„Hyundai Tucson“ yra kompaktinės klasės SUV, o tokie modeliai šiandien sulaukia daug dėmesio ne tik tarp naujų, bet ir naudotų automobilių pirkėjų. Trečioji „Tucson“ karta debiutavo 2015-iais ir buvo gaminama iki 2021-ųjų. Jei ieškosite trečios kartos „Tucson“, galite rasti modelius su 1.6 l benzininiais varikliais, kurie turi 130 arba beveik 180 arklio galių versijose su turbina, o 2.0 l varikliai siūlo 150 arba 160 arklio galių. Taip pat buvo ir 2.4 l variklių su 170 arba 180 arklių. Dyzelių taip pat trys - 1.6 l variklis su 113 arba 134 arklio galiomis, 1.7 l su 114 arba 140 arklio galių ir 2.0 l varikliai su truputį daugiau nei 130 arba 180 arklių. Ne retas „Tucson“ turi 2.0 l. dyzelinį variklį su 134 arklio galiomis ir šešių pavarų mechanine greičių dėže. Variklis nestulbina pagirtina dinamika - kiekvieną kartą spaudžiant akseleratorių ir norint spartaus pagreitėjimo teks nusivilti. Tačiau sankaba minkšta, pavaros jungiamos pakankamai tiksliai, todėl važinėjimui mieste toks derinys neblogas.
Jei pasirinksite įvaizdį vietoje komforto, tai yra, modelį su 19 colių, o ne mažesniais ratlankiais, turėsite susitaikyti su grubiu važiuoklės darbu važiuojant per kelio nelygumus. Viduje toks trečios kartos „Tucson“ labiausiai džiugina nebloga įranga, net bazinės komplektacijos modeliuose. Šildomos priekinės ir galinės sėdynės bei šildomas vairas yra malonūs privalumai, kuriuos rasite praktiškai bet kuriame trečios kartos „Tucson“.
Per daug nereikės sukti galvos ir dėl prietaisų valdymo, nes viskas čia ganėtinai elementaru ir greitai perprantama. Lietimui jautrus ekranas galėtų veikti truputį greičiau ir pasižymėti išraiškingesne grafika, tačiau apskritai, tai neesminiai trūkumai. Tuo metu vienas ryškiausių trūkumų - interjero medžiagų kokybė. Nepaisant ne pavyzdingos kokybės plastiko, surinkimas puikus ir šiuo atžvilgiu „Tucson“ yra geresnis nei prancūziški ar vokiški konkurentai ir lygiuojasi į japoniškus modelius.
Ar toks trečios kartos „Hyundai Tucson“ patikimas automobilis? Galima sakyti, kad taip. Daugiau problemų gali kelti modeliai su mechaninėmis greičių dėžėmis ir dyzeliniais varikliais, nes kai kurie vairuotojai skundėsi greitu smagračio ir sankabos nusidėvėjimu. Taip pat nusiskundimų sulaukia ir šio SUV elektronika - centrinis užraktas, langų pakelėjai, parkavimo davikliai.
Nenorėjau pirkti šito automobilio, kadangi jis vadinasi Hyundai. Mačiau tokias antraštes, kaip: "Hyundai ne automobilis" ir pan. Tačiau pradėjus labiau domėtis supratau, kad šis automobilis yra tiesiog nepelnytai nuvertintas. Stengiausi rasti priežasčių jo nepirkti, bet didesnė dalis informacijos buvo teigiama. Čia žmonės rašo: prasta garso izoliacija, prastos plastmasės salone. Su kuo jūs lyginat??? Su BMW X6 ar su Lincoln Navigator? Taigi čia pigaus segmento automobilis. Ar jūs sėdėjote Volvo? Ar matėte kaip nusitrynę Audi mygtukai? Trumpai. Garso izoliacija nei gera nei bloga. Normali. Plastmasė normali yra prestižinių automobilių, kurių salonai apgailėtini. Todėl noriu apginti Tucson'ą ir pareiškiu, kad šis automobilis išrinktas 2007 metų visureigiu Lietuvoje. Šis automobilis yra labai saugus, jame gausu oro pagalvių. 6 metų TOP 5 visureigiai iki 35000lt: 1.RAV4, 2.Honda CRV, 3.Nissan Xtrail, 4. Hyundai Tucson, 5. Suzuki Grand Vitara. Čia radau internete. Paguglinkit, važiuoklė tvirta. Kažkur skaičiau, varikliai be kapitalinio prabėga 500 000 (dyzeliai). Labai geras kainos-kokybės santykis.
Pirmas įspūdis - į mašiną patogu sėstis, patogu ir sėdėti vairuojant. Bet mašina nėra labai aukšta, matomumas toks vidutinis (turiu su kuo palyginti). Pakankamai jauki, rami šeimyninė mašina. Lengvom bekelėm praeina be jokių problemų - į kaimą važiuot labai tinka, užpūstytos aikštelės ar nevalyti kiemai irgi ne bėda. Stabžių kaladėlės, diskai, stoikės - čia viskas einamosios smulkmenos. Esmė neįveikiama problema - automatiškai pajungiami keturi varantys ratai. Blogiausia, kad pasijungia ne būtinai visa galinė ašis, o tik kuris nors iš dviejų galinių ratų. Priklauso nuo to, kaip mašina pati įvertins, į kurią pusę ją užnešioja. Turejau atvejį, kai per stiprų plikledį mašina pilnai užnešė, ištiesinti ją tokiom sąlygom labai sudėtinga, nes mašina pagal savo supratimą, pajungdama kurį nors galinį ratą, pradeda keisti važiavimo kryptį. Gavosi taip, kad išlekiau iš kelio. Iš esmės mašina pasirinkau atsižvelgdamas į kainą, dar dėl to, kad yra keturi varantys ir dyzelininis variklis. Atvazinejau su ja kiek daugiau nei metus - davėde tie patys keturi varantys, dėl kurių iš esmės mašina ir pirkau, detales aprašau prie mašinos trūkumų.
Puikus važiuoklės duomenys, geros kokybės audio sistema, nebijo šalčių, gražus dizainas, neblogos kuro sąnaudos - 8-9 litrai. Mašina aukšta, geras matomumas, patogios sėdynės, talpi bagažinė, lengvai valdoma, šiltas salonas, salono apdaila kokybiška. Su didelėm bėdom nesusidūriau, bet šiokiu tokiu nesklandumu buvo. Po 56000 km subyrėjo priekinės stoikės. Dar sugedo priekinio stiklo putimas. Greitėjant ima ūžti kaip lėktuvas. Puiki mašina, joje yra viskas, ko reikia. Po dviejų parų stovėjimo lauke per vėjuotą didelį speigą, užsivedė iškart! Salone komfortabilu, šilta. Sėdynių šildymą praktiškai kokioms penkioms minutėms užtenka įjungti. Salone vietos daug. Esant greičiui 180 km/h, kelio laikosi puikiai. Pravażumas geras, geresnis nei UAZ - turėjau dvi tokias mašinas.
Geros kuro sąnaudos, bet čia aišku, jei važiuoti tvarkingai - negazuoti be reikalo, nelenktyniauti, kas ir šiaip sveika mašinai, o ir save bei keleivius saugant. Buvau sugalvojęs parduoti ir vietoj šitos mašinos paimti X-35, bet apsigalvojau ir dabar tikrai nesigailiu - būtų gaila tokią mašiną atiduoti. Man teko vėliurinis salonas. Mašina sėkminga, nei karto nepavedė. Geras, talpus salonas. Įspūdingai atrodo, kai kur nors poilsiui į gamtą išvažiuoji, ir pradedi iškraudinėti kempingines palapines, kepsnines, staliukus, kėdes ir t.t. - aplinkiniai žiūri, stebisi, kur tiek telpa.
Mašina pigesnė remonte, nei kitos panašios klasės markės. Visi mazgai išrenkami, galima bet kurią detalę gauti atskirai, originalių detalių kainos labai prieinamos, kelis kartus pigesnės nei japonisku ar vokisku masinu. Yra ne tik elektroninis keturių varančiųjų pajungimas, bet ir rankinis pajungimas su tarpasinio diferencialo blokavimu, kurso stabilizavimas visiems keturiems ratams, ESP, o svarbiausia, kad visos šitos funkcijos nepriekaištingai veikia bet kokiomis sąlygomis. Mašina labai patikima, nereikli kelio dangai, oro sąlygoms. Kiek metų vairuoju, nei karto mašina nepavedė. Žiema per didelius speigus puikiai užsiveda. Per karščius klimato kontrolė labai gelbėja. Taip pat silpna vieta yra priekinės stabilizatoriaus stoikės. Mašina labai patenkintas. Specialistai teisingai man rekomendavo - mašina be problemų.
Realistiškai tai itin patikima mašina, arba bent man su ja taip pasisekė. Techninio aptarnavimo jokio nedarau, paprasčiausiai nėra kada, iš tikro ir pirkau mašiną kaip kokį darbinį arklį. Mašina labai arši, labai gerai įsibėgėja, retai mane greitėjantį kas aplenkia. Vis tik krossoveris - tikrai gali pravažiuoti kur įprastinės mašinos net nelenda. Šiaip tai truputį trūksta galios - 148 arkliai. Ypač tas daveda pakilimuose - į kalną važiuojant jau lengvosios lenkia. Tos galios ir bekelėse pasigendi, jei rimtesnės kliūtys kelyje pasitaiko. 2.7 litrai būtų pats tas! Bet jau tada aišku ir kuro imtų atitinkamai. Nors ir mano mašina žiema iki 15 litrų surydavo. Labai nesėkminga priekinė kairioji stoikė - labai trukdo matomumui į kairę. Silpnokos tolimos šviesos. Pirkau mašiną labai geram stovyje. Šiam momentui aš pats asmeniškai su ja esu pravažiavęs tik 15000 km, bet užtat kokius! Ir per asfalto duobes, ir per prastai sugraduota "skalbimo lentą". Deja teko ir dvi avarijas turėt, viena su kapitaliniu remontu.
Kaip už tokius pinigus automobilis labai geras. Plius prieinamos techninio aptarnavimo kainos. Jeigu sudėti galines sėdynes, gauname labai talpų krovinių skyrių - galima drąsiai vežti stambiagabaritus krovinius. Mašina aš pilnai patenkintas. Vazinejam abu su žmona su ja jau šešis metus. Visus metus vazinejam ir žiemą ir vasarą ir per sniegą ir per šlapdribą, per plikledžius, per karščius. Labai patinka patogus mašinos valdymas ir labai komfortabilus salonas. Mašina aukšta, tas leidžia nekabinti sniego ir ledo, kai važiuoji vėžėmis užmiestyje. Techninių problemų jokių nėra, mašina sąžiningai pagaminta.
Prieš porą metų pasakojau apie naudotą trečios kartos „Hyundai Tucson“- gamintas nuo 2015 iki 2020 metų, jis buvo geras ir praktiškas, tačiau nelabai išskirtinis korėjietiškas automobilis, kuris jau nuo antros kartos, kuri debiutavo 2009 metais, buvo gaminamas Čekijoje. O kuriamas šis automobilis buvo Vokietijoje, kur įsikūręs „Hyundai“ tyrimų centras - jei nori būti tarp geriausių, turi suprasti kokie yra didžiausios automobilių rinkos Europoje pirkėjų poreikiai. Žinoma, „Tucson“ atveju buvo taikyta į „Tiguan“ pirkėjus. Prie modelio patrauklumo prisidėjo ir tuo metu penkis metus siekusi garantija, taip pat geresnės nei pagrindinio konkurento iš Vokietijos komplektacijos. Tad pirkėjai noriai rinkosi šį modelį, kuris visiškai pateisino jų lūkesčius ir kuris nuo ankstesnės kartos skyrėsi originalesne išvaizda, patikusia originalaus miesto automobilio ieškantiems pirkėjams. O dar pernai atnaujinta mašina tapo pažangesnė, nes buvo pakeista multimedijos sistema ir ekranai, taip pat pavarų perjungimo svirtis atsirado patogesnėje vietoje - atnaujinto modelio apžvalgą rasite žemiau.
Europoje „Tucson“ buvo parduodamas su 1,6 l turbobenzininiais „T-GDi“ ir turbodyzeliniais „CRDi“ motorais, taip pat su 230 AG hibridine pavara (būtent tokį modelį čia ir bandžiau), kuri ne tik padeda taupyti degalus, bet ir yra pakankamai dinamiška. Atnaujinimo metu atsirado 265 AG iš tinklo įkraunama versija, kuri galėjo turėti visus varančiuosius ratus (iki atnaujinimo visi modeliai turėjo tik priekinių ratų pavarą).
Na, o ar patikimas šis naudotas ketvirtos kartos „Hyundai Tucson“? Galiu tik priminti, kad techniškai gana paprastas trečios kartos „Tucson“ buvo patikimas automobilis, o štai ketvirtoji karta sulaukė daugiau pretenzijų. Tarp jų - ir skundai dėl nekorektiškai veikiančių saugumo sistemų, kurios pranešdavo apie gedimus, ir kiti elektronikos gedimai, taip pat dažnai įtrūkstantis panoraminis stoglangis. O dar vienas naujas gedimas, kuris anksčiau tiesiog buvo neįmanomas - su benzininiais varikliais pradėtas montuoti kietųjų dalelių valymo filtras (anksčiau tokia įranga buvo naudojama tik su dyzeliniais motorais) dažnai užsikišdavo ir tekdavo arba atlikti filtro regeneraciją, arba prisireikdavo didesnio remonto.
Daugiau apie naudotą ketvirtos kartos „Hyundai Tucson“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
Fakto auto Hyundai Tucson apžvalga
Hyundai Tucson yra kompaktiškas SUV gaminamas ant Elantra platformos kartu su Kia Sportage ir yra pozicionuojamas žemiau Santa Fe visureigio. Tucson yra mėgstamas dėl patogumo, erdvės ir geros kainos. Standartinėje įrangoje yra oro kondicionierius, autopilotas, šešios oro pagalvės, elektroninė stabilumo kontrolės sistema, CD grotuvas, lengvojo lydinio ratlankiai ir gan kokybiškas interjeras. Galinės sėdynes galima sulankstyti ir gauti didelę erdvę net labai ilgiems kroviniams. Vienas pagrindinių Tucson privalumų yra saugumo įranga - priekinės, šoninės oro pagalvės sėdynėse ir šoninės užuolaidų tipo oro pagalvės tiek priekiniams, tiek galiniams keleiviams.
Pradėkime nuo to, kad šis modelis turi itin glaudžius ryšius su Senuoju žemynu. Sakyčiau, netgi artimesnius nei su tėvyne Tolimuosiuose Rytuose. Reikia argumentų? Prašau - automobilis sukurtas šalia Frankfurto esančiame Riuselsheimo priemiestyje įsikūrusiame „Hyundai“ projektavimų centre (beje, tame pačiame priemiestyje yra ir pagrindinė „Opel“ būstinė), ties projektu darbavosi europiečiai inžinieriai, o jo išvaizdą kūrė vokiečių dizaineriai su Peteriu Schreyeriu priešakyje (šis dizaineris išgarsėjo, sukūręs itin šiuolaikišką „Audi TT“ automobilio išvaizdą). O pati mašina yra gaminama Europoje, Čekijoje. Bet apie tai aš jau rašiau - vasarį teko dalyvauti pirmajame šio automobilio pristatyme Berlyne - naujasis „Hyundai Tucson“ pakeitė nuo 2009 metų gamintą „Hyundai iX35“ (pirmosios kartos „Tucson“ Europoje debiutavo 2004 metais). Deja, metų pradžioje dar nebuvo galimybės išbandyti automobilio kelyje - pristatymo metu apžiūrėjome išorę, įvertinome naujovišką saloną ir susipažinome su kitomis detalėmis. Tada naujasis automobilis paliko itin teigiamą įspūdį.
Efektinga ir dinamiška išvaizda. Labiausiai patiko dinamiškas automobilio siluetas su nesimetrinės formos ratų arkomis - net stovintis automobilis atrodo veržliai ir efektingai. Tiesa, didelėse ratų arkose buvo sumontuoti 19 colių ratlankiai - neaišku kaip automobilis atrodytų su mažesnio diametro ratais. Automobilio profilis taip pat tapo veržlesnis dėl atgal pastumtų priekinių statramsčių - plokščias ir ilgas variklio gaubtas atrodo sportiškai ir efektingai, o tai automobilio siluetui suteikia labiau elegantiškas ir kilmingas formas. Priekyje sumontuoti šiuolaikiškai atrodantys žibintai su LED dienos šviesų juostomis, taip pat blizgančios radiatorių dengiančios grotelės sufleruoja naujoko pretenzijas į „Premium“ segmentą. Gale - dvigubas išmetimo sistemos antgalis, daili buferio apdaila ir už papildomą kainą užsakomos elektra atidaromos bagažinės durelės. Be to, automobilį galima rinktis net iš vienuolikos skirtingų spalvų.
Iš esmės buvo pakeistas ir automobilio salonas. Prietaisų skydelyje dominuoja horizontalios, o ne vertikalios linijos, optiškai padidinusios salono erdvę, kuri ir taip nėra maža - nei priekyje, nei gale sėdintys nesiskųs erdvės trūkumu kojoms ar virš galvų. Surinkimo kokybei priekaištų nėra, gal tik norėtųsi daugiau minkšto plastiko - jo radau tik aplink centrinį ekraną, bet didesnė prietaisų skydelio dalis padaryta iš kieto plastiko. Salono apdailą galima užsisakyti trijų skirtingų spalvų - juodos (sėdynės aptrauktos oda arba audiniu), šviesios (sėdynės dalinai aptrauktos oda, taip pat montuojamas kontrastinių spalvų prietaisų skydelis) arba vyno (tamsiai raudona oda aptrauktos sėdynės) spalvos. Kaip matote ir čia korėjiečiai taiko į „Premium“ lygį - net kelios odinių sėdynių komplektacijos, kurios, kaip patys gamintojai sako, pirmą kartą šioje klasėje gali būti ne tik šildomos, bet ir vėdinamos (priekinės sėdynės). Žinoma, automobilyje yra ir dviejų zonų klimato kontrolė, leidžianti vairuotojui ir priekyje sėdinčiam keleiviui pasirinkti norimą temperatūrą.
Elektroniniai pagalbininkai kartais paveda. Centrinėje konsolėje - 8 colių ekranas su multimedijos sistema ir „TomTom Live“ navigacija bei 7 metų nemokamu funkcijų palaikymu (pranešimai realiuoju laiku apie eismo spūstis, kameras ir orus). Gaila tik, kad visa ši multimedijos gausa neturi vieno valdiklio ir nemažai funkcijų tenka pasirinkti atskiru mygtuku. Elektroninių pagalbininkų sąraše - važiavimo savo juosta, nematomų zonų, galinės vaizdo kameros su perspėjimu, automatinio statymo sistema (išilgai ir statmenai) - žodžiu, jau įprastos šiuolaikinių automobilių elektroninės sistemos. Dar yra automatinio avarinio stabdymo ir ženklų atpažinimo sistemos - abejoms turiu šiokių tokių priekaištų. Automatinė stabdymo sistema atpažįsta kliūtį (pėsčiąjį važiuojant iki 70 km/val. greičiu, automobilį - iki 180 km/val.) ir perspėja apie galima susidūrimą bei pradeda stabdyti automobilį. Tačiau važiuojant Vokietijoje ties posūkiu, kur buvo betoniniais blokeliais atitverta remontuojamo kelio dalis, ją automobilis įvertino kaip kliūtį ir netikėtai „kalė“ per stabdžius. Nemaloniai nustebau ne tik aš, bet ir iš paskos važiavęs pilietis. Bet jei jau nutiks taip, kad visgi partrenksite pėsčiąjį, jo likimą (o, tiksliau, kūnui tenkantį smūgį) sušvelnins automatiškai per 20 milisekundžių maždaug 60 mm pakylantis variklio gaubtas. Taip pat ženklų atpažinimo sistema ne visą laiką teisingai įvertindavo leidžiamą greitį - net kelis kartus pastebėjau, kad būdavau seniai įvažiavęs į gyvenvietės teritoriją, bet ekrane toliau šviesdavo 80 ar 100 km/val. apribojimą nurodantys ženkliai. Spėju, kad toks pasiteisinimas Vokietijos policininkų būtų toli gražu neįtikinęs. Tad čia pasitvirtina sena taisyklė - automobilio elektroninių sistemų pagalba gerai, bet sava galva - geriau.
Nauji varikliai ir pavarų dėžė. Automobiliui siūlomi penki varikliai - du benzininiai 1.6 l 132 AG ir naujas 177 AG motoras, ir trys dyzeliniai - 1.7 l/115 AG ir 2.0 136 AG arba 185 AG motorai. Benzininis 1.6 l/177 AG variklis - visiškai naujas, pakeitęs atmosferinį 2.0 l/166 AG motorą. Jis, kaip ir silpnesnis benzininis, taip pat 1.7 l „turbodyzelis“, gali būti komplektuojamas su visiškai nauja „Hyundai“ inžinierių sukurta dviejų sankabų DCT „sausa“ transmisija, kuri gali atlaikyti iki 280 Nm sukimo momentą. Ir čia slypėjo šiokie tokie nesklandumai. Po automobilio bandymų paklausiau inžinierių, kodėl, net ir pasirinkus sportišką režimą, kai pavaros turėtų būti „permetamos“ greičiau, jos visgi jungiamos išlaikant gana ilgą pauzę. Pasirodo, tai yra kompromisas tarp pavarų dėžės ilgaamžiškumo ir sportiško važiavimo - ji nepritaikyta perjungti pavaras itin aktyviai, taip apsaugant ją nuo perkaitimo. Tad mėgstantiems vingiuotame kelyje prasilėkti „su vėjeliu“, kur reikia gana aktyviai perjunginėti pavaras, ji nebus pats tinkamiausias pasirinkimas. Taip pat naujoji DCT pavarų dėžė leidžia pavaras perjungti ir rankiniu būdu - tiesa, tik pavarų svirtimi, nes svirtelės prie vairo nenumatytos. Tad jei nebūčiau žinojęs kokia pavarų dėžė čia sumontuota, būčiau lažinęsis, kad tandeme su varikliu darbuojasi kintamo veikimo transmisija - „variatorius“. Bet užtat, pasak gamintojo, tokia dėžė, palyginti su įprastu hidrauliniu „automatu“ (jis komplektuojamas su galingesniais dyzeliniais varikliais), leidžia sutaupyti iki 20 proc. degalų. Ką gi, tai - taip pat svarus argumentas, o automobilio kompiuteris po bandymų rodė 9,2 l/100 km benzino sąnaudas - įvertinant, kad buvo važiuojama skirtingais režimais, tai dar visai neblogas rezultatas.
Su galingesniu benzininiu ir 2.0 l dyzeliniais varikliais gali būti komplektuojama visų varančiųjų ratų pavara. Ir nors automobilis nepasižymi itin didele prošvaisa (172 mm), bet turėdamas plastikines slenksčių ir ratų arkų apsaugas, taip pat galimybę važiuojant iki 40 km/val. nuolat perduoti 50 proc. sukimo momento galinei ašiai, nuvažiavęs nuo asfalto „Tucson“ atrodo savoje stichijoje - tuo turėjome galimybę įsitikinti specialiame bekelės ruože. Todėl šiam automobiliui galima atleisti ir ne itin tiksliai veikiančią vairo sistemą - ji, kaip ir važiuoklė, suderinta labiau komfortiškam, o ne sportiškam važiavimui. Žinoma, gana lengvai veikiantis vairo stiprintuvas (net ir pasirinkus sportišką važiavimo režimą) nesuteikia pasitikėjimo savo jėgomis, važiuojant nelygiu ir vingiuotu keliu - automobilio važiavimo trajektoriją tekdavo dažnai koreguoti. O dideli ratlankiai nulėmė, kad didesnėse provėžose vairas veržėsi išsprūsti iš rankų - ne kritiška, bet standžiau suderintas vairo stiprintuvas labiau tiktų šiam efektingai atrodančiam automobiliui. Tačiau nėra jokių abejonių, kad devyniais iš dešimties atvejų jam priekaištų neturėsite - automobilis džiugina ne tik kokybiškesniu salonu, bet ir gerokai tylesniu važiavimu, vairuotojo ir keleivių netrikdo nei iš variklio skyriaus sklindantis ūžesys (tylu net ir automobiliuose su dyzeliniais varikliais, kurių galingiausio 185 AG modelio vidutines sąnaudas gamintojas nurodo 6,5 l/100 km - bandymų metu jos buvo maždaug 1 l didesnės), nei pakabos keliamas triukšmas. Išsiruošus į tolimesnę kelionę, pravers nuo 513 iki 1503 litrų talpinanti bagažinė. Žinoma, tikiuosi, kad modelio atnaujinimo metu korėjiečiai nepataupys ir sumontuos klasėje jau tampančiomis įprastomis galinių sėdynių nugarėlių nulenkimo rankenėles bagažinėje.
Šaunus automobilis - išvaizdus, erdvus, praktiškas, su smagiais, šiuolaikiškais ir pakankamai taupiais varikliais, komfortiška pakaba ir demonstruojantis neblogą potencialą bekelėje. Mėgstantiems itin greitą važiavimą gali pritrūkti tikslesnės vairo sistemos, greičiau pavaras perjungiančios automatinės pavarų dėžės, bet visumoje apie automobilį susidariau pozityvią nuomonę. Gaila tik, kad kol kas jo kaina nėra žinoma, tad nėra kaip palyginti su konkurentais („Nissan Quashqai“, „Volkswagen Tiguan“, „Mazda CX-5“, „Toyota RAV4“, „Honda CR-V“) - korėjietiško SUV kainos turėtų būti paskelbtos rudens pradžioje. Bet galiu drąsiai rekomenduoti įtraukti jį į palyginimų sąrašą - ne veltui jis tituluojamas „Hyundai“ automobilių ambasadoriumi. Įvertinimas 8/10
Hyundai Tucson vizitinė kortelė
| Variklio darbinis tūris | 1995 cm3 |
| Degalai | dyzelinas |
| Galia | 136 kW/185 AG/4000 aps./min. |
| Maksimalus sukimo momentas | 400 Nm/1750-2750 aps./min. |
| Pavarų dėžė | 6 laipsnių automatinė |
| Varantieji ratai | visi |
| Ilgis | 4475 mm |
| Plotis | 1850 mm |
| Aukštis | 1645 mm |
| Važiuoklės bazė | 2670mm |
| Svoris | 1690 kg |
| Įsibėgėjimas iki 100 km/val. | 9,5 sek. |
| Maksimalus greitis | 201 km/val. |
| Vidutinės degalų sąnaudos | 6,5 l/100 km |
| CO2 emisija | 170 g/km |
| Bagažinės tūris | 513/1503 litrų |
Nors automobilių pasaulis sparčiai juda elektrifikavimo link, dyzeliniai krosoveriai vis dar pasižymi neprilygstama ištverme, degalų naudojimo efektyvumu ir sukimo momentu. Tolimųjų reisų vairuotojams ir tiems, kurie nuolat veža krovinius, patikimas dyzelinis visureigis išlieka geriausiu pasirinkimu. Vienas iš tvirčiausių dyzelinių visureigių rinkoje, 2.8 D-4D variklis gerai žinomas dėl savo ilgaamžiškumo ir pastovaus veikimo. Giriamas už rafinuotą veikimą ir inžineriją, „Skyactiv-D“ variklis pasižymi maža vidine trintimi ir aliuminio bloku. B47 variklis BMW X3 sujungia aukščiausios klasės inžineriją ir didesnį patikimumą, palyginti su ankstesnėmis dyzelinių variklių kartomis. Hyundai dyzelinis jėgos agregatas garsėja sklandžiu veikimu, nedidelėmis aptarnavimo išlaidomis ir įspūdingu ilgaamžiškumu. „Honda“ 1.6 i-DTEC variklis yra inžinerijos perlas - jis suderina mažas degalų sąnaudas ir puikų patikimumą. Jei ieškote patikimo dyzelinio krosoverio 2025 m., šie penki modeliai išsiskiria variklio patikimumu, realiomis eksploatacinėmis savybėmis ir naudojimo patirtimi.
