Terminas apibūdinamas kaip tiksliai kurią nors mokslo, meno, technikos sąvoką išreiškiantis žodis ar žodžių junginys. Svarbu pridurti, kad terminais laikomi ir kiti sąvokų žymikliai - pavadinimai, simboliai, santrumpos. Specialioji teisės kalba, visų pirma - terminija, yra pagrindinis teisininko darbo įrankis.
Tiek rašytinėje, tiek sakytinėje kalboje specialistai terminus turėtų vartoti taisyklingai, atsižvelgdami į kontekstą. Iš kalbos galima spręsti apie kalbėtojo kompetenciją, taigi terminijos neišmanymas verčia rimtai suabejoti teisininko profesionalumu. Kadangi teisininkai yra ne tik terminijos vartotojai, bet ir kūrėjai, jie turėtų išmanyti terminų požymius, sudarymo taisykles, atsiradimo šaltinius, gerai perprasti kalbos reikalavimus, leksiką.
Kaip žinoma, administracinio stiliaus tekstai turi būti oficialūs, tikslūs, aiškūs, logiški, glausti. Panašūs reikalavimai keliami ir terminijai. Norint sukurti terminą, pirmiausia reikia išsamiai išnagrinėti konkrečią sąvoka, ir tik tuomet parinkti jai terminą.
Dėl istorinių aplinkybių lietuvių kalbos administracinis stilius pradėjo formuotis gana vėlai - 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę. Tik tuomet lietuvių kalba tapo teisės kalba. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vartota lotynų, kanceliarinė slavų ir lenkų kalba, o Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje, - rusų kalba. Po 1918 metų visi įstatymai, dokumentai, nutarimai, įvairūs raštai, pareiškimai, prašymai turėjo būti rengiami specialia kalba. Lietuviškų teisės terminų būtinai reikėjo teismams, ypač baudžiamajai ir civilinei teisei, taigi imta intensyviai rūpintis administracinės terminijos kūrimu. Šiame procese dalyvavo ne tik įvairios atsakingos institucijos, bet ir atskiri asmenys. 1918-1940 m. laikotarpis laikomas pamatiniu lietuvių teisės terminijos kūrimo ir raidos etapu.
Šiandien jau turime turtingą teisės kalbą, kompetentingų specialistų, įvairių šaltinių, kuriuose galima pasitikrinti terminus, pavyzdžiui: LR terminų banką, Lietuvos teisės aktus, Europos žodyną „Eurovoc“, Lietuvos standartus, VLKK aprobuotus žodynus, enciklopedijose ir t. Šių dienų aktualija - teisinių tekstų vertimai. Terminijos vertimai ypač reikšmingi tapo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, pradėjus bendradarbiauti su įvairiomis kitomis tarptautinėmis organizacijomis.
Skirtingas teisės sistemas turinčių šalių juridinė kalba labai įvairuoja. Terminų kūrimo tendencijos lietuvių ir, pavyzdžiui, prancūzų kalboje skiriasi. Verčiant iš kitų kalbų ir į kitas kalbas ir ieškant lietuvių kalbos terminų atitikmenų, kyla problema, kad sunku ar net neįmanoma surasti absoliučių šios srities atitikmenų. Kai skiriasi pats teisinės sistemos turinys, sąvokos, natūralu, kad skiriasi ir terminų semantika. Vis dėlto teisės tekstai verčiami ir ieškoma kuo adekvatesnių variantų. Į mūsų kalbą daug terminų pakliūva per verstinius tekstus.
Kaip buvo minėta straipsnio pradžioje, vienas pagrindinių teisės terminams keliamų reikalavimų yra glaustumas. Tačiau kai kurių šalių teisės tekstai ir terminai yra sudėtiniai, labai ilgi, išplėtoti. Pasitaiko labai ekspresyvių, perkeltinę reikšmę turinčių terminų. Taigi sukurti kuo tikslesnę teisės kalbos terminiją ir tinkamai ją vartoti nėra lengvas uždavinys. Dėl to organizuojamos dalykinės kalbos studijos ir rengiami aukštos kvalifikacijos vertimų specialistai.
Terminų reikalavimai ir klasifikacija
Kaip jau buvo užsiminta, terminams keliami griežti reikalavimai - žodžiai turi būti kodifikuoti, norminiai. Šie reikalavimai apima:
- Tikslumas.
- Sistemiškumas.
- Vienareikšmiškumas.
- Terminų sinonimų vengimas.
- Stilistinis terminų neutralumas.
- Patogumas. Žodis ar žodžių junginys patogus vartoti, kai yra trumpas, lengvai ištariamas.
- Taisyklingumas.
Terminų yra daug ir įvairių, todėl nesunku pasimesti. Administracinės kalbos terminai pagal tam tikrus kriterijus skirstomi į kelias rūšis.
Terminų skirstymas
Visų pirma, skiriami bendrieji mokslo terminai ir atskiro mokslo, arba specialieji, terminai. Bendrieji mokslo terminai vartojami tomis pačiomis reikšmėmis beveik visuose moksluose, pavyzdžiui: santykis, sistema, teorija. Specialieji terminai būdingi konkretaus mokslo, pavyzdžiui, teisės, kalbai.
Teisės ir kai kurių kitų mokslų terminai klasifikuojami dar smulkiau - pagal specializacijas. Pavyzdžiui, skiriami:
- Konstitucinės teisės terminai (valstybės teritorijos vientisumas, tautos suverenitetas).
- Baudžiamosios teisės terminai (sulaikymas, būtinoji gintis, baudžiamoji byla).
- Komercinės teisės terminai (komercinė paslaptis, tarpininkavimas, užstatas).
Pagal turinį terminai skirstomi į gimininius ir rūšinius. Gimininiai terminai paprastai yra platesnės reikšmės, vienažodžiai. Jie išreiškia pačias bendriausias giminines konkretaus mokslo sąvokas. Pavyzdžiui, teisės terminai: byla, ekspertizė, teisė. Rūšiniais terminais išreiškiamos konkretesnės sąvokos, pavyzdžiui: bylos nagrinėjimas, apygardos teismas, baudžiamoji byla.
Pagal formą skiriame vienažodžius ir sudėtinius terminus. Nors vienažodžiai terminai patogesni vartoti, teisės ir kitų mokslų srityse vyrauja daugiažodžiai terminai (turintys daugiau nei vieną žodį). Žodžių junginiais paprasčiau nusakyti specifiškumą, detalizuoti sąvoką. Palyginkime: vienažodis terminas - ginčas ir sudėtiniai terminai - civilinis ginčas, šalių ginčai teisiamajame posėdyje.
Terminų kūrimo būdai
Teisės ir kitų sričių terminai kuriami keliais būdais. Jie į teisės kalbą patenka per vidinius ir išorinius šaltinius.
Vidiniai šaltiniai
Vienas iš vidinių terminų šaltinių yra terminų daryba, kuri dar skirstoma į naujadarus ir naujus žodžius. Kuriant terminus, visų pirma, naudojamasi savos kalbos ištekliais - tai vadinamoji liaudinė (paveldėtoji) terminija. Bendrinės kalbos, tarmių žodžiai nevirsta terminais savaime, jie, kaip ir paprastieji bendrinės kalbos žodžiai, tampa konkrečių mokslo žinių terminais, kai yra terminizuojami, t. y. paverčiami terminais. Toks pavertimas nėra paprastas procesas. Ne visuomet lengva surasti bendrinės kalbos žodį, kuris būtų stilistiškai neutralus, turėtų aiškios motyvacijos leksemą, iš tiesų būtų savas žodis, o ne skolinys ir pan. Reikia akcentuoti, kad terminizuotas daugiareikšmis bendrinės kalbos žodis turi turėti tik vieną reikšmę.
Bet kokį bendrinės kalbos ar tarmės žodį pavertus terminu, jis gauna specialią, jam būdingą reikšmę: gali būti suteikiama nauja reikšmė, praplečiama arba susiaurinama senoji, atsirasti perkeltinė prasme.
- Paprastieji bendrinės kalbos žodžiai gauna naują reikšmę.
- Paprastųjų bendrinės kalbos žodžių reikšmė praplečiama. Tai reiškia, kad išlaikoma paprastojo žodžio reikšmės komponentai ir jie praplečiami naujais. Pavyzdžiui, žodis ginčas (savo nuomonės, savo reikalo gynimas žodžiu; disputas ir pan.), teisės termino reikšmė - tarpusavio pretenzijos ką nors valdyti, sprendžiamos teisme.
- Paprastųjų bendrinės kalbos žodžių reikšmė susiaurinama. Paverstas terminu paprastasis žodis išlaiko tik savo prasmės branduolį ir tampa abstraktesnis. Pavyzdžiui, žodis galia (gyvos būtybės fizinė ar psichinė galia ką nors veikti; stiprybė, reikšmė ir pan.).
- Paprasti žodžiai terminizuojami reikšmės perkėlimo būdu.
Išoriniai šaltiniai
Daug teisės ir kitų terminų į lietuvių kalbą patenka per išorinius šaltinius. Skoliniai yra svetimų kalbų kilmės žodžiai, kurie į mūsų kalbą ateina kartu su naujais reiškiniais, daiktais, sąvokomis ir kt. Vieni jų yra norminiai, teiktini vartoti, kiti - ne. Vertingais ir norminiais skoliniais laikytini tarptautiniai žodžiai, vartojami daugelyje pasaulio kalbų. Nors kalbininkai ir teisininkai siūlo geriau vartoti savą terminą, visuomet reikia atkreipti dėmesį į kontekstą ir konkretų atvejį, o ne automatiškai rinktis lietuvišką atitikmenį. Norminiais laikomi ir senieji skoliniai. Nenorminiai skoliniai yra svetimybės, vadinamieji barbarizmai, kurie neatitinka lietuvių kalbos normų ir keistini lietuviškais žodžiais. Pavyzdžiui, parėdymas = potvarkis, nurodymas, įsakymas. Lietuviškais žodžiais reikia keisti ir naujuosius skolinius, daugiausia ateinančius iš Vakarų Europos kalbų.
Terminų skolinamasi ne tik iš kitų kalbų, bet ir lietuvių kalbos viduje. Kai vienos srities specialistai bando pritaikyti sau kitos srities terminus, vyksta vidinis leksikos skolinimasis. Administracinėje kalboje nemažai pavyzdžių, kai žodžių skolinamasi iš technikos mokslų: rezonansinė byla, teisiniai svertai, įstatymo mechanizmas ir t. t.
Terminai (žodžiai) daromi ir pagal kitos kalbos modelį. Tokie terminai vadinami vertiniais. Morfologiškai (dalimis) išversti žodžiai atitinkantys mūsų kalbos normas yra teiktini vartoti terminai, pavyzdžiui: aplinkybė, padėtis, posėdis. Tačiau daug problemų kelia vertalai - netaisyklingi vertiniai, lietuvių kalbai nebūdingos sandaros žodžiai. Teisės kalboje vis dar gajūs: išdava = padarinys, rezultatas; atstovėti = apginti ir t. Neteiktina gali būti ne tik morfologinė, bet ir semantinė vertyba. Semantizmai - reikšmės vertiniai, žodžiai, vartojami jiems neįprasta reikšme.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo XX a. pr. buvo populiarūs visi išvardyti terminų kūrimo būdai. Kaip jau buvo minėta, šiandien labai aktualūs kitų kalbų teisiniai vertimai, todėl vis dažniau terminų skolinamasi iš kitų kalbų.
Ginčai dėl dvikalbių užrašų ir baudų
Sausio 9 dieną paskelbta, jog Šalčininkų rajono savivaldybės direktorius Boleslovas Daškevičius Vilniaus apygardos teismo buvo nubaustas įspūdinga 43 tūkst. litų bauda - po 100 litų už kiekvieną teismo sprendimo, įpareigojusio nukabinti neleistinas lenkiškas lenteles, nevykdymo dieną nuo 2008 metų. B. Daškevičius tokios baudos sulaukė po to, kai tris mėnesius ignoravo ir nevykdė Šalčininkų apylinkės teismo sprendimo, pagal kurį turėjo nukabinti savivaldybės teritorijoje neteisėtai kabančius lenkiškus gatvių pavadinimus ir sumokėti 500 litų baudą. Baudą, kuri jau tada buvo skirta už ne vienus metus nenukabinamas lenteles.
Pasiteisinimai, jog nuo privačių namų tokių užrašų nukabinti „nėra svertų“, rodo arba savo kaip valstybės pareigūno teisių neišmanymą, arba jog Šalčininkų rajone atsakingi tarnautojai iš tiesų nesugeba užtikrinti įstatymų galiojimo. Teismo sprendimas skirti daug didesnę bauda remiasi trečia ir įtikinamiausia prielaida, jog B. Daškevičius savo pareigas žino ir gali atlikti, o lentelės paliktos kabėti piktybiškai.
Į bendrą kovą prieš įstatymus pakilę ir šios iliuzijos kūrėjai - LLRA parlamentarai: Rita Tamašunienė pati yra pasikabinusi ant namo lenkišką gatvės pavadinimą ir atvirai didžiuojasi įstatymo laužymu, tą patį padariusi ir energetikos viceministrė Renata Cytacka, o LLRA frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok už akivaizdų pažeidimą baudžiančius teismų sprendimus vadina finansinėmis represijomis prieš lenkų kilmės žmones ir žmogaus teisių pažeidinėjimu.
Visa LLRA sausio 10 d. Pranešimas yra melagingas ir šmeižiantis valstybę. Pirma, baudos už galiojančių įstatymų nesilaikymą nėra represijos, taigi šiuo pranešimu neigiamas Lietuvos teisės galiojimas Lietuvos teritorijoje. Tame pačiame LLRA parengtame pranešime taip pat teigiama, jog „už Vilniaus rajono, kurio per 60 proc. gyventojų sudaro lenkai, gyventojų kabinamas dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles persekiojama yra ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska.“ Kas ką persekioja?
Tačiau baudos LLRA veikėjams ir jų provokacijų bendrininkams ne itin baisios. Pernai lapkritį Lietuvos lenkų sąjungos (pirmininkas - LLRA parlamentaras Michail Mackevič) Vilniaus skyriaus posėdyje nutarta įsteigti paramos fondą už dvikalbius užrašus baudžiamiems pažeidėjams. Atidaryta banko sąskaita su prierašu „Solidarumas“, į kurią renkamos „visų geros valios žmonių“ aukos. Tokioje situacijoje galima ir suabejoti, kokioje tikrovėje gyvename. Seimo nariai gina ir net renka paramą įstatymų laužytojams.
Tai ne pavieniai atvejai: iš Šalčininkų savivaldybės ne pirmus metus sklinda žinios apie savavališkai ant namų kabinamas uždraustas lenteles. Kaip žinoma, kad lenkų tautybės gyventojų šioje savivaldybėje yra dauguma, taip žinoma ir kad Konstitucinis teismas net du kartus (2002 ir 2012 metais) yra išaiškinęs, jog valstybinis lietuvių kalbos statusas neleidžia jokių viešųjų ženklų kitomis kalbomis. Lietuvos lenkai tai neabejotinai žino ir daliai jų ši konstitucinė nuostata nepatinka. Žinoma, tai jų teisė - daug kam nepatinka vieni ar kiti įstatymai, atskiri teismų sprendimai. Tačiau šiuo atveju lenkų tautinės mažumos atstovais besiskelbiantys LLRA politikai ne tik kritikuoja esamą tvarką, tačiau ir atvirai skatina nesilaikyti galiojančių valstybės įstatymų.
Kaip suprasti, kai prieš Dievą ir Konstituciją prisiekę piliečiai (nes politikai visų pirma yra piliečiai) atvirai stoja prieš savo valstybę, agituodami pažeidinėti įstatymus, o tiek pat už pagarbą valstybei ir teisei atsakingas ir pavyzdžiu būti turintis aukštas savivaldos pareigūnas ant įstatymų spjauna net kai yra tiesiogiai teismo įgaliojamas jį ginti? Dėl tokio LLRA atstovų elgesio labiausiai nuskriausti lieka būtent Lietuvos lenkakalbiai gyventojai. Vieningai Pietryčių Lietuvoje renkamų LLRA politikų lūpomis ir veiksmais visoje šalyje kuriamas įspūdis, kad lenkai jaučiasi nepavaldūs Lietuvos įstatymams. Jokia paslaptis, pačios LLRA valdomos savivaldybės stengiasi, kad jų gyventojai taip ir jaustųsi. Geriausia ją kurstyti sukuriant iliuziją, jog lenkai nedaro to, ko visų pirma iš jų tikisi ir reikalauja Lietuvos valstybė - ištikimybės pačiai Lietuvai ir pagarbos jos įstatymams. Tai nėra daugiau nei prašoma iš visų kitų Lietuvos piliečių ir ką nesunkiai pavyksta išpildyti nepalyginamai seniau Lietuvoje gyvenantiems žydams ar karaimams bei vėliau už lenkus čia susitelkusiems rusams.
Kad tos ištikimybės nebūtų ilgalaikėje perspektyvoje LLRA pasistengia kurdama izoliuotą alternatyvaus švietimo tinklą, mokydama alternatyvios Lietuvos istorijos, skleisdama melus apie neva pensijas mokančią ir šildymo sąskaitas kompensuojančią Lenkiją (pora sparnuotų frazių iš Vilniaus rajono). Tačiau toks darbas užtrunka. O kad lietuviai jau šiandien į savo šalies lenkus žiūrėtų kuo priešiškiau pačių savivaldybių rankomis ir (euro)parlamentarų lūpomis daroma viskas, kad lenkai jau dabar atrodytų kaip įžūlūs separatists, kuriems Lietuvos teisė ir neturi galioti.
Sausio 10 dieną LLRA pagal geriausias lenkiškas tradicijas paskelbė ultimatumą, reikalaudama kuo greičiau priimti jų pačių atstovo E. Bepigu keltiultimatus valstybei, kurios premjeras „Znad Wilii“ eteryje sakosi esąs šokiruotas ne 5 metus užtrukusio teismo sprendimo nevykdymo, o už tai skirtos baudos. A. Butkevičiaus teigimu, pavasario sesijoje E. Trusevič antikonstitucinis projektas turėtų būti svarstomas Seime. Tai reiškia, kad netrukus paaiškės, ar nuolatinius įstatymų pažeidėjus LLRA autonomininkai tik gina, ar ir patys, kartu su kitais Seimo nariais, yra tik didesnio masto įstatymų laužytojai. Konstitucijai prieštaraujančio ir dvikalbystę Pietryčių Lietuvoje įteisinančio tautinių mažumų įstatymo priėmimas būtų lygus kojų šluostymui į aukščiausią valstybės įstatymą.