Lietuvoje kasmet įvykdoma apie 250 tūkst. asmeninių automobilių pardavimo sandorių. Didžiąją dalį sandorių sudaro naudoto automobilio pirkimas. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių parkas jau daug metų išlieka vienu seniausių Europos Sąjungoje. Vidutinis šalies keliais važinėjančių transporto priemonių amžius siekia beveik 15 metų. Populiariausios 2021 m. naudotų lengvųjų automobilių markės: „Volkswagen“, BMW, „Audi“, „Opel“ ir „Toyota“. Per pandemiją sumažėjus naudotų automobilių pasiūlai, išaugo naujų automobilių pardavimai. Taip pat 2021 m. jaučiamas išaugęs susidomėjimas elektromobiliais.
Daugelis įmonių, siekdamos optimizuoti išlaidas ir pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, svarsto galimybę įsigyti automobilį įmonės vardu. Tačiau svarbu suprasti, kad toks sprendimas turi savo specifiką, ypač kai automobilis naudojamas ne tik verslo, bet ir asmeniniais tikslais. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip tai veikia praktikoje, kokios yra mokestinės pasekmės ir kokią poziciją šiuo klausimu užima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Automobilio pirkimas įmonės vardu: privalumai ir iššūkiai
Teoriškai, įmonės turtas, įskaitant automobilius, gali būti naudojamas asmeniniais darbuotojų ar savininkų poreikiais. Šis būdas, kurį Valstybinės mokesčių inspekcija įvardina kaip „pajamos natūra“, nėra draudžiamas ar baudžiamas, su sąlyga, kad papildomai apmokestinamas. Tačiau dažnai juo naudojamasi siekiant „atpiginti“ pragyvenimą ir išvengti mokesčių.
Vienas iš populiarių būdų - bendrovės vardu pirkti automobilius, kurie tuo pačiu metu naudojami ir asmeniniams darbuotojų poreikiams tenkinti. Matas Buzelis, „CarVertical“ atstovas spaudai, aiškina, kad jeigu automobilį perka fizinis asmuo iš savo darbo užmokesčio, tai suma, kurią jis sumoka, jau buvo apmokestinta visais su darbo santykiais susijusiais mokesčiais, kurie gali siekti apie 40 proc. nuo į rankas išmokamo atlyginimo. Tuo tarpu perkant automobilį įmonės vardu, tie mokesčiai nėra sumokėti iš karto. Tačiau vėliau, už automobilio naudojimą asmeniniais tikslais, turėtų būti mokami pajamų natūra mokesčiai.
Paprastai kalbant, jeigu automobilis registruojamas juridinio asmens vardu, tačiau naudojamas ne tik asmeniniais, bet ir darbo reikalais, įmonė gali automobilio priežiūros sąnaudas arba eksploataciją (aptarnavimą, degalus, padangas ir pan.) nurašyti kaip išlaidas. Tai mažina apmokestinamąjį pelną. Svarbu paminėti, kad įmonė vis tiek turi skaičiuoti pajamas natūra tam darbuotojui, kuris naudojasi įmonės automobiliu.
Kitas svarbus momentas yra KASKO draudimo kainos. Jei lygintume tą patį automobilį, vienu atveju priklausantį fiziniam, o kitu - juridiniam asmeniui, draudimo kaina galėtų skirtis kelis kartus. Įmonės direktorius, automobilį registravęs savo, kaip fizinio asmens, vardu, už brangaus automobilio draudimą galėtų mokėti apie 10 tūkst. eurų ar netgi daugiau. Tuo tarpu tą patį automobilį registravęs kaip savo įmonės nuosavybę, draudimą galėtų užsisakyti už kelis tūkstančius. Iš finansinės perspektyvos, visos sąlygos registruoti automobilį įmonės vardu yra palankesnės.
Pajamos natūra ir jų apmokestinimas
Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Pajamos natūra - tai pajamų gavimo forma. Kai įmonės turtas, pvz., automobilis, suteikiamas darbuotojui naudotis asmeniniais tikslais, neperduodant nuosavybėn, darbuotojo gauta nauda laikoma jo pajamomis, gautomis natūra (nepinigine išraiška). Darbuotojo iš įmonės gaunamos pajamos natūra turi būti apmokestinamos kaip gyventojo su darbo santykiais susijusios išmokos, t. y., nuo pajamų natūra įmonė privalo sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio.“
„Vieša paslaptis, kad vartojimas per įmones, kai verslininkai bendrovės resursu naudoja asmeninėms reikmėms, nutinka, tačiau VMI to netoleruoja. Reikia skaičiuoti pajamas natūra, kas pakankamai apmokestinama. Taip pat ir būsto pirkimas įmonės vardu asmeninėms reikmėms. Jei nekilnojamasis turtas taip perkamas, tai jame gyvenantis žmogus bendrovei turi mokėti nuomą, legaliai naudoti PVM lengvatą taip pat nepavyks“, - aiškina bendrovės „Taxlink“ direktorius Justinas Basalykas. Jo žiniomis, tokių atvejų pasitaiko, tačiau tendencija taip elgtis mažėja.
VMI pozicija ir kontrolės priemonės
Valstybinės mokesčių inspekcijos komentare apie vartojimą įmonių sąskaita rašoma: „Kalbant apie privačių poreikių tenkinimą įmonės lėšomis, primename, kad įmonės turtas gali būti naudojamas ir asmeniniams poreikiams tenkinti ir tai savaime - nėra neteisėta veikla, tačiau galioja tam tikros papildomos mokestinės taisyklės, t. y. turto naudojimas turi būti teisingai apskaitytas ir sumokėti atitinkami mokesčiai.“
Siekiant įsitikinti, kad mokesčių mokėtojai tinkamai deklaruoja ir moka mokesčius, VMI vertina visus gaunamus faktus apie mokesčių mokėtojus, t. y. mokesčių mokėtojų deklaruojamus bei iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, pateiktus duomenis apie galimą mokesčių vengimą ir pan. Itin vertingi ir gyventojų pranešimai apie galimus mokestinius pažeidimus. Privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis atvejai neretai nustatomi bendrų kontrolės veiksmų metu. VMI stebi ir konkrečiai su šia rizika susijusius mokesčių mokėtojų elgsenos kriterijus, tokius kaip prabangaus automobilio įsigijimas, vadovai be asmeninių automobilių, kuro pildymas ar stovėjimas mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse ne darbo metu ir pan.
2022-2023 m. taikant švelniąsias stebėsenos priemones ir tik išimtinais atvejais atlikus kontrolės veiksmus, nustatyti asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejai: į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos/deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė apie 15 mln. eurų. 2023 m. baigta apie 500 stebėsenos ir apie 100 kontrolės veiksmų, po jų papildomai priskaičiuotos mokėtinos/deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos iš viso sudarė daugiau negu 8,3 mln. Eur. Per pirmąjį šių metų pusmetį atlikta daugiau nei 40 kontrolės bei dar beveik 220 stebėsenos veiksmų, kurių metu į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos/deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos iš viso sudarė daugiau negu 2,6 mln. eurų.
Teigiamos tendencijos ir siūlymai
Pažymėtina, kad dauguma įmonių pajamas natūra skaičiuoja teisingai. Vertinant pastarųjų kelių metų laikotarpį (2020-2023 m.), stebime teigiamas pajamų natūra deklaravimo tendencijas. Pajamas natūra už 2023 m. deklaravo vos ne triskart daugiau įmonių nei už 2020 m., beveik 5 kartus išaugo jų apskaičiuotų pajamų suma. Atitinkamai reikšmingai - net 6 kartus augo deklaruotų mokesčių suma: nuo 2020 m. 6 mln. eurų GPM iki 2023 m. - 36,4 mln. eurų.
Ekonomistas Romas Lazutka siūlo gigantiškas baudas už netinkamą turto naudojimą. Jo teigimu, užsienyje tikrinami ne tik dokumentai, bet ir faktiniai duomenys. Tačiau Lietuvoje, dėl sudėtingos teisinės sistemos ir ilgų bylinėjimosi procesų, dažnai tikrinami tik stambūs pažeidėjai. Jis mano, kad vienintelė išeitis - baudos, kurių dydis būtų toks, kad jas sumokėjus įmonė bankrutuotų.
Naudoto automobilio pirkimas: teisiniai ir praktiniai aspektai
Teisines ir buhalterines paslaugas teikiančios įmonės „Justicija“ teisininko, advokato padėjėjo Edvino Štrimaičio aiškinimu, galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) nustato pareigą sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį raštu. CK yra nustatyti duomenys, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, nurodydamas juos sutartyje. Dažniausiai sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ji yra surašoma pagal valstybės įmonės „REGITRA“ formą, kurioje formaliai yra sudaroma galimybė pateikti visus privalomus duomenis.
Dažniausiai praktikoje pasitaikanti situacija yra kai pirkėjas, įsigijęs naudotą automobilį ir pradėjęs jį eksploatuoti, pastebi jo trūkumus, kurių nepastebėjo apžiūrėdamas perkamą automobilį. Būtent tada ir kyla pirkėjo ir pardavėjo ginčai, nes dažniausiai pirkėjas lieka nusivylęs įsigytu automobiliu, kurio pardavimo skelbime dažnai nurodoma, jog jis yra „idealios būklės“ ir pan., o pardavėjas, gavęs pirkėjo pretenziją, nesutinka sumažinti parduoto automobilio kainos arba grąžinti pinigus ir pasiimti parduotą automobilį.
Kiekviena situacija yra individuali, tačiau teismų praktika leidžia išskirti tam tikrus panašių situacijų sprendimo bruožus ir pirkėjo bei pardavėjo teisių ir pareigų santykį. Todėl kiekvienas asmuo, prieš pirkdamas naudotą automobilį ar kitą naudotą transporto priemonę, turėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
Ką svarbu žinoti perkant naudotą automobilį?
- Apžiūra ir tikrinimas: Pirkėjas negali ir neturėtų tikėtis, kad naudoto automobilio savybės ir būklė bus ideali ar artima naujo automobilio būklei. Remiantis CK 6.328 straipsnio 1 dalimi, pirkėjas turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai, jog automobilis buvo netinkamos kokybės, privalo įrodinėti pirkėjas. Taigi kiekvienas pirkėjas, nusprendęs įsigyti naudotą automobilį, neturėtų rizikuodamas pasitikėti pardavėjo vienašališkai pateikiama informacija apie automobilį, o turėtų prieš sutarties sudarymą pasirinktu būdu (tokias paslaugas teikiančio subjekto pagalba) patikrinti įsigyjamą automobilį ir tik gavęs patikrinimo rezultatus galutinai nuspręsti dėl sutarties su pardavėju sudarymo.
- VIN numerio patikra: Įveskite automobilio VIN numerį ir sužinokite, kur ir kaip automobilis buvo eksploatuotas.
- Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis: Tinkamai sudaryta sutartis - vienas svarbiausių dalykų. Tai yra laisvos formos sutartis, kurią galite koreguoti, jei atsirastų poreikis ją papildyti. Siūlymas pasirašyti užsienietišką sutartį, nors iš tiesų automobilį perkate Lietuvoje iš Lietuvos piliečio, yra dokumentų klastojimas ir atima iš pirkėjo visas garantijas bei priverčia prisidėti prie nelegalios veiklos. Nesutikite sutartyje nurodyti mažesnę kainą, nei ji yra iš tiesų.
- Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas: Senasis ir naujasis savininkai turi susitarti dėl dviejų galimų scenarijų. Kitu atveju automobilio pardavėjas turėtų nutraukti draudimo sutartį ir transporto priemonę parduoti neapdraustą, o pirkėjas pasirūpinti nauju draudimu. Rekomenduojama visus sandorio klausimus, tarp jų - ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo - užfiksuoti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, kad vėliau nė vienai šaliai nekiltų pretenzijų.
- Savininko deklaravimo kodas (SDK): Nuo 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojo unikalus transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK), kurį privalo turėti visos šalyje esančios ir Lietuvos gyventojams priklausančios transporto priemonės. Kiekvienu kartu pasikeitus automobilio savininkui yra deklaruojamas nuosavybės teisės pasikeitimas ir sugeneruojamas naujas kodas. Parduoti bei registruoti transporto priemones galima tik turint SDK.
Ką patikrinti perkant naudotą automobilį | AUTODOC patarimai
Mokesčių apskaičiavimas parduodant automobilį
Parduodant lengvąjį automobilį, pirktą iš fizinio asmens, svarbu atsižvelgti į pardavimo kainą ir pirkimo kainą. Skirtumas tarp jų yra marža.
- Jeigu marža neigiama (parduota pigiau nei pirktas), skaičiuoti PVM nereikia, deklaruoti nereikia, parduodant tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui.
- Jeigu pardavimo kaina didesnė nei pirkimo, marža (skirtumas) apmokestinamas PVM 21%. PVM sąskaitoje faktūroje nurodomas atitinkamas PVMĮ straipsnis.
- Pardavus automobilį brangiau nei įsigytas nepraėjus 3 metams, skirtumas tarp kainų yra apmokestinamas 15 proc. GPM tarifu. Gautas pajamas iš pardavimo sandorio gyventojas pasibaigus metams iki kitų metų gegužės 1 d. turi deklaruoti metinėje gyventojo pajamų deklaracijoje ir sumokėti mokestį.
Pavyzdžiui: automobilį įsigijote už 1500 Eur ir nepraėjus 3 metams jį pardavėte už 2000 Eur. Tokiu atveju 15 % GPM reikės sumokėti nuo uždirbtų 500 Eur.
Jei automobilis buvo išlaikytas 3 metus, GPM mokėti nereikės net ir pardavus jį brangiau.
Konfliktai tarp pirkėjo ir pardavėjo
Kartais tarp naudoto automobilio pardavėjo ir pirkėjo kyla konfliktas jau po naudoto automobilio nupirkimo, kai šiek tiek automobiliu pasinaudojęs pirkėjas supranta, kad automobilis turi trūkumų (pvz., po nupirkimo pradeda neužsivesti, užgęsta bevažiuojant ir t. t.). Pardavėjas atsako už esminius daikto trūkumus, kurie trukdo naudotis automobiliu pagal paskirtį. Atitinkamai, pardavėjo pareiga prieš parduodant automobilį yra atskleisti pirkėjui visus žinomus automobilio trūkumus. Pirkėjas prieš pirkdamas automobilį taip pat turi pareigą būti apdairus, t. y. pastebėti akivaizdžius bet kuriam asmeniui matomus perkamos naudotos transporto priemonės trūkumus. Taip pat pirkėjas prieš pirkdamas naudotą automobilį turėtų jį patikrinti autoservise tam, kad iš anksto būtų nustatyti visi automobilio trūkumai ir pirkėjas galėtų dėl automobilio pirkimo priimti žinojimu pagrįstą sprendimą.
Jeigu jau nutiko taip, kad pirkėjui automobilis buvo parduotas su trūkumais, kurie automobiliu trukdo naudotis, tuomet pirmiausia patartina kilusią situaciją išspręsti taikiai abipusiu sutarimu. Pardavėjui dėl savo paties interesų reikėtų įsivertinti, dėl kokių defektų pirkėjas kreipėsi, kokios būtų pardavėjo galimybės laimėti ginčą teisme ir paskaičiuoti, koks sprendimas būtų finansiškai naudingiausias ir pardavėjui sukeliantis mažiausiai pasekmių.
tags: #naudoto #automobilio #pirkimas #juridiniam #asmeniui