Mobilumo paketas - tai 2020 m. liepos mėnesį paskelbtas Europos Sąjungos teisės aktų rinkinys, skirtas reguliuoti kelių transporto veiklą Bendrijoje. Šis teisės aktų rinkinys numato pokyčius trijose svarbiose srityse ir gali turėti didžiulę įtaką Lietuvos transporto sektoriui.
Viena iš svarbiausių naujovių - reikalavimas, kad transporto priemonės, vykdančios tarptautinius krovinių pervežimus, turėtų grįžti į įmonės registracijos šalį ne rečiau kaip kartą per aštuonias savaites. Šis reikalavimas, įsigaliojęs 2022 m. vasario mėnesį, sukėlė daug diskusijų ir neaiškumų tarp vežėjų.
Pagrindiniai Mobilumo paketo pakeitimai ir jų pasekmės
Mobilumo paketas įveda pakeitimus, kurie gali turėti didžiulę įtaką Lietuvos transporto sektoriui. Keletas svarbiausių pokyčių:
- Vilkikų grąžinimas į registracijos šalį: Transporto priemonės turi būti grąžinamos į įmonės registracijos šalį ne rečiau kaip kas aštuonias savaites.
- Vairuotojų komandiravimo taisyklės: Kitos nuostatos dėl vairuotojų komandiravimo, tarptautinio vežimo (cross-border) ir kabotažo operacijų lieka galioti.
- Poilsio laikas kabinoje: Draudžiama vilkiko kabinoje atlikti reguliarų arba ilgesnį kaip 45 val. savaitinį poilsį.
- Išmanieji tachografai: Privalomas antros kartos išmaniųjų tachografų pakeitimas tarptautiniame transporte.
- Atlyginimų apskaičiavimas: Draudžiama įskaičiuoti į atlyginimą už darbą užsienyje (už komandiruotes) mokėtinas sumas, susidedančias iš dienpinigių ar apgyvendinimo išlaidų.
Šie pakeitimai kelia didelę grėsmę daugelio Baltijos šalių vežėjų įmonėms, nes jau 2022 m. gali paaiškėti, kad vežėjų turimos konkurencingos kainos neišlaikys esamo lygio. Priklausomai nuo atliekamo pervežimo tipo, vežėjų sąnaudos gali didėti nuo 20 iki 100 proc. Tai lemia ir vilkikų grąžinimo į įmonės veiklos bazę reikalavimas, dėl kurio transporto įmonių išlaidos didėja (vien tik Lenkiją pravažiuoti papildomi 1600 km).
Teisiniai ginčai ir ESTT sprendimas
Mobilumo paketo nuostatos, ypač dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę, kabotažo ribojimų, vairuotojų komandiravimo ir poilsio taisyklių, neatitiko Lietuvos politinių ir ekonominių interesų bei turėjo neigiamos įtakos šalies verslui. Dėl šių priežasčių Lietuva kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis rengė skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT).
ESTT sprendime nurodyta, kad turi būti naikinamas Mobilumo paketo įpareigojimas vilkikus kas 8 savaites grąžinti į jų registracijos šalį. Šis sprendimas priimtas remiantis tuo, kad nebuvo atliktas poveikio vertinimas. Tačiau kiti ieškinio pagrindai, susiję su laisvo paslaugų judėjimo, ES bendrosios rinkos ir konkurencijos iškraipymu, bei periferinių ES narių diskriminavimu, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Tai kelia tam tikrų abejonių ir susirūpinimą.
Aljansas anksčiau skaičiavo, kad vilkikų grąžinimas vien Lietuvos transporto sektoriaus kasmetines sąnaudas didina daugiau nei 620 mln. eurų, tuo metu papildomos anglies dvideginio emisijos sudaro 300 mln. Komisijos vertinimu, vien dėl reikalavimo vilkikus grąžinti į įmonės įsisteigimo šalį kelionių be krovinių skaičius didės 1,9 mln. per metus, o anglies dvideginio emisijos padidės 2,9 mln.
Sveikiname racionalų Komisijos sprendimą naikinti taisyklės taikymą priekaboms ir puspriekabėms. Aljanso iniciatyva Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su Europos verslo konfederacija „BusinessEurope“ kreipėsi į EK, ragindama peržiūrėti pasiūlytą minėtos nuostatos taikymą ne tik vilkikams, bet ir priekaboms bei puspriekabėms.
Praktiniai iššūkiai ir rekomendacijos vežėjams
Nors Mobilumo paketo reikalavimai jau galioja, transporto įmonėms vis dar kyla daug neaiškumų dėl jų praktinio įgyvendinimo. Vienas iš didžiausių iššūkių yra vairuotojų grįžimo į įmonės veiklos centrą ar gyvenamąją vietą organizavimas kartą per 4 savaites. Daugelis įmonių bando pagrįsti vairuotojų negrįžimą jų rašytiniu prašymu, tačiau kontrolės institucijos atidžiai tikrina visas detales.
Rekomendacijos transporto įmonėms:
- Dokumentacija: Ruoškite išsamų dokumentų rinkinį, pagrindžiantį vairuotojų grįžimą ar negrįžimą, įskaitant vairuotojo rašytinį prašymą, organizavimo planus, bilietus ir pan.
- Vertimai: Vairuotojo prašymas negrįžti turėtų būti su vertimu bent į vieną iš užsienio kalbų, suprantamų Vakarų Europos šalyse (pvz., anglų, prancūzų).
- Veiklos centras: Tinkamai supraskite ir apibrėžkite „veiklos centro“ sampratą, atitinkančią Reglamento (ES) Nr. 1071/2009 reikalavimus.
- Teisinis atstovas: Apsvarstykite galimybę turėti teisinį atstovą priimančioje šalyje, kuris galėtų padėti išspręsti nesusipratimus su kontrolės institucijomis.
- Investicijos: Įmonės turės apsvarstyti galimybę didinti investicijas į transporto parko valdymo technologijas, kad optimizuotų logistiką pagal liekančias galioti nuostatas.
Kitas svarbus pakeitimas - draudimas kassavaitinį poilsį atlikti transporto priemonės kabinoje. Tai reiškia, kad vairuotojai privalo ilsėtis viešbučiuose ar moteliuose. Tačiau Europos viešbučių infrastruktūra nėra pakankamai pritaikyta šiam poreikiui, o tai sukelia papildomų sunkumų.
Vilkiko grąžinimo reikalavimas panaikintas remiantis tik tuo, kad nebuvo atliktas poveikio vertinimas. Tačiau kiti ieškinio pagrindai - dėl laisvo paslaugų judėjimo, ES bendrosios rinkos ir konkurencijos iškraipymo, periferinių ES narių diskriminavimo - atmesti kaip nepagrįsti. Tai kelia tam tikrų abejonių ir susirūpinimą.
„Verslui tai kelia papildomų iššūkių dėl išaugusių kuro kaštų. Be to, reguliarus sunkvežimio grąžinimas reikalauja papildomų vairuotojų, kurių šiai dienai smarkiai trūksta“, - sako P. Drižas.
LEGATOR konferencija "Mobilumo Paketas: kaip atrodys transporto įmonės ateitis? Aftermovie
Nuosekliai laikėmės pozicijos, kad Mobilumo paketas, toks, koks buvo iki šiol, niekaip nederėjo nei su ambicingais Europos žaliojo kurso tikslais, nei vidaus rinkos principais. Nuoširdžiai dėkojame Teisingumo ministerijai, Lietuvos diplomatų bendruomenei ir šalies vežėjams už bendras pastangas ir susitelkimą ne vienerius metus trukusiame teisiniame kelyje.
tags: #mobilumo #paketas #vairuotoju #grazinimas #i #sali