rinkai siūlyti transporto priemones, kuriose naudojami degimo varikliai. Vis dėlto, jei tam tikrais metais tokios transporto priemonės viršytų nustatytą išmetamųjų teršalų normą, gamintojai privalės už kiekvienos užregistruotos transporto priemonės nustatytą normą viršijantį CO2 g/km sumokėti 95 EUR mokestį. Visa tai reiškia, kad visai netaršios transporto priemonės galiausiai bus pigesnės už tas transporto priemones, kurios yra varomos iškastiniu kuru. Žinoma, tam reikia įgyvendinti ir išsamią alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo peržiūrą, siekiant suformuoti tinkamą vairuotojams skirtą infrastruktūrą, kuri suteiktų galimybę savo eksploatuojamas transporto priemones lengvai ir patogiai įkrauti visose ES valstybėse narėse.
Kaip sužinoti automobilio CO2 emisiją?
Paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO2 emisiją yra pažiūrėti į automobilio registracijos liudijimą. Jame dažnai nurodoma emisija reikšme - kiek gramų CO2 automobilis išmeta vienam kilometrui (g/km). Registracijos liudijime (laukelis „CO2 emisija“) - čia pateikiama oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė, dažniausiai išreikšta g/km. Gamintojo techninėje dokumentacijoje arba oficialioje interneto svetainėje - įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, rasi automobilio CO2 emisijos duomenis. Specialiose transporto duomenų bazėse - yra internetinių paslaugų, leidžiančių sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.
Senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO2 reikšmės, galima apskaičiuoti ją pačiam. Tam reikia žinoti sąnaudas ir degalų tipą: pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis galima nustatyti apytikslę CO2 emisiją.
Automobilių registracijos mokestis, draudimai ir baudos
Transporto priemonių taršos mokesčio ir jį lydinčių teisės aktų projektuose yra numatyta uždrausti transporto priemonei dalyvauti eisme, taip pat neatlikti transporto priemonės techninės apžiūros ir kartu transporto priemonės savininkui neišduoti ir/arba nepakeisti vairuotojo pažymėjimo, o taip pat taikyti baudas, jei yra nesumokėtas transporto priemonės taršos mokestis.
Administracinių nusižengimų kodekso 241 straipsnis numato, kad transporto priemonės taršos mokesčio nesumokėjimas iki nustatytų terminų arba klaidingų duomenų pateikimas užtraukia baudą transporto priemonių valdytojams ir transporto priemonių valdytojų, juridinių asmenų, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 200 iki 850 eurų.
Naujos Pelno mokesčio įstatymo nuostatos
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pataisos, susijusios su automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimais, priklausomai nuo išmetamo CO2 kiekio. Šie pakeitimai turės įtakos įmonių finansinei apskaitai ir automobilių parko valdymui.
Automobilių įsigijimo kainos ribojimai
Pagal PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalį, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigytų lengvųjų automobilių įsigijimo kainos dalis, leidžiama priskirti leidžiamiems atskaitymams, bus ribojama atsižvelgiant į automobilio išmetamą CO2 kiekį. Pavyzdžiui, jei automobilio CO2 emisija yra nuo 1 iki 130 g/km, ribojama suma siekia 50 000 Eur. Jei CO2 emisija didesnė nei 130 g/km, ribojimas taikomas ir papildomai skaičiuojamas mokestis už viršijimą.
Nuomos išlaidų ribojimai
Taip pat nuo 2025 m. sausio 1 d. bus taikomi ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai. Jei automobilis nuomojamas ilgiau nei 30 dienų per mokestinį laikotarpį, nuomos išlaidoms bus taikomi atskaitymo apribojimai. Išimtys taikomos automobiliams, naudojamiems tik nuomos, vairavimo mokymo ar transporto paslaugoms teikti.
PVM atskaitymo ribojimai
PVM sąnaudų atskaitymas bus galimas tik nuo tos automobilio įsigijimo kainos dalies, kuri yra leidžiama priskirti leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ. Nuo neleidžiamiems atskaitymams priskirtos automobilio kainos dalies PVM suma nebus atskaitoma.
Šie pakeitimai skatina įmones rinktis mažiau taršius automobilius ir optimizuoti automobilių parko valdymo išlaidas.
Euro standartai ir automobilių tarša
Daugumai transporto priemonių taikomi Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje galiojantys išmetamųjų teršalų standartai. Nuo 2006 m. sausio 1 d. pirmą kartą įregistruoti automobiliai (ir nuo 2017 m. įregistruoti motociklai) turi atitikti EURO 4 standartą. Tačiau vien tai, kad automobilis buvo pagamintas iki 2006 m., automatiškai nereiškia, kad jis neatitiko EURO 4 standartų. 2000 m. GDI varikliai buvo patobulinti, kad atitiktų EURO4 reikalavimus, nors pats modelis baigtas gaminti 2004 m., likus dvejiems metams iki naujojo išmetamųjų teršalų standarto įsigaliojimo.
Rasti patogų kompromisą tarp benzininių ir dyzelinių transporto priemonių taršos mažinimo ir jų naudotojų patogumo - nelengva užduotis. Todėl, nors jau seniai reikalaujama, kad naujai gaminami automobiliai atitiktų griežtesnius išmetamųjų teršalų standartus, neįmanoma užtikrinti, kad - šiaip taip - keliuose liktų tik naujos ir ekologiškos transporto priemonės. Todėl net ir vadinamosiose švaraus transporto zonose iki 2025 m. bus leidžiama eksploatuoti automobilius, atitinkančius EURO 4 išmetamųjų teršalų standartą. Tačiau vėliau jie turės susitaikyti su tuo, kad jų laikas miestų centruose baigėsi.
Kita priemonė - griežčiau tikrinti automobilių techninę būklę, pavyzdžiui, ar nepašalintas kietųjų dalelių filtras, išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas (EGR) ir katalizatorius. Verta paminėti dar vieną priemonę - diferencijuotus mokesčius už naudojimąsi keliais. Idealiu atveju visi vairuotojai turėtų persėsti į transporto priemones su elektriniais varikliais, tačiau su sąlyga, kad bus pereita prie energijos vartojimo. Kad elektros energija, reikalinga vadinamiesiems elektriniams ar hibridiniams automobiliams maitinti, būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
tags: #co2 #emisijos #norma #pagal #automobili