Daugelis žmonių mano, kad antstolių veiksmai yra savivalė, ypač kai jie susiduria su netikėtu sąskaitų areštu ar negirdėtu teismo sprendimu. Tačiau įstatymai leidžia kreditoriams ginti savo interesus dar prieš atsakovui sužinant apie būsimą bylą. Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vykdyti teismų sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus (pvz., notaro patvirtintas sutartis, administracinių organų nutarimus dėl baudų ir kt.). Pagrindinė antstolio funkcija yra užtikrinti, kad teisingumas būtų įgyvendintas ir įpareigojimai, nustatyti oficialiuose dokumentuose, būtų įvykdyti priverstiniu būdu, jei to nepadaro pats skolininkas.
Visais atvejais sprendimą dėl laikino lėšų ar turto arešto priima teismas. Gavęs teismo dokumentą, antstolis suranda reikiamą turtą, jį aprašo ir, baigęs arešto procedūrą, apie tai praneša atitinkamiems turto registrams. Jei antstolis areštavo jūsų banko sąskaitą ar turtą, tai reiškia, kad prieš jus yra pradėta vykdomoji byla ir antstolis imasi priverstinio vykdymo veiksmų.
Laikinosios apsaugos priemonės ir jų taikymas
Tai Civilinio proceso kodekse (CPK) numatytos laikinosios apsaugos priemonės, padedančios išvengti rizikos, kai skolininku pripažintas asmuo pasibaigus teismo procesui negalės grąžinti skolos. Juk turtas gali būti skubiai parduodamas, perleidžiamas ar dovanojamas kitiems asmenims. Laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti savo iniciatyva, taip pat ginčo šalių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Šios priemonės gali būti taikomos ne tik bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet ir prieš pareiškiant ieškinį. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra aplenkti nesąžiningus ketinimus, todėl CPK 152 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad teismo nutartis dėl šių priemonių taikymo vykdoma skubiai - nedelsiant po priėmimo.
CPK 148 straipsnis leidžia nepranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Antstolių rūmams skolininkai kartais skundžiasi, kad laikinosios apsaugos priemonės jų atžvilgiu pritaikomos ir kreditoriui kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymų išdavimo. Svarbu žinoti, kad net ir tada, kai skolininkui suteikiamas 20 dienų terminas atsiskaityti geruoju, įstatymai leidžia kreditoriui kartu prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Su taikomais laikinais apribojimais nesutinkantis asmuo turi galimybę skųsti priimtus sprendimus. Jeigu manoma, kad asmens teises pažeidžia sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikėtų skųsti tokį teismo sprendimą, bet ne antstolio veiksmus, nes antstolis yra tik sprendimo vykdytojas. Atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikiamas apeliacinės instancijos teismui. Gana dažnai teismas savo sprendime nurodo konkretų turtą, į kurį reikia nukreipti laikinus apribojimus. Tokiu atveju antstolis neturi galimybės rinktis, ką areštuoti pirmiausia. Antstolis taip pat negali pakeisti priimto sprendimo. Todėl nesutinkant su laikinų apribojimų nukreipimu į vieną turtą ir pageidaujant, kad būtų areštuojamas kitas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taip pat reikėtų kreiptis į teismą.
Turto arešto tvarka ir ypatumai
Turto areštas - tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirą šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Paprastai turtą areštuoja antstolis surašydamas turto arešto aktą arba įstatyme numatytais atvejais sudaro areštuojamo turto aprašą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Jei areštuojamas turtas yra įkeistas, apie tokio turto areštą antstolis nedelsdamas praneša įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių ieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
Turto įkainojimo ginčijimas ir perkainojimas
Turto arešto aktas išieškotojui ir skolininkui įteikiamas pasirašytinai, o jeigu to padaryti nėra galimybės - siunčiamas registruotu laišku. Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Prieštaravimus dėl antstolio nustatytos areštuoto turto kainos antstoliui reikėtų pateikti raštu. Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu. Jeigu antstolis to nepadaro savo iniciatyva, skolininkas arba išieškotojas gali raštu kreiptis į antstolį ir prašyti perkainoti turtą, o antstoliui nepatenkinus tokio prašymo - skųsti jo sprendimą teismui.
Nesutikdami su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertintojo išvada, skolininkas arba išieškotojas gali antstolio prašyti atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą, dėl kurio būtų kreipiamasi į kitą ekspertą. Pateikdamas tokį prašymą antstoliui, išieškotojas turėtų raštu išdėstyti motyvuotus prieštaravimus dėl jau nustatytos turto vertės. Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti. Tačiau ieškotojas gali motyvuotu prašymu kreiptis į antstolį, kad jis atidėtų tokių išlaidų apmokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo.
Skolininko teisės ir antstolio vaidmuo
Atskirais atvejais teismai gali iš dalies pakeisti laikino sąskaitų arešto sąlygas. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios po lėšų arešto nebegali atsiskaityti su darbuotojais, žaliavų tiekėjais ir mokėti mokesčių valstybei. Tokiais atvejais galima kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tam tikrus atsiskaitymus. Jei leidimas duodamas, antstolis, gavęs tai įrodančius dokumentus, suteikia teisę iš dalies disponuoti įmonės lėšomis.
Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draudžiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama. Apie areštą nėra įspėjama iš anksto, kad turtas ar lėšos nebūtų slepiamos. Pagal CPK 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente. Už antstolio informavimą apie adreso pasikeitimus yra atsakingi patys proceso dalyviai. Įstatymas įpareigoja nedelsiant raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą.
Jei antstolis areštavo jūsų banko sąskaitą ar turtą, tai reiškia, kad prieš jus yra pradėta vykdomoji byla ir antstolis imasi priverstinio vykdymo veiksmų. Tokiu atveju svarbu nedelsiant susisiekti su antstoliu, išsiaiškinti arešto priežastį, skolos dydį ir vykdomojo dokumento detales. Antstolio kontaktus rasite antstolio atsiųstuose dokumentuose arba Antstolių informacinėje sistemoje. Suteikite antstoliui visą reikalingą informaciją apie savo finansinę padėtį, galimus pajamų šaltinius, kurie neturėtų būti areštuoti (pvz., socialinės išmokos, alimentai). Jei neturite visos sumos, pabandykite su antstoliu susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis, pateikite pagrįstą mokėjimo grafiką.
Bendro turto areštas ir transporto priemonės
Dažnai kyla klausimų dėl bendro turto arešto, ypač kai skola yra tik vieno iš sutuoktinių. Nėra svarbu, kad skola priteista tik vienam iš sutuoktinių. Kad turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, automatiškai nepadaro jo asmenine nuosavybe - turtas vistiek bendras. Tai antstolis turi matyti, kas byloje yra atsakovas, vienas sutuoktinis ar abu solidariai, bet neaišku yra dėl tos teismų praktikos, vienas teismas leidžia pačiam antstoliui spręsti, kaip vykdyti išieškojimą, kitas aiškina, kad tik teismas gali nustatyti išieškojimo procesą, kai atsakovas yra vienas sutuoktinis, o išieškoti galima iš abiejų bendro turto. Antstolis mato, kas yra atsakovas. Jūsų turtas laikomas bendra jungtine nuosavybe. Ir antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į jūsų bendrą turtą, kadangi tai yra kartu ir skolininko turtas.
Kyla klausimas, ar antstolis gali teisėtai uždėti areštą transporto priemonei, jei automobilio vertė yra mažesnė už skolos dydį. Nustačius, kad automobilio vertė mažesnė negu skola, antstolis areštuos dar kažką, jei neturite turto - piniginių lėšų už likusią skolos dalį. Taigi, antstolis pirmiausia turėtų įvertinti turto vertę ir proporcingumą skolai. Antstolis gali areštuoti įvairų skolininko kilnojamąjį turtą, įskaitant: Banko sąskaitas, Transporto priemones (automobilius, motociklus ir kt.), Nekilnojamąjį turtą (žemę, butus, namus), Kitą vertingą turtą (juvelyrinius dirbinius, meno kūrinius ir kt.). Tačiau yra tam tikrų apribojimų, ką antstolis gali areštuoti. Pagal CPK 668 str., išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
Jeigu nupirktas automobilis neįregistruotas, tai apie tai tarsi antstolis negali sužinoti. Tačiau pirkimo pardavimo sutartį pardavėjas turi pristatyti "Regitrai". O jei skolininkas perka automobilį, bet jo neįregistruoja? Antstolis kaip ir sužinoti negalėtų, tačiau automobilio pardavėjas išregistruodamas automobilį, perduoda "Regitrai" pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodytas pirkėjas skolininkas. Savininkas (pardavėjas) kreipiasi į Regitrą dėl išregistravimo - pagrindu nurodo pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau ši sutartis neįpareigoja naujo savininko įregistruoti naują savininką-pirkėją. Ne kartą teismai yra išaiškinę, kad Regitros duomenų bazės tikslas yra transporto priemonių, dalyvaujančių eisme, registras, o ne nuosavybės teisių registras (kaip kad pvz. NTR). Kadangi žmonos ir kiti kreditoriai akylai stebi skolininką, apie jo pasivažinėjimus nauja 2003m. Audi iš karto praneša antstoliui. Prisijungia prie "Regitros" sistemos, pamato Audi naująjį savininką, kuris Audi dar neįregistravęs savo vardu, bet jau tapo savininkas. Kaip teisingai pastebėjo detektyvinio žanro mėgėjai, "Regitros" duomenų bazės tikslas yra transporto priemonių, dalyvaujančių eisme, registras, o ne nuosavybės teisių registras, nuosavybės teises matyti iš sutarties, kurią buvęs savininkas pateikia "Regitrai". O toliau jau antstolio miklumo ir technikos reikalas, kaip Audi eksproprijuoti.
Ką daryti, jei turtas areštuotas neteisėtai?
Jei manote, kad antstolis areštavo turtą neteisėtai, turite teisę apskųsti antstolio veiksmus. Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egzempliorių turite pateikti ir teismui. Skunde reikėtų nurodyti, kodėl manote, kad areštas yra neteisėtas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Visada, pirmiausia, reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete.
ŽAISIM ŠŪDINUS ŽAIDIMUS | GALBŪT GTA RP | EASTERNTONAS DAY 129
Norint panaikinti fizinio asmens turto areštą anksčiau nei jis bus išregistruotas, reikia kreiptis su prašymu į areštą uždėjusią instituciją ar pareigūną arba į teismą. Tokiu atveju turi būti išnykęs teisinis pagrindas, dėl kurio areštas buvo uždėtas. Pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminui, sprendimą dėl arešto panaikinimo taip pat gali priimti tik teismas. Antstolių praktikoje pasitaiko atvejų, kai net ir įvykdžius teismo sprendimą bei atsiskaičius su kreditoriumi, laikini apribojimai lieka nepanaikinti, nes juos pritaikė vienas antstolis, o skolos išieškojimą vykdė kitas. Jeigu taip atsitiko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo taip pat reikėtų kreiptis į tą teismą, kuris pritaikė laikinus apribojimus disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis.
Antstolio paslaugų kainos: Antstolio atlyginimą ir visas vykdymo proceso išlaidas (pvz., turto vertinimo, transportavimo, saugojimo išlaidas) privalo apmokėti skolininkas. Nuo 600 EUR būtinos antstolio išlaidos ir atlygis antstoliui yra 142 EUR. BET prie tos sumos prisideda dar visos faktinės išlaidos, t.y. laiškų siuntimas, registrų tikrinimas ir t.t.
tags: #anstolis #negali #arestuoti #transporto #priemones #be