Socialiniuose tinkluose dažnai atrodo, kad galima sakyti bet ką. Tačiau realybė kitokia - viešoje erdvėje paskleisti žodžiai gali turėti labai konkrečių teisinių pasekmių. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Julius Sakalauskas sako, kad Lietuvoje vis dažniau susiduriama su atvejais, kai komentarai ar įrašai internete tampa ginčų objektu teisme.
„Internetas nėra laisva zona, kur galima sakyti bet ką. Už žodžius viešojoje erdvėje atsakomybė gali būti tokia pati kaip ir tradicinėje žiniasklaidoje“, - pabrėžia advokatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Tai reiškia, kad ir socialiniuose tinkluose galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kurioje kitoje viešoje erdvėje.
Pasak advokato, žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami tuomet, kai apie jį paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri menkina jo reputaciją. Tokiais atvejais teismai vertina kelias esmines aplinkybes: ar informacija buvo paskleista viešai, ar ji susijusi su konkrečiu asmeniu, ar ji neatitinka tikrovės ir ar ji žemina žmogaus garbę bei orumą. „Jeigu visos šios sąlygos egzistuoja, tokią informaciją paskleidusiam asmeniui gali kilti teisinė atsakomybė. Svarbu tai, kad net vienas įrašas socialiniame tinkle gali būti laikomas viešu informacijos paskleidimu“, - aiškina J. Sakalauskas.
Vis dėlto advokatas pabrėžia, kad ne kiekvienas aštresnis ar kritiškas komentaras yra laikomas pažeidimu. Demokratinėje visuomenėje žmonės turi teisę reikšti nuomonę, o saviraiškos laisvė yra saugoma. „Nuomonė yra subjektyvus vertinimas - pavyzdžiui, kad kažkieno veikla atrodo neprofesionali. Tačiau problema kyla tuomet, kai nuomonė, kuri neatitinka tikrovės, pateikiama kaip tam tikra žinia“, - sako advokatas. Jeigu žmogus tvirtina, kad kitas asmuo padarė konkretų veiksmą - pavyzdžiui, pasisavino pinigus - ir tai nėra tiesa, toks teiginys jau gali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimu. Be to, neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais, arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat gali pažeisti asmens garbę ir orumą bei užtraukti teisinę atsakomybę.
Dažnai manoma, kad už komentarą atsako tik jį parašęs asmuo. Tačiau praktikoje atsakomybė gali būti platesnė. „Pirmiausia atsakomybė tenka komentaro autoriui. Tačiau tam tikrais atvejais ji gali kilti ir platformos ar puslapio administratoriui, jei jis žino apie akivaizdžiai neteisėtą turinį, jį toleruoja ir laiku jo nepašalina“, - aiškina advokatas. Tai reiškia, kad atsakomybė gali būti ir solidari, todėl dauguma platformų aktyviai stebi komentarus ir reaguoja į pažeidimus.
Ką daryti, jei apie jus paskleistas melas? Susidūrus su šmeižikiška informacija, svarbiausia - reaguoti greitai. Pasak advokato, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į informacijos autorių arba platformą ir reikalauti pašalinti ar paneigti melagingą informaciją. Taip pat galima pateikti oficialią pretenziją ir reikalauti žalos atlyginimo. „Jeigu informacija yra akivaizdžiai šmeižikiška, galima kreiptis ir į policiją. O jei nepavyksta susitarti geruoju, ginčas persikelia į teismą“, - sako J. Sakalauskas.
Šmeižikiškų komentarų pasekmės gali būti labai realios ir apčiuopiamos. Dažniausiai taikoma civilinė atsakomybė - teismas gali įpareigoti pašalinti informaciją, ją paneigti, taip pat priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Į ją gali būti įtrauktos ir bylinėjimosi bei advokato išlaidos. „Neturtinės žalos dydis priklauso nuo paskelbtos informacijos pobūdžio ir jos sklaidos. Internete ji gali būti itin didelė, todėl poveikis žmogaus reputacijai gali būti labai reikšmingas“, - pabrėžia advokatas.
Ypač griežtai vertinami atvejai, kai asmuo nepagrįstai apkaltinamas nusikaltimo padarymu. Lietuvoje daugėja bylų, kai socialinių tinklų įrašai tampa teisminių ginčų objektu. „Matome ne vieną situaciją, kai politikai ar save žiniasklaidos atstovais laikantys asmenys viešoje erdvėje apkaltina kitus asmenis, pavyzdžiui, pasisavinus paramai skirtas lėšas. Tokie atvejai teismuose vertinami griežtai“, - sako advokatas. Jeigu nustatoma, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina to asmens garbę ir orumą t.y. pažeidžia to asmens teises, taikoma teisinė atsakomybė.
Advokatas turi paprastą, bet svarbų patarimą visiems socialinių tinklų naudotojams. „Prieš rašydami komentarą paklauskite savęs - ar galėtumėte tą patį pasakyti žmogui tiesiai į akis“, - sako J. Sakalauskas. Anot jo, svarbu nepamiršti, kad už kiekvieno profilio yra realus žmogus, o neatsargiai paskleista informacija gali turėti ilgalaikių pasekmių. Kritikuoti galima ir reikia, tačiau tai turi būti daroma argumentuotai, pagarbiai ir remiantis faktais. Jei kyla abejonių dėl informacijos tikrumo, ją reikėtų pateikti kaip nuomonę, o ne kaip faktą. „Socialiniai tinklai jau nebėra vieta, kur atsakomybė dingsta - ji išlieka tokia pati kaip ir realiame gyvenime. Atsakingas žodis internete yra geriausia prevencija nuo teisinių problemų“, - apibendrina advokatas.
2025 m. rugpjūčio 8 d. Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, patruliuodami Rutkiškių kaimo ribose, Jurbarko r. sav., pastebėjo keliu važiuojantį ir įtartinai manevruojantį motorolerį SPEEDROAD 125. Pareigūnams nusprendus patikrinimui sustabdyti minėtą motorolerį, jo vairuotojas padidino greitį ir spruko nuo stabdančių policijos pareigūnų. Po kelis kilometrus trukusio persekiojimo motorolerio vairuotojas nuvažiavo nuo kelio ir spruko pėsčiomis, tačiau pareigūnai bėglį pasivijo ir sulaikė. Paaiškėjo, kad tai Jurbarko rajono gyventojas (gim. 1990 m.), kuriam pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,33 prom., o antro tikrinimo metu - 2,40 prom. girtumas“, - praneša policija.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo). Nurodoma, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Ypatingas dėmesys bus skirtas neatsakingai ir netoleruotinai šių transporto priemonių vairuotojų elgsenai prie vairo. Policija ragina motociklininkų bendruomenę stiprinti pagarbą kelyje ir skatinti sąmoningą vairavimą.
Būti atsakingu - garbė
Atsakingas elgesys ir Kelių eismo taisyklių laikymasis - ne silpnumas, o protingumo ženklas. Policija nori priminti, kad demonstratyvus elgesys, nustatyto greičio viršijimas, triukšmas ar neteisėtos lenktynės kelia pavojų, formuoja priešišką visuomenės nuomonę ir dažnai tampa konflikto šaltiniu.
Kiekvienas greičio viršijimas, staigus manevras ar neatsargus lenkimas gali kainuoti tai, kas brangiausia, - gyvybę.
„Būkite matomi, naudokite motociklininkų apsaugas, laikykitės Kelių eismo taisyklių, važiuokite atsakingai ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Važiuodami motociklu patys esate sau didžiausias skydas - Jūsų saugumas priklauso nuo Jūsų sprendimų“, - į vairuotojus kreipiamasi pranešime.
Kad įvyktų kuo mažiau eismo įvykių, kiekvienas vairuotojas privalo įvertinti ne tik transporto priemonės ypatumus, jos techninę būklę, bet ir save.
Primenama, kad prieš sėdant ant motociklo būtina:
- įvertinti savo temperamentą ir savitvardą;
- objektyviai įsivertinti vairavimo įgūdžius;
- suprasti motociklo techninius parametrus;
- pasirūpinti apsauga ir dėvėti saugos priemones.
Bendradarbiaudami pasieksime daugiau
Policija kviečia motociklininkų bendruomenę vienytis bendram tikslui - išsaugoti gyvybes, stiprinti pagarbą kelyje ir skatinti sąmoningą vairavimą. Pareigūnai skatina motociklų klubus būti geruoju pavyzdžiu, rodyti iniciatyvą ir kurti pozityvų motociklininko įvaizdį visuomenėje.
„Jūsų elgesys kelyje formuoja visuomenės požiūrį į motociklų kultūrą, o svarbiausia - gali išgelbėti ar atimti gyvybę. Motociklas - tarsi laisvės simbolis, bet taip pat ir didesnės rizikos transporto priemonė, kuri dažnai lieka nepastebėta kitų eismo dalyvių, o ją vairuojant priimtas netinkamas sprendimas gali turėti skaudžių padarinių“, - būti atsakingais ragina Vytautas Grašys, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas.
Dėmesys dažniausiems pažeidimams
2020-2024 metais Lietuvoje žuvo 75 motociklų vairuotojai, daugiau nei 1 100 buvo sužeista. Šiais metais jau žuvo 10 motociklininkų (vidutinis amžius - 34 metai), sužeista daugiau nei 160.
Viena iš pagrindinių policijos priemonių, siekiant užkirsti kelią eismo įvykiams, yra policijos pareigūnų reidai. Jų metu tikrinamas transporto priemonių vairuotojų blaivumas, ar segimi saugos diržai, naudojami saugos šalmai, važiuojama leistinu greičiu, sustojama prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, paisoma važiavimo per sankryžas taisyklių, taip pat tikrinama, ar vairuotojai turi galiojančius dokumentus ir pan.
Reidai - ne tik kontrolė, bet ir bendras rūpestis: užkirsti kelią pažeidimams, skatinti atsakingą vairavimą, stiprinti bendrą eismo kultūrą. Policija siekia ne bausti, o ugdyti ir stiprinti atsakomybę. Pareigūnai dalyvauja ir motociklų klubų organizuojamuose renginiuose, bendrauja su motociklininkais, atsako į klausimus, primena apie saugaus elgesio reikšmę. Mes tikime, kad bendrystė ir pasitikėjimas gali padaryti daugiau nei baudos.
Policijos tarnybinių motociklų vairavimo įgūdžių tobulinimas
Rugpjūčio 6 dieną vyksiančios prevencinės priemonės metu pareigūnai tikrins:
- ar motociklų vairuotojai neviršija leistino važiavimo greičio;
- ar vengia pavojingo, chuliganiško vairavimo, lenkimų draudžiamose vietose;
- ar vairuotojas turi teisę vairuoti, ar vairuotojo pažymėjimas patvirtina teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę;
- ar motociklo techninė būklė atitinka reikalavimus.
tags: #motorolerio #vairuotojus #pagauna #policija