Lietuva siūlo daugybę pažintinių takų ir maršrutų, kurie leidžia atrasti gamtos grožį, istorines vietas ir vietos kultūrą. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis įdomius maršrutus ir pateiksime naudingos informacijos keliautojams.
Miškų turtai pažintinis takas Vilniaus rajone
Šis takas įrengtas Vilniaus rajone šalia Karužiškės kaimo prie čia esančios Parudaminos girininkijos. Tako įkūrėjai nusipelno pagyrimo už gražią iniciatyvą, tačiau iki pilnos geros idėjos realizavimo trūksta nuorodų. Kaip orientyras galėtų būti Terešiškės, esančios prie kelio 5203, vedančio į Jašiūnus. Navigacija ar dauguma išmaniųjų telefonų lengvai turėtų parodyti kelią iki Terešiškių, į kurias be kita ko ir traukiniu galima atvažiuoti. Nuo čia iki pažintinio tako šiek tiek daugiau nei kilometras. Vos išvažiavus iš gyvenvietės Jašiūnų kryptimi, kairėje kelio pusėje yra nusukimas į žvyrkelį, o sankryžoje stovi nuoroda į Parudaminos girininkiją. Būtent prie šios girininkijos ir yra pažintinis takas, iki kurio žvyruotu keliu dar reikia pavažiuoti apie kilometrą.
Miško turtų pažintinis takas įrengtas 2012 metais ir jame lankytojai supažindinami su natūraliai Lietuvoje augančiais medžiais ir kitais augalais. Takas kiek kitoks nei kiti netoli Vilniaus esantys pažintiniai takai, kurie be juose pateikiamos informacijos dar patrauklūs ir gražiais gamtovaizdžiais ar gamtos paminklais. Čia visas dėmesys nukreipiamas į supažindinamus augalus, kurių šiame take eksponuojama apie septynias dešimtis. Mėgstantys stendus su išsamiais aprašymais gal kiek nusivils, nes tako lankytojai informacija neapkraunami. Tiesa, take yra ir keletas informacinių stendų su visai praktiška ir įdomia informacija, pavyzdžiui, kaip susiorientuoti miške neturint kompaso. Nors iš pradžių Miško turtų pažintinis takas pasirodė gan primityvus, tačiau praėjus jį visą įspūdis liko geras. Viso pažintiniame take yra 79 eksponatai, kurių didžiausią dalį sudaro medžiai - 31, krūmai ir puskrūmiai - 26, įvairūs kiti objektai (inkilai, informaciniai stendai) - 22. Iš daugelio kitų, šį pažintinį taką išskiria tai, kad ne tik patį taką įrengė, bet ir išdrožinėtas lenteles su objektų pavadinimais bei simbolinius vartus pažintinio tako pradžioje sukūrė patys girinkijos darbuotojai. Kartais vietinių žmonių iniciatyva ir entuziazmas gali beveik tiek pat, kaip ir nemaži ES paramos pinigai. Internetiniuose šaltiniuose teigiama, kad ateity planuojama girininkijos pastate įrengti informacijos centrą. Kol jo nėra, galima pasivaikščioti po kiemą ir pabendrauti su gyvūnais - girininkijoje įrengtas žvėrinčius. Garantijų, kad atvažiavę su vaikais juos galėsite supažindinti su gyvūnais, nėra. Nepaisant to, aplankyti netoli nuo Vilniaus esantį miško turtų pažintinį taką vis tiek verta.
Pažintiniai takai Anykščių regioniniame parke
Pažinti Anykščių regioninio parko saugomus medžius siūlome etapais. Nuo Anykščių regioninio parko direkcijos keliaukite link J.Biliūno gatvės ir sukite į kairę. Važiuokite maždaug 900 m, tada sukite į kairę Niūronių link. Nuvažiavę maždaug 1,5 km pamatysite nuorodą link Lašinių kaimo, pasukite. Važiuokite tiesiai apie 2,5 km. Privažiavę sankryžą (orientyras prie posūkio į dešinę - ženklas, įspėjantis atsargiai elgtis su ugnimi miške). Sukite į dešinę ir laikydamiesi dešiniau važiuokite maždaug 1,7 km miško keliu. Privažiuosite miško aikštelę, nuo čia laikykitės dešiniau ir vesdamiesi dviračius netrukus pasieksite įspūdingą šešiakamienį Elmės ąžuolą.
Maršrutą sudaro medinis takas, asfalto kelias, miško keliukai. Nuo lankytojų centro keliaukite iki „Viešojo turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo tako“. Sukite į kairę ir važiuokite taku iki jo pabaigos, maždaug 3,5 km. Užsivedę dviračius į kalną ir truputį pavažiavę tiesiai dešinėje dairykitės medinio ženklo „Šventosios takas“. Taką žymi žali skrituliai ant medžių kamienų. Keliaudami taku aplankysite Uoksinę pušį bei Pušį Šventosios pažintiniame take. Tako pabaigoje - Puntuko akmuo, netoliese A.Vienuolio aprašyti Šventieji ąžuolai. Medžių lajų viršūnių aukštyje pasivaikščioti kviečia netoliese esantis Medžių lajų takas. Pasigrožėję Anykščių šielio vertybėmis atgal grįžkite asfaltuotu dviračių taku. važiuokite maždaug 3 km, tuomet leiskitė į „Viešojo turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo taką“. Pasiekę „Viešojo turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo taką“ sukite į dešinę ir keliaukite taku maždaug 1,7 km iki jo pabaigos. Pasiekę Šeimyniškėlių gatvę sukite į kairę ir važiuokite 3 km iki nuorodos link Pavarių akmens, pasukite į dešinę. Kairėje keliuko pusėje Pavarių akmuo, dešinėje, už maždaug 130 m - Pavarių liepa. Grįžkite į pagrindinį kelią ir važiuokite dar maždaug 500 m, pravažiavę tiltą iš karto sukite į kairę. Važiuokite visą laiką tiesiai miško keliuku iki pasiekiste Šventosios upę. Kadangi vasarą čia gana aukšta augmenija, iki Variaus ąžuolo siūlome vestis dviračius ir naudotis navigacijos priemonėmis.
Maršrutai Neries regioniniame parke
Neries regioniniame parke siūlomas įvairus maršrutų tinklas, tinkantis tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams. Vienas iš maršrutų prasideda Vilniuje prie Spaudos rūmų. Troleibusų ir autobusų stotelė „Spaudos rūmai“ (joje sustoja 7 troleibusas, važiuojantis iš stoties) yra kartu ir pradinė 101 autobuso, vežančio į Rastinėnus, stotelė. Patogiausias yra 9.00 val. išvykstantis autobusas. Išlipame Čekoniškių autobusų stotelėje. Pereiname tiltu Čekonės upelį ir pasiekiame paskutinę miestelio sankryžą. Toliau vien tik laukai, jokio pastato. Šią sankryžą lengva atskirti, nes joje stovi ženklas, žymintis Čekoniškių miestelio pabaigą (raudonu brūkšniu perbrauktas žodis „Čekonys“ ir užrašyta „Sudervė 4 km“), taip pat čia pritvirtinta lentelė, nurodanti, kad į kairę pusę eina Prapuolų gatvė. Ja ir einame.
B ir C ruože gerai matomi natūralūs orientyrai: iš pradžių iš abiejų pusių laukai, paskui iš kairiosios pusės miškas, vėliau kelių namų kaimelis Prapuolai, toliau iš abiejų pusių miškas ir kelių namų kaimelis Virbeliškės. Jame T tipo sankryža, šalia kurios stovi kryžius. Mums į kairę pusę link C taško. Nuo Virbeliškių sankryžos (apytiksliai) po 100 metrų kirsime elektros laidų liniją ir dar po 50 metrų pasieksime pagrindinę miško keliukų C sankryžą. Joje reikia eiti pačiu dešiniausiu miško keliuku. C ir D ruožas yra gražiausias šiame priėjimo ruože. Einant aiškiai matyti pagrindinis kelias, niekur nereikia išsukti iš jo nei kairėn, nei dešinėn. Vienintelė probleminė yra paskutinė C ir D sankryža. Ji žemėlapyje yra šiauriausiame (aukščiausiame) maršruto taške. Čia sukame kairiuoju keliuku, nors jis jau nebeatrodo kaip pagrindinis. Galų gale šioje vietoje galima apsižvalgyti ir kiek paeiti į priekį. D tašką lengva atskirti. Neries regioniniame parke pasiekėme Šilėnų pažintinį taką (D, E, F, G, D taškai). A ir D ruožui įveikti paprastai reikia kiek daugiau valandos. D taške galima atsidurti ir kitaip. Šilėnų pažintiniame take aiškiai ir kūrybiškai nužymėti priėjimai prie gamtos objektų, tačiau pats takas, kaip bebūtų keista, nenužymėtas. O jis nėra toks jau akivaizdus, ypač E ir F ruožas. Toliau galima paeiti pažintiniu taku ir grįžti tuo pačiu keliu į Čekoniškes. Nuo Šilėnų kaimo į Vilnių veda vienintelis asfaltuotas kelias. Paėję juo porą kilometrų (žemėlapio Šilėnai-Pilaitė A, B, C ruožai) prieisime tiltą per Čekonės upelį (C taškas - tai tiltas per upelį). Kairiuoju Čekonės upelio krantu, žemiau tilto, eina keliukas. Tai, matyt, buvusio iš Vilniaus į Legotiškių dvarą (1932 m.) nutiesto kelio dalis. Jis randamas taip: perėjus tiltą per Čekonės upelį (C taškas) už 20 metrų randame trumpą keliuką į dešinę, besibaigiantį pievoje. Kertame pievą įstrižai (mažiau nei 100 metrų atstumas) taikydami į toliausią nuo asfaltinio kelio ir Čekonės upelio tašką. C ir D ruožų pradžią galima rasti ir kitaip. Likus keliems šimtams metrų iki tilto, B taške (B taškas žymi asfaltinio kelio susiaurėjimą ir yra ties ženklu apribotas 20 km greitis) sukti į dešinę ir iškart, paėjus kelis metrus, išsukti iš šio keliuko į kairėn einantį žvyruotą keliuką. Juo nusileisti žemyn. Ten yra brasta per Čekonės upelį. Ją perbridę pakliūvame į reikiamą kelią. Vienintelė vieta, kurioje šis kelias prieina iki pat Neries, yra kaip tik ties Neries rėva. Čia po pušimis visada malonu atsipūsti. Orientavimosi prasme C ir D ruožuose visos keliukų atšakos į kairę turi būti ignoruojamos. Todėl C ir D ruožai eina Neries upės vaga ir niekur nereikia kilti. Išėjimas iš šio kelio prasideda tik priėjus vienintelę (C ir D ruože) visus metus vandeningą upelę Kopličianką. D taškas žymi brastos vietą per ją (kelias kerta upę). Tik perbridus upelę Kopličianką reikia kilti į Neries vagos viršų, bet ne iš karto. Už brastos D paėjus keliuku dar apie 100 metrų, į viršų reikia išsukti iš jo į dešinę keturračių ir motociklų išvažinėtu ir labai stačiai į viršų einančiu takeliu. Pakilus į viršų, reikia toliau tą pačia kryptimi kirsti pievą. Tai patogu padaryti čia einančiu nežymiu keliuku. Juo iš pradžių paėjus apie 50 metrų Neries link, paskui pasukti į kairę ir kirsti pievą. Karveliškių kapinių riba eina keliukas. Juo ir einame E ir F ruožus. F taške žygį galima baigti. Tada reikia F taške pasukti į kairę ir puskilometrį paėjus pasiekti kapinių autobusų žiedą. Iš čia kas valandą išvyksta autobusas Nr. 63 pro Pilaitę į Žvėryną. Ištvermingiausieji dar po 3 valandų gali pasiekti Vilnių. Čia yra daug maršruto galimybių ir jas paliksime asmeniniam patyrinėjimui. Mums patinka grįžti prie Pilaitės autobusų žiedo (paskutinės 4G autobuso stotelės). Tam galima pasirinkti tokį kelią: F taške sukti į dešinę ir eiti upės gatve iki Girulių. Giruliuose sukti į kairę ir eiti Platiniškių link (G taškas). Šiuo maršrutu galima eiti be ypatingo pasiruošimo tiek fizine, tiek orientavimosi prasme. Ėjimo greitį visada reikia pasirinkti tinkamai. Pasiklysti čia beveik neįmanoma. Visą maršrutą iš vienos pusės riboja Neris, iš kitos pusės - asfaltinis kelias Vilnius-Sudervė.
Aukštaitijos nacionalinio parko maršrutai
Aukštaitijos nacionalinis parkas siūlo įvairius maršrutus, kurie apima gamtos ir kultūros paveldo objektus. Vienas iš maršrutų yra Palūšė-Antalksnė. Maršruto pradžia prie Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro. Nuo stovėjimo aikštelės važiuokite į kairę. Pravažiavę parduotuvę sukite į dešinę. Pašakarvio gatvėje asfalto danga netrukus baigiasi. Žvyrkeliu važiuokite apie 2,5 km. Ties Šilinės kaimu kelias daro staigų posūkį į kairę. Ties pamiške žvyrkelis pereina į miško keliuką. Važiuokite juo iki Šakarvos stovyklavietės. Važiuokite toliau ir už 50 m atsiremsite į asfaltą. Sukite į dešinę, važiuokite į Šakarvos kaimą. Netrukus privažiuosite sankryžą, joje sukite į dešinę, Kirdeikių link. Už 4,3 km Kaukiškėje prie kelio yra atokvėpio aikštelė. Už 1,5 km nuo Kaukiškės sankryžoje sukite dešinėn į Antalksnės kaimą. Ties sankryža ant kalvos stovi trys skulptūros.
Toliau maršrutas tęsiasi Antalksnė-Ginučiai. Kaimo sankryžoje sukite į dešinę. Dar už 250 m pasukite į kairę ir važiuokite Salų kaimo link. Privažiavę sankryžą sukite į kairę ir važiuokite Salų II kaimo link. Kaimo pradžioje pravažiavę dešinėje kelio pusėje stovintį kluoną sukite į dešinę ir važiuokite iki trišalės sankryžos, esančios prie Linkmeno ežero. Pasukite į kairę ir pravažiavę ežerų protaką pasieksite Ladakalnį. Nuo jo leiskitės žemyn tokiu pat takeliu, Ginučių piliakalnio link, šiaurės kryptimi. Privažiavę asfaltą sukite į dešinę. Už 700 m Ginučių piliakalnio papėdėje įrengta atokvėpio aikštelė. Nuo Ginučių-Papiliakalnės piliakalnio iki Ginučių kaimo važiuokite asfaltuotu keliu. Privažiavę trišalę sankryžą sukite į dešinę.
Maršrutas Ginučiai-Kirdeikiai-Stripeikiai. Apžiūrėję Ginučių malūną grįžkite tuo pačiu keliu iki paskutinės sankryžos. Sankryžoje keliaukite tiesiai. Už maždaug 1,2 km dešinėje kelio pusėje rasite atokvėpio vietą ir Šiliniškių apžvalgos bokštą. Nuo jo toliau keliaukite asfalto keliu, kol pasieksite trišalę sankryžą. Joje sukite dešinėn. Už 400 m dar viena sankryža. Laikykitės pagrindinio kelio ir dar kartą sukite dešinėn, Kirdeikių miestelio link. Jame galima apžiūrėti bažnyčią. Už miestelio išvysite ženklą - nuorodą į Senovinės bitininkystės muziejų. Sukite į dešinę. Keliaukite žvyrkeliu šiaurės kryptimi. Įvažiavus į mišką maždaug už 150 m į dešinę atsišakoja miško keliukas, vedantis prie Pakaso vandens malūno. Apžiūrėję malūną grįžkite į pagrindinį kelią.
Toliau maršrutas Stripeikiai-Daunoriai. Privažiavę kaimo kryžkelę sukite dešinėn. Pervažiavę Stripeikių kaimą kairėje pusėje ant kalnelio išvysite Senovinės bitininkystės muziejų. Apžiūrėję ekspoziciją grįžkite į Stripeikių kaimą. Keturšalėje sankryžoje sukite į dešinę ir važiuokite šiaurės kryptimi. Maždaug už 2,5 km pasieksite sankryžą Varniškių kaime (sankryžoje pasukę į dešinę už 1,7 km patektumėte į Varniškių II etnografinį kaimą; jį apžiūrėjus reikia grįžti tuo pačiu keliu ir sankryžoje sukti į dešinę). Važiuokite tiesiai šiaurės kryptimi.
Maršrutas Daunoriai-Vaišniūnai. Privažiavę kaimą sukite į dešinę. Kaime galite apžiūrėti bažnyčią. Privažiavę dar vieną trišalę sankryžą vėl sukite į dešinę. Keliaukite žvyrkeliu maždaug 5,5 km. Ties Vaišnoriškės kaimu kelias šakojasi. Kaimas yra kairiau, kitoje upės pusėje. Apžiūrėję kaimą grįžkite atgal, sankryžoje laikykitės kairės pusės. Už 1,5 km pateksite į etnografinį Strazdų kaimą. Už Strazdų kaimo bus tiltas per Būkos upę. Maždaug už 200 m nuo tilto yra sankryža, joje sukite į dešinę, Šuminų link. Kaime privažiuosite sankryžą, sukite į kairę. Toliau keliui šakojantis laikykitės dešinės. Maždaug už 3 km nuo Šuminų privažiuosite asfaltą. Sankryžoje sukite į kairę.
Paskutinė maršruto dalis Vaišniūnai-Palūšė. Pravažiavę kaimą sukite į dešinę, Ignalinos link. Nuo kryžkelės nuvažiavus apie 4,6 km miškas baigiasi. Dešinėn pamiške veda nedidelis asfaltuotas keliukas. Juo pavažiavę apie 0,5 km pasieksite Gaveikėnų malūną. Nuo malūno važiuokite tiesiai per Gaveikėnų kaimą. Kaimo gale, kur asfaltuotas kelias daro staigų posūkį kairėn, važiuokite tiesiai. Dešinėje prasideda miškas, kairėje - fermos pastatai. Už 0,5 km kairėje bus proskyna. Iškart už jos į kairę atsišakoja miško keliukas, į kurį ir reikia pasukti. Pavažiavę miško keliuku apie 0,5 km išvažiuosite į asfaltuotą kelią. Sukite kairėn. Už 300 m į dešinę atsišakoja miško keliukas, kuriuo ir reikia važiuoti. Už 300 m keliukas atsiremia į asfaltuotą kelią. Kirtę kelią iškart sukite dešinėn į dviračių taką.
Miško takas Žemaitijoje
Miško takas veda per Kurtuvėnų, Varnių, Salantų regioninius parkus bei Žemaitijos nacionalinį parką ir kviečia pažinti Žemaitijos krašto gamtos ir kultūros paveldą. Einant Miško taku jus lydės kalvotas ir miškingas kraštovaizdis, kurį paįvairina ežerai, upės ir upeliai, pelkės, šaltiniai. Vien Žemaitijos nacionaliniame parke daugiau kaip pusę parko teritorijos užima miškai, daugiausia tankūs, ūksmingi eglynai, natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, o atvirame kraštovaizdyje dominuoja pievos. Tarp miškų, kalvų ir pievų rasite pasislėpusius piliakalnius, alkakalnius, senovės gyvenvietes.
Atkarpa 73. Kurtuvėnų regioninis parkas yra viena miškingiausių vidurio Lietuvos vietovių su ryškiomis, ledynų suformuotomis reljefo formomis, plytintis Rytų Žemaičių aukštumoje, tarp Ventos ir Dubysos upių. Miško takas iš Dengtilčio siaurais miško keliukais nuveda į Kelmės kelią (Nr. 2106), trumpai eina šiaurės rytų kryptimi ir už 0,4 km pasuka kairėn. Toliau maršrutas vingiuoja miško takais Pageluvio ir Geluvos ežero kryptimi. Apsukęs kilpą aplink Geluvos, Barsukyno ir Dubuko ežerus, Miško takas tęsiasi vakarų ir šiaurės vakarų kryptimi, viaduku kerta magistralinį kelią A12 ir toliau atviromis vietovėmis, pro mažus kaimelius veda palei Dambos tvenkinį ir pasuka į Užtvankos gatvę. Tvenkinio vakarinėje pusėje yra Kurtuvėnų miestelis.
Atkarpa 74. Siaurais miško takeliais ir nedideliais keliais Miško takas veda per Kurtuvėnų regioninį parką. Jame įrengti gamtos pažintiniai takai. Iš Kurtuvėnų maršrutas tęsiasi gražia medžių alėja ir maždaug už 1 km pasukęs į kairę vingiuoja tarp žuvininkystės tvenkinių, nedidelių, pievomis apaugusių kalvų, kol vėl pradingsta miške. Miško takas veda lanku aplink Vainagių kaimą, mediniu lieptu perveda per šlapynes ir pasiekia piliakalnį, nuo kurio atsiveria Vainagių ežero panorama. Toliau 8 km iki Šaukėnų Miško takas vingiuoja miško keliuku, o prieš pasiekdamas Šaukėnų miestelį apsupa Juodlės ežero šiaurės vakarų krantą.
Atkarpa 75. Iš Šaukėnų miestelio centro Laisvės gatve Miško takas pasiekia Kelmės kelią (Nr. 2103), pasuka į dešinę šiaurės kryptimi, o už 2,2 km kelyje Nr. 215 į kairę ir toliau veda Ramučių-Užvenčio keliu (Nr. 159). Už 3,5 km Miško takas suka dešinėn į Beržėnų kaimą, kur tęsiasi Liepų ir Degsnės gatvėmis. Už Beržėnų jis daugiau kaip 14 km vingiuoja apylinkių laukais ir miškais.
Atkarpa 76. Šioje Miško tako atkarpoje yra viena aukščiausių Žemaičių aukštumos vietų ir viena gražiausių Žemaitijos kalvų - Šatrijos piliakalnis. Šatrija neretai tituluojama Lietuvos kalnų karaliene, kurios aukštis siekia 228 m. Žemaičių aukštumoje vingiuoja daug mažų takų ir kelių, čia kylančių į kalvą, čia besileidžiančių pakalnėn. Pirmieji Miško tako 2,4 km vingiuoja keliu Ramučiai-Luokė (Nr. 2111), vėliau jis pasuka kairėn į pietus, darydamas lanką pro Šatrijos kalną. Maždaug už 2 km nuo Šatrijos Miško takas pasiekia Užmiestį, kur vėl suka kairėn į pietus ir apie 10 km tęsiasi Luokės-Užvenčio keliu (Nr. 2114). Vėliau eina į dešinę pietvakarių kryptimi ir po beveik 7 km pasiekia Pavandenės centrą.
Atkarpa 77. Nuo Pavandenės miestelio Miško takas tęsiasi šiaurės vakarų kryptimi keliu Nr. 4609 ir už 7,5 km pasisuka į dešinę ir veda 4 km lanku palei mažą miškelį, kuriame slepiasi Baltežeris. Netoli Kuršų Miško takas kerta Luokės-Janapolės kelią (Nr. 4611), leidžiasi į Virvytės upės slėnį, pereina per Baltininkų kaimą ir vėl kerta turistų pamėgtą Virvytės upę. Maždaug už 5 km vesdamas dešiniuoju Virvytės krantu, pasiekia Biržuvėnų kaimą.
Atkarpa 78. Už Biržuvėnų Miško takas 3 km veda Biržuvėnų mišku. 1 km iki Rūdupių kaimo tęsiasi palei kelią Luokė-Viešvėnai (Nr. 4605), o vėliau pasuka dešinėn šiaurės - šiaurės vakarų kryptimi. Toliau 11 km maršrutas keliauja kaimo keliu iki Rainių. Nuo Rainių apie 3 km iki Telšių miesto veda pėsčiųjų ir dviračių taku, kur įsuka į Kauno g. ir ja vingiuoja iki Masčio ežero kranto. Toliau veda per parką, kur nuo Zakso kalno galima pasigrožėti Masčio ežero panorama.
Atkarpa 79. Miško takas vingiuoja pėsčiųjų ir dviračių taku palei šiaurinę Masčio ežero pakrantę ir pasuka į vakarus Ežero, L. Giros ir Plungės gatvėmis. Maždaug už 2,5 km nuo ežero maršrutas sukasi kairėn į pietvakarius ir eina keliu Nr. 4606 Lieplaukės link. Už 2,1 km netoli Užgirių kaimo maršrutas suka dešinėn į šiaurę ir nedideliais miško keliukais ir mediniais takeliais veda Germanto kraštovaizdžio draustiniu, kol pasiekia Germanto ežerą. Tada suka į dešinę ir J. Perkovskio gatve veda iki Plungės gatvės.
Atkarpa 80. Nuo Buožėnų Miško takas vingiuoja 5 km, kol kerta Sedos-Gaudikaičių kelią (Nr. 161) ir už 2 km įsuka į Gadūnavo miestelį. Tada veda į šiaurę ir už 2,5 km pasiekia Pamarkijos mišką. Toliau 7 km maršrutas keliauja Plinkšių miško biosferos poligono teritorija ir įsuka į Plinkšių kaimą, o už 2 km pasiekia galutinį atkarpos tikslą.
Atkarpa 81. Nuo Plinkšių Miško takas veda į vakarus, kerta miškelį ir už 2 km pasiekia Sedos - Gaudikaičių kelią (Nr. 161). Už 1,8 km nuo šio kelio maršrutas pasuka kairėn į pietus, o kitus 7,4 km veda tarp dirbamų žemių ir didesniu miško plotu, vėliau dešinėn į vakarus Bertulių kaimo link. Dar už 3,8 km Miško takas kerta kelią Seda-Plungė (Nr. 164), kur nuo aplinkinių kalvų matyti piligrimų kelionės tikslas - Žemaičių Kalvarijos bažnyčios bokštai.
Atkarpa 82. Miško takas iš Žemaičių Kalvarijos miestelio eina Pagardinio, Alsėdžių ir Platelių gatvėmis. Maždaug 6,5 km nuo miestelio centro maršrutas vingiuoja vaizdingu keliu (Nr. 3210), kurį supa kalvos, ir įsuka į automobilių stovėjimo aikštelę ties Gegrėnų archeologiniu kompleksu. Prie jos takas pasuka kairėn į pietus ir veda Gegrėnų piliakalnių takais. Palikęs mišką, Miško takas toliau eina Ežero gatve, netrukus kerta Dvaro gatvę, pasuka į Paežerės gatvę ir už 5 km pasiekia Žemaičių Kalvarijos kelią (Nr. 2302). Čia maršrutas keliauja į kairę ir eina pėsčiųjų ir dviračių taku 1,7 km, kol pasiekia sankryžą su Plokštinės gatve ir tuomet suka dešinėn į pietus, o už 1,8 km atveda į Paplatelės kaimą.
Atkarpa 83. Pirmuosius 3,5 km Miško takas veda per gražius spygliuočių miškus. Iki Šaltojo karo muziejaus jis eina Plokštinės pažintiniu taku, o 5 km nuo muziejaus - Plokštinės pėsčiųjų ir dviračių taku. Prie kelio Nr. 3202 (Malūno gatvė) maršrutas pasuka kairėn į pietryčius ir iškart už 0,3 km dešinėn į pietus-pietvakarius. Po maždaug 0,5 km pasiekia Ilgio ežero gatvę. Toliau net 5,5 km maršrutas suka platų ratą aplink Ilgio ir Beržoro ežerus, kol pasiekia Beržoro kaimą. Toliau paėjėjus 2 km Plungės gatve, Miško takas atveda į Platelių centrą ir apsuka dar vieną ratą Ežero gatve iki Šeirės pažintinio tako, atskleisdamas vaizdingą kraštovaizdį.
Atkarpa 84. Miško takas 6 km eina kelio Plateliai-Salantai (Nr. 2302) pakraščiu. Šioje atkarpoje maršrutas leidžiasi Žemaičių aukštumos vakarine dalimi. Keliaujant link Pajūrio žemumos atsiveria graži kraštovaizdžio panorama. Gintališkės kaimo centre Miško takas veda kairėn į pietvakarius ir 2,4 km vingiuoja keliu Nr. 3216, po to suka dešinėn į vakarus, kur kerta didžiausią miško masyvą šioje atkarpoje. Sovietmečiu čia buvo raketų bazė, tai rodo betoninėmis plokštėmis klotas kelias. Toliau maršrutas eina Plungės-Salantų keliu (Nr. 169) ir už 1,4 km nuveda kairėn. Iki pat Salantų jis vingiuoja nedideliu keliuku, o miestelio centrą pasiekia Žemaitės ir M. Valančiaus gatvėmis.
Atkarpa 85. Nuo Salantų miestelio Miško takas eina M. Valančiaus, Padvaralio ir Ilgąja gatvėmis. Likus 100 m iki kelio Nr. 169 jis veda kairėn į kaimo keliuką, už 3,5 km pasiekia Erlos gatvę ir pasuka kairėn į vakarus. Už 0,4 km eina dešinėn į šiaurę ir atveda į Šatraminių kaimą, kur suka dešinėn į pietvakarius, už 2,9 km kerta Salantų-Skuodo kelią (Nr. 169) ir Šaukliuose veda kairėn į šiaurę. Už 3,8 km pasiekia šios atkarpos galutinį tikslą - Mosėdį.
Atkarpa 86. Iš Mosėdžio miestelio Salantų ir Skuodo gatvėmis Miško takas vingiuoja Skuodo link ir po mažiau nei 8 km pasiekia Salantų-Skuodo kelią (Nr. 169). Toliau maršrutas veda tarp dirbamų žemių. Kraštovaizdis keičiasi įžengus į Bartuvos upės slėnį. 0,5 km maršrutas eina Salantų-Skuodo keliu, po to pasuka į kairę ir 6,7 km vingiuoja mažais kaimo keliukais, kol pasiekia Skuodo miestą. Toliau veda Kretingos, Laisvės ir Krantinės gatvėmis, kerta Skuodo parką ir Gedimino, Vytauto bei J. Basanavičiaus gatvėmis.
Kelionės į Dieveniškių istorinį nacionalinį parką
Kelionė į Dieveniškių istorinį nacionalinį parką prasideda Gintaro Žagunio pasienio užkardos sode. Iš užkardos einame Poškonių tvenkinio tiltu link kelio Nr. 104 (Dieveniškės - Šalčininkai). Kertame 104 kelią ir žvyrkeliu einame lentpjūvės link. Toliau einame patrulio taku iki valstybės sienos ženklo Nr. 0645, sukame į dešinę ir einame link kelio Nr. 104 (Dieveniškės - Šalčininkai), pasukame į dešinę, o už 50 metrų sukame į kairę (nuoroda į Stakų ąžuolą). Einame pro Stakų ąžuolą ir toliau keliaujame pažymėtais miško ir lauko keliukais.
Kitas maršrutas prasideda Gintaro Žagunio pasienio užkardos sode. Išėję iš užkardos, einame Poškonių tvenkinio tiltu ir pasukame į kairę Lastaučikų kaimo link. Praėję kaimą, sukame į kairę ir einame Poškonių tvenkinio užtvanka, kurią praėję, sukame į dešinę ir keliaujame į Grybiškių kaimą. Einame per Poškonių tvenkinio tiltą link kelio Nr. 104 (Dieveniškės - Šalčininkai). Kertame kelią Nr. 1. 2. Toliau keliaujame lauko keliuku iki kelio Nr. 104 (Dieveniškės - Šalčininkai), sukame į dešinę ir einame 100 metrų asfaltuotu keliu, sukame į kairę ir einame iki elektros linijos, kur pasukame į dešinę ir einame palei elektros liniją. Kertame kelią Nr. 104 (Dieveniškės - Šalčininkai) ir toliau einame palei elektros linija. Išėję iš miško, sukame į kairę ir kertame kelią Nr. 104 (Dieveniškės - Šalčininkai).
