C6
Menu

Miroslavo Linkevičiaus Vairoto kelionė lietuviškose erdvėse

Miroslavo Linkevičiaus Vairoto kelionė per lietuviškas interneto erdves atspindi ne tik individualius pasirinkimus, bet ir platesnius socialinius bei technologinius pokyčius, ypač susijusius su bendravimo platformų raida ir cenzūros bei informacijos sklaidos iššūkiais.

Istorija prasideda nuo Kaziuko mugės idėjos, kuri, galimai, norėta perkelti į internetinę erdvę. Dalyvių buvo kviečiama siųsti savo kūrybą - raštus, paveikslus, filmus ir kitus failus, kurie būtų talpinami neribotą laiką. Toks formatas leistų prekiauti net tik vaizdo ryšiu, nereikalaujant atskiro puslapio kiekvienam dalyviui. Kiekvienas sąrašas turėjo savo prižiūrėtoją, o dalyviai galėjo kurti savo susirašinėjimus, rašydami vienu adresu. Siuntėjo adresas buvo keičiamas sąrašo adresu, o nežinant jo, reikėjo prašyti prižiūrėtojos persiųsti. Dalyvauti galėjo ne tik pavieniai asmenys, bet ir kiti sąrašai, kurių adresai buvo perduodami prižiūrėtojui sprendimui.

Nors susirašinėjimų temos nebuvo griežtos, pasitaikydavo ir neigiamų patirčių. Vienas valdytojas 2017 metais ištrynė abu sąrašus, apkvailinęs tik vieną naują dalyvį. Tai rodo, kad net ir skaidrios platformos gali susidurti su vidiniais konfliktais ir manipuliacijomis.

"Dviratis" ir kitos susirašinėjimų platformos

Apie 1999 metus nebuvo sąrašo "Dviratis", tačiau vėliau jis atsirado ir sulaukė apie 400 narių. Šis sąrašas, kaip ir kiti, susidūrė su vidiniais nesutarimais. "Dviratis" prižiūrėtojai ir dalyviai iškeikė Andriuką ir kelis kitus žmones, kurie atskleidė tam tikrus dalykus, sulaužydami savo pačių taisykles. Iš pradžių prisijungė tik 20 žmonių, bet vėliau liko tik "piktuoliai ir kvailiai", kuriems pabodo vieni kitų plepalai. Kai nebepasirodė esmę rašančių žmonių, sąrašas "Dviratis" buvo uždarytas. Tai rodo, kad bendruomenės gyvavimas priklauso nuo konstruktyvaus bendravimo ir bendrų tikslų.

2005 metais Andriuką ir cenzorių "De Gama" išvarė iš "Turizmas" susirašinėjimo. Andriuką taip pat išvarė iš "NGO" susirašinėjimo. Jis žadėjo juos tramdyti, bet, matyt, pats juos skatino arba buvo išvarytas ne jie. Naują "Dviratis" kūrė nauji žmonės, o ne esamo sąrašo atskalūnai. Naujokai nepažinojo dalyko ir kitų dalyvių. Dar porą dešimčių perėjūnų. Kai kurie žmonės pamiršo, kad dalyvauja susirašinėjime, apleido savo elektroninio pašto adresus. Užmarštį paskatino tai, kad pusantrų metų, 2015-2017, susirašinėjimas "Dviratis" buvo užgrobtas ir nevyko.

Istorinė nuotrauka ar iliustracija, vaizduojanti seną interneto forumą ar susirašinėjimų platformą

"Google" ir elektroninio pašto problemos

XXI amžiaus pradžioje didžiosios technologijų kompanijos, tokios kaip "Google", ėmėsi veiksmų, kurie turėjo įtakos ir elektroninio pašto paslaugoms. 2019 m. JAV baudė "YouTube" 117 mln., o Prancūzijos prokurorai baudė "Google" 57 mln. "Google" buvo kaltinama iškraipanti paiešką, o Europos Komisija skyrė jai 2,6 mlrd. baudą. 2023 m. "Google" atsisakė eiti į teismą JAV.

Šios kompanijos kartais vagia elektroninius laiškus be pėdsako, ypač tuos, kurie kritikuoja valdžią. Jos netgi skelbia, kad nepriima prašymų šalinti kliūtis, nors vartotojams apie tai nesako. Kartais jos ne vagia, o atsisako priimti laišką, nurodydamos melagingas priežastis: neva siunčiama per dažnai arba laiško adresas neatitinka "standarto". Nors adresas atitinka standartą ir juo galima rašyti, "Google" vis tiek siūlo skaityti nuorodas savo puslapiuose ir spėlioti, kas blogai. Jos netgi mini dar vieną standartą, nors jis nėra privalomas internetui ir jį pasirenka pačios "Google". Atsisakyti laiško negalima vien dėl jo išvaizdos, svarbu tik, kad jis būtų įskaitomas.

"Google" patys laužo elektroninio pašto standartą, pavyzdžiui, laužia SPF taisyklę. Kituos siuntėjus atmeta paprasčiau: neva jie "spam". Anksčiau su jais susirašinėjai, nes nesiteisina SPF, nors anie siuntėjai irgi neturi to įrašo. Neverta paklūsti, įsirašyti SPF, nes tai būna retai, kai laiško sandara pagal juos bloga. Arba tikriausiai jau nepraeina, nes tą pirmą, nesėkmingą bandymą juk skaičiuoja į per didelį dažnį. Jie siūlo skaityti aibę nuorodų savo internete ir spėlioti kas blogai, nors priežastį turi rašyti tiesiai atsisakyme. Pavyzdžiui, jei rašo, kad siunti per dažnai, tada turi po kiek laiko praleisti, bet tas laikas niekada neateina, nes jie skaičiuoja ir patį kiekvieną bandymą. Galų gale, kada galvon šauna, jiems pabosta nuolat versti laukti.

Jie vėl meluoja, kitaip turėtų pranešti apie "spamą" mums, juk patys savo puslapiuose reikalauja, kad būtų tam adresas. Nes bijo išsiduoti, kad priežasties nėra. Jie taip daro tyčia. Jie galėjo žymėti ankstesnį laišką, bet kas iš to? Laiškas pavėlavo. Jie saugo tik 1 mėnesį. Slepia, kiek laiškų niekur nepadėjo, o trynė iškart, ar atmetė.

Infografika, iliustruojanti elektroninio pašto veikimo principus ir galimas problemas

Cenzūra ir informacijos kontrolė

Tekste minimos ir kitos organizacijos bei jų veikla, susijusi su informacijos kontrole ir cenzūra. Pavyzdžiui, minima "Interneto vizija", kuri apibūdinama kaip "sukčiai". Jie skelbė apie save trisdešimt liaupsių, iškirto 97 medžius Turniškėse ir melagingai nukreipia į valstietis.lt. Jie uždraudė rašyti savo vartotojams, o paskelbus tai, uždraudė ir žodį saugokmedi.lt. Šioje srityje ne viešas susirašinėjimas, ir negali pikti žmonės pranešti, kad pyksta ant šio vardo. Laišką atmeta, nepraleidžia, jis nepatenka į gavėjo pašto "dėžę" visai, gavėja negali pati sužinoti apie tai.

"Tikimybė" reiškia neva gali būti kitaip. "Užblokavo" vertinama ne kaip "spamas", o kaip viešas atsišaukimas į tautą. Dingstimi buvo laiškas ne kitam vartotojui, o jiems patiems, įmonei tiesiogiai. Užtverti kitus vartotojus, dar ir be jų žinios, sau, o ne savo vartotojams. Tai reiškia, kad jie užkirto būtent turinį. Jie apsikvailino. Siūloma patiems dėti ten jų laiškus, tegu ir juos pačius "blokuoja". Gal siunčia ne jie, o jų vartotojai, bet jie gi jų net neįspėja taip nesielgti. Nukentėtų ir tie jų vartotojai, kurie nesiunčia "spamą".

Dalis straipsnių nepadorūs, iš jo yra nuorodos į nedorus laikraštapalaikius. Kai tai paskelbė, jie ėmė teikti malonę: jungia. Nepakanka tyliai liautis cenzūros ir duoda skelbti čia. Visi šie cenzoriai užkardo laiškus be gavėjų žinios, nes jie sprendžia, ką galima skaityti. Gauna laiškus ir iš sąrašo "Bendrijos", anksčiau negaudavo. Laiškas čia yra tas pats, kas kreiptis į liaudį gatvėje. Siūloma užsirašyti ir į sąrašą "Dviratis". Laiškus gauna ir "Dviratis", bet ne visus ten deda į nuorašus. Daug iš jų yra valdžios priešai, keletas yra valdžioje, apsimetėliai. Dalyvauja net valdžios mylėtojai, nusikaltėliai statybininkai. Vieni šnipinėja.

Paminėtas yra ir "Įstatymų sąrašas", "Asociacija", kurios pirmininkas - nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila. Šis sąrašas užrakina senas žinutes ir draudžia taisyti. Tikrovėje, dauguma žinučių ten nėra tokios svarbios. Per kelis metus gal rėksniai užduso ir išsiskirstė, o jis jų netramdo tyčia, kad veistųsi.

Simbolinė iliustracija, vaizduojanti cenzūrą ar informacijos srautų kontrolę

"Gender Loops" ir socialiniai eksperimentai

Viena didesnių ir kontroversiškesnių temų, minima tekste, yra "Gender Loops" projektas. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) išreiškė susirūpinimą dėl ikimokyklinėse įstaigose diegiamos mažamečių ugdymo metodikos, aiškinančios ir apie netradicinę seksualinę orientaciją. NŠTA teigė, kad toks ugdymas gali žaloti vaikų psichinę sveikatą ir sukelti lytinės tapatybės sutrikimą vaikystėje. Pateikiami pavyzdžiai iš pedagogams skirto priemonių rinkinio aprašo, kuriame rašoma: „Patikrinti ir patvirtinti naujas knygas vaikams, o taip pat išnaikinti literatūrą, kuri neatitinka lyčių lygybės standarto“.

"Gender Loops" Lietuvos darželinukams siūlo nagrinėti pasaką, kurioje du princai įsimyli vienas kitą, susituokia ir tampa Karaliumi ir Karaliumi, taip pat „padidinti supratimą apie seksualinės įvairovės svarbą žmonėms ir visuomenei“. Projekto ataskaitose minima, kad pagal šią metodiką vien Vilniuje yra apmokyta 320 vaikų darželių auklėtojų. Kai kurios ikimokyklinio ugdymo įstaigos esą metodikas jau taiko savo darbe. Taip pat yra numatyta šias programas diegti švietimo sistemoje per Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 metų programą.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija nesutinka, kad „su mūsų vaikais būtų vykdomi tokio pobūdžio socialiniai eksperimentai ir reikalauja nedelsiant sustabdyti „Gender Loops“ įgyvendinimą bet kokiu lygmeniu, kol nebus išsiaiškinta galima žala šeimai ir vaikams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras R. J. Dagys kreipsis į švietimo ir mokslo ministrą, kad abi žinybos sudarytų bendrą darbo grupę, kuri pirmiausia siektų išsiaiškinti, kas Lietuvoje įgyvendino „Gender Loops“ projektą bei pateiks savo išvadas. Metodikos apraše minima, kad Socialinės apsaugos bei darbo ministerija koordinuoja Vyriausybės lygmenyje moterų ir vyrų lygias galimybes. „Moterų ir vyrų lygios galimybės neturi nieko bendra su netradicine seksualine orientacija, todėl reikia išsiaiškinti, ar tik projekto rengėjai neprisidengė moterų ir vyrų lygiomis galimybėmis, mėgindami projektą įvynioti į vatą, - piktinosi ministras R. J. Dagys. - Kiekvienas iš mūsų turbūt nenorėtų, kad mūsų vaikams, kuriems tėra 4-5 metai, būtų aiškinama apie netradicinės seksualinės orientacijos naudą. Jeigu taip yra iš tikrųjų, mūsų pozicija bus vienareikšmė“. Socialinės apsaugos ir darbo ministras pabrėžia, kad dar didesnė projekto žala gali būti padaryta vaikų globos namuose augantiems mažamečiams, kurie apskritai yra bejėgiai atsispirti „panašioms metodikoms“. „Gender Loops“ projektas buvo įgyvendintas vadovaujantis tarptautine „Gender Mainstreaming“ strategija. Metodinė medžiaga datuota 2008 metų gruodžiu.

"Gender Loops" programa, kaip suprasta iš medžiagos internete, yra ankstyva vaikų lytinės identifikacijos sutrikdymo programa, bandant vyrišką ir moterišką lytį suniveliuoti psichologiškai. Ji kažkodėl taikoma ne tik Lietuvai, bet ir dviem ES nepriklausančiom šalims - Turkijai ir Norvegijai. Šios programos įgyvendinimui vėlgi, neaišku kodėl, naudojamasi Europos Komisijos Leonardo da Vinči fondo pinigais, skirtais žmonių socialiniam užimtumui skatinti. Atitinkamos tarnybos turėtų išsiaiškinti kodėl taip daroma. Už tai yra atsakingas Socialinių inovacijų fondas, kuris taip pat užsiima "mažumų" integracija, mažumų teisių apsauga... tai lobistinė organizacija, įtakojanti įstatymus.

Lyčių nelygybė švietime | Martina Magrini | TEDxICS Zurich Youth

"Tolerancijos žmogaus" apdovanojimai ir George'o Soroso įtaka

Tekste taip pat nagrinėjama "Tolerancijos žmogaus" apdovanojimų ceremonija, kurią organizavo Sugiharos fondas "Diplomatai už gyvybę". Apdovanojimas buvo suteiktas Arūnui Peškaičiui, kuris viešai gynė nevyriausybines organizacijas. Tačiau pati ceremonija sukėlė abejonių, nes nebuvo paskelbtas pretendentų sąrašas, o visi kandidatai buvo susiję su George'o Soroso finansuojamomis organizacijomis. Tai kelia klausimų dėl apdovanojimų objektyvumo ir nepriklausomumo.

Paminėtas ir Leonidas Donskis, kuris su Aleksandru Štromu per radijo laidą teigė, kad Lietuvoje sovietmečiu nebuvo rusinimo, o rusų kalba atvėrusi langus į pasaulį. Jie tvirtino, kad okupacija priartino lietuvius prie europietiško gyvenimo standartų, pakilęs tolerancijos lygis, ksenofobijos apraiškų sumažėję. Užtat lietuvių išeivija taip ir likusi ksenofobiška ir kompleksuota. J. Kojelis su tuo nesutiko, teigdamas, kad tai, ką L. Donskis vadina tolerancija, vakarietiškos kultūros aplinkoje ir demokratijos sąlygomis susiformavusiam žmogui yra paprasčiausia totalitarinės santvarkos įvaryta baimė.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas

2004 m. Lietuvoje buvo pristatytas neseniai įsteigtas Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), kurio tikslas - sekti žmogaus teisių būklę šalyje. Atviros Lietuvos fondo (ALF) valdybos pirmininkas Gintautas Bartkus teigė, kad po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, žmogaus teisių stebėsena, kurią anksčiau atliko įvairios tarptautinės institucijos, turėjo būti nutraukta. Valdyba mato būtinybę ir galimybę įžengti ten, kur nepriklausomos stebėsenos mechanizmas nustojo veikti. Nutarta, kad būtina kasmet stebėti bendrą žmogaus teisių būklę Lietuvoje ir rengti metines ataskaitas.

Naujos institucijos direktorius Henrikas Mickevičius teigė, kad dabar Lietuvoje nėra nepriklausomos, objektyvios pilietinės organizacijos, kuri periodiškai vertintų, kaip Vyriausybė vykdo žmogaus teisių politiką. Jo teigimu, Lietuvoje trūksta pilietinės kontrolės, valstybės valdžios institucijos neužtikrina žmogaus teisių, kurios numatytos tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose aktuose. Vykdydamas žmogaus teisių priežiūrą, institutas rengs ne mokslinę ataskaitą. Kadangi esame aktyvi nevyriausybinė organizacija, kreipsime dėmesį į ryškius, nors ir pavienius žmogaus teisių pažeidimus.

G. Bartkus pabrėžė, kad siekdamas šio tikslo ŽTSI neatliks tyrimų valdžios užsakymu, nepriims jos paramos. Paramą institutui suteikė Atviros visuomenės institutas Niujorke, vėliau tikimasi sulaukti kitų privačių donorų teikiamo finansavimo.

Tekste taip pat minimas dienraščio “Respublika” vyriausiojo redaktoriaus Vito Tomkaus straipsnis „Kas valdo pasaulį?“, kuriame publikuojama nacistinio pobūdžio karikatūra, vaizduojanti pasaulio rutulį savo rankose laikantį žydą ir gėjų. Toks žydų ir seksualinių mažumų niekinimas, žmonių prieš juos kurstymas primena nacistinės Vokietijos propagandą ir peržengia visas civilizuotoje visuomenėje egzistuojančias leistinumo ribas.

Simbolinė iliustracija, vaizduojanti žmogaus teisių apsaugą

tags: #miroslav #linkevic #vairotojas