Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje.
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas.
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine.
Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes.
Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Tai padeda mums suprasti, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
Šie slapukai padeda užtikrinti svetainės funkcionalumą ir prisitaiko prie jų poreikių ir norų.
Jie taip pat užtikrina, kad Jums nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
Tai suteikia mums informaciją apie tai, kaip atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt.
„Pixel“ žyma leidžia mums gauti vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje.
Ši informacija persiunčiama į „Pixel“ paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai, kurie įrašomi į Jūsų naršyklę.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų.
Slapuko galiojimo laikas gali būti skirtingas: vieną dieną, savaitę ar mėnesį, bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu.
Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę.
Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius.
Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Susisiekę su mumis el. paštu galite sužinoti daugiau.
Inžinierių rengimo Lietuvoje prielaidos
Prof. habil. dr. Matukonis
1. INŽINIERIŲ RENGIMO LIETUVOJE PRIELAIDOS
M. Martynaitis
2. PIRMOJI NEPRIKAUSOMOSIOS LIETUVOS AUKŠTOJI MOKYKLA AUKŠTIEJI KURSAI KAUNE
M. Martynaitis
2.1. Aukštųjų kursų įsteigimas
Aukštųjų kursų įsteigimas buvo svarbus žingsnis aukštojo mokslo plėtroje Lietuvoje.
2.2. Aukštųjų kursų technikos skyrius
Technikos skyrius sudarė sąlygas ruošti specialistus technikos srityje.
2.3. Aukštųjų kursų reikšmė
Aukštųjų kursų veikla turėjo didelę reikšmę inžinierių rengimo plėtrai.
3. LIETUVOS UNIVERSITETO ĮSTEIGIMAS
A. Matukonis
3.1. Universiteto steigimo priešaušris
Universiteto steigimo priešaušris žymi svarbų laikotarpį aukštojo mokslo istorijoje.
3.2. Universiteto statuto rengimas
Universiteto statuto rengimas buvo kruopštus procesas, apibrėžiantis jo veiklos pagrindus.
3.3. Lietuvos universiteto atidarymas ir veiklos pradžia
Lietuvos universiteto atidarymas ir veiklos pradžia žymi naujo etapo pradžią.
3.4. Universiteto pirmųjų žingsnių sunkumai
Universiteto pirmųjų žingsnių sunkumai atspindi iššūkius, su kuriais teko susidurti jaunai mokslo įstaigai.
4. LIETUVOS UNIVERSitETO RAIDA 1922-1940 m.
A. Matukonis
4.1. Universiteto plėtotės etapai
Universiteto plėtotės etapai atskleidžia jo augimą ir vystymąsi per daugelį metų.
4.2. Statuto pertvarkymo problemos
Statuto pertvarkymo problemos rodė nuolatinius pokyčius ir prisitaikymą prie naujų sąlygų.
4.3. Vytauto Didžiojo universiteto sandara ir veikla pagal naujus statutus
Vytauto Didžiojo universiteto sandara ir veikla pagal naujus statutus atspindėjo jo institucinę raidą.
4.4. Universiteto valdymo organai
Universiteto valdymo organai užtikrino jo funkcionavimą ir strateginį vystymą.
4.5. Univer siteto mokymo personalas ir j o veikla
Universiteto mokymo personalas ir jo veikla buvo pagrindinis mokymo kokybės garantas.
4.6. Universiteto katedrų mokslinė veikla
Universiteto katedrų mokslinė veikla prisidėjo prie mokslo pažangos.
4.7. Univer siteto mokslo laimėjimai
Universiteto mokslo laimėjimai liudija apie aukštą jo akademinį lygį.
4.8. Vytauto Didžiojo universiteto pagalba Vilniaus universitetui
Vytauto Didžiojo universiteto pagalba Vilniaus universitetui parodė bendradarbiavimo svarbą.
4.9. Pagrindinės Universiteto veiklos nuostatos
Pagrindinės Universiteto veiklos nuostatos formavo jo identitetą ir misiją.
4.10. Studentijos charakteristika
Studentijos charakteristika atskleidžia besimokančiųjų demografinius ir socialinius aspektus.
4.11. Universiteto materialinė bazė
Universiteto materialinė bazė sudarė sąlygas kokybiškam studijų ir moksliniam darbui.
4.12. Universiteto reikšmė
Universiteto reikšmė Lietuvos visuomenei ir mokslo raidai yra neįkainojama.
5. TECHNIKOS FAKULTETO VEIKLA
A. Matukonis
5.1. Fakulteto struktūra
Fakulteto struktūra buvo organizuota atsižvelgiant į technikos mokslo specifiką.
5.2. Bendrosios technikos fakulteto veiklos sąlygos
Bendrosios technikos fakulteto veiklos sąlygos apėmė infrastruktūrą ir resursus.
5.3. Technikos fakulteto mokymo planai
Technikos fakulteto mokymo planai buvo nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į technologijų pažangą.
5.4. Fakulteto personalo skaičiaus kitimas
Fakulteto personalo skaičiaus kitimas atspindėjo jo augimą ir vystymąsi.
5.5. Fakulteto katedros, jų personalas, materialinė bazė ir veikla
Fakulteto katedros, jų personalas, materialinė bazė ir veikla sudarė visapusišką jo funkcionavimo pagrindą.
5.6. Fakulteto dėstytojų mokslinė veikla
Fakulteto dėstytojų mokslinė veikla prisidėjo prie naujų žinių kūrimo ir taikymo.
6. UNIVERSITETO STUDENTŲ ORGANIZACIJOS
A. Matukonis
6.1. Ateitininkų organizacijos
Ateitininkų organizacijos aktyviai dalyvavo studentų gyvenime.
6.2. Tautinės ideologijos korporacijos
Tautinės ideologijos korporacijos formavo studentų tautinį sąmoningumą.
6.3. Liaudininkų ideologijos korporacijos
Liaudininkų ideologijos korporacijos atstovavo tam tikras politines pažiūras.
6.4. Studentų socialistų organizacijos
Studentų socialistų organizacijos veikė siekdamos socialinių permainų.
6.5. Komunistinės ideologijos draugijos
Komunistinės ideologijos draugijos plėtojo marksistines idėjas tarp studentų.
6.6. Tautinės orientacijos studentų organizacijos
Tautinės orientacijos studentų organizacijos stiprino lietuviškumą.
6.7. Profesinės-fakultetinės studentų organizacijos
Profesinės-fakultetinės studentų organizacijos telkė studentus pagal studijų kryptis.
6.8. Tautinių mažumų studentų organizacijos
Tautinių mažumų studentų organizacijos atstovavo jų interesus.
6.9. Bendrosios studentų organizacijos
Bendrosios studentų organizacijos vienijo įvairius studentų poreikius.
6.10. Studentų atstovybė
Studentų atstovybė gynė studentų teises ir interesus.
6.11. Studentija paskutiniais nepriklausomybės metais
Studentija paskutiniais nepriklausomybės metais aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.
6.12. Studentijos tarptautiniai ryšiai
Studentijos tarptautiniai ryšiai plėtė akiratį ir skatino bendradarbiavimą.
7. UNIVERSITETO TECHNIŠKIEJI FAKULTETAI PIRMUOJU SOVIETMEČIU 1940-1941 m.
A. Matukonis
7.1. Universiteto ir fakultetų vadovų pakeitimas
Universiteto ir fakultetų vadovų pakeitimas atspindėjo politines permainas.
7.2. Techniškųjų fakultetų struktūra ir mokymo planai
Techniškųjų fakultetų struktūra ir mokymo planai buvo pritaikyti naujai ideologijai.
7.3. Techniškųjų fakultetų personalas
Techniškųjų fakultetų personalas susidūrė su naujais iššūkiais.
7.4. Techniškųjų fakultetų studentai
Techniškųjų fakultetų studentai turėjo prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
7.5. Studentijos rezistencija
Studentijos rezistencija rodė nepasitenkinimą nauja tvarka.
8. VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO TECHNIŠKŲJŲ FAKULTETŲ VEIKLA VOKIEČIŲ OKUPACIJOS METAIS
A. Matukonis
8.1. Politinė padėtis Lietuvoje
Politinė padėtis Lietuvoje turėjo didelės įtakos universiteto veiklai.
8.2. Universiteto atidarymas ir pertvarkymas
Universiteto atidarymas ir pertvarkymas vyko sudėtingomis sąlygomis.
8.3. Mokymo personalo veikla
Mokymo personalo veikla buvo ribojama okupacinės valdžios.
8.4. Techniškųj ų fakultetų studentija
Techniškųj ų fakultetų studentija siekė tęsti mokslus.
8.5. Nauji okupacinės valdžios trukdymai Universitetui
Nauji okupacinės valdžios trukdymai Universitetui apsunkino jo funkcionavimą.
8.6. Universiteto uždarymas
Universiteto uždarymas buvo skaudus smūgis Lietuvos švietimo sistemai.
8.7. Studentijos veikla
Studentijos veikla okupacijos metais buvo įvairi ir dažnai pogrindinė.
9. UNIVERSITETAS IR TECHNIŠKIEJI FAKULTETAI POKARIO METAIS (1944-1950)
9.1. Universiteto atkūrimas ir jo veiklos sąlygos
A. Matukonis
Universiteto atkūrimas ir jo veiklos sąlygos pokario metais buvo labai sunkios.
9.2. Techniškųjų fakultetų struktūra
M. Martynaitis
Techniškųjų fakultetų struktūra buvo pertvarkoma atsižvelgiant į naujus poreikius.
9.3. Techniškųjų fakultetų mokymo planai ir mokymo bazė
M. Martynaitis
Techniškųjų fakultetų mokymo planai ir mokymo bazė buvo nuolat tobulinama.
9.4. Techniškųjų fakultetų dėstytojai ir mokslinė veikla
M. Martynaitis
Techniškųjų fakultetų dėstytojai ir mokslinė veikla buvo svarbi inžinierių rengimo dalis.
9.5. Techniškųjų fakultetų studentai ir juos baigę inžinieriai
M. Martynaitis
Techniškųjų fakultetų studentai ir juos baigę inžinieriai prisidėjo prie šalies ūkio plėtros.
10. KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTO ĮKŪRIMAS
M. Martynaitis
10.1. Savarankiškos aukštosios technikos mokyklos steigimo istoriniai bruožai
Savarankiškos aukštosios technikos mokyklos steigimo istoriniai bruožai atspindi tautos siekį turėti savo technikos švietimo centrą.
10.2. Kauno politechnikos instituto struktūros kitimas
Kauno politechnikos instituto struktūros kitimas atspindi jo nuolatinę evoliuciją.
10.3. Instituto vadovybė
Instituto vadovybė siekė užtikrinti institucinės plėtros tęstinumą.
11. KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTO RAIDOS APŽVALGA
M. Martynaitis
11.1. Dėstytojai ir jų kvalifikacijų kėlimas
Dėstytojai ir jų kvalifikacijų kėlimas buvo svarbus veiksnys užtikrinant aukštą studijų kokybę.
11.2. Inžinierių rengimo Institute kiekybiniai ir kokybiniai aspektai
Inžinierių rengimo Institute kiekybiniai ir kokybiniai aspektai atspindi jo indėlį į technikos specialistų ruošimą.
12. STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTE 1951-1990 METAIS
Č. Jakimavičius
12.1. Kiekybinio augimo metai /1951-1970/
Kiekybinio augimo metai /1951-1970/ žymi spartų studentų skaičiaus didėjimą.
12.2. Kokybinio augimo metai /1971-1980/
Kokybinio augimo metai /1971-1980/ rodo studijų kokybės gerėjimą.
12.3. Brendimo metai /1981-1990/
Brendimo metai /1981-1990/ atspindi instituto brandą ir stabilumą.
12.4. Pertvarkos pradžia
Pertvarkos pradžia žymi naujo etapo, siekiant atitikti besikeičiančius laikus, pradžią.
12.5. Vadovėliai ir metodinė literatūra
Vadovėliai ir metodinė literatūra sudarė svarbią studijų procesą palaikančią bazę.
13. MOKSLINIS DARBAS
B. Martinkus
13.1. Mokslinio tyrimo darbų vadyba
Mokslinio tyrimo darbų vadyba buvo orientuota į efektyvumą ir inovacijas.
13.2. Mokslino tyrimo darbų kryptys
Mokslinio tyrimo darbų kryptys atspindėjo aktualiausias technikos ir technologijų sritis.
13.3. Moksliniai centrai
Moksliniai centrai telkė mokslininkus ir resursus svarbiems tyrimams.
13.4. Kūrybinio bendradarbiavimo su įmonėmis sutartys
Kūrybinio bendradarbiavimo su įmonėmis sutartys užtikrino mokslo rezultatų taikymą praktikoje.
13.5. Mokslinio tyrimo darbų apimtys
Mokslinio tyrimo darbų apimtys liudija apie instituto mokslinį potencialą.
13.6. Mokslinių tyrimų darbų rezultatų panaudojimas
Mokslinių tyrimų darbų rezultatų panaudojimas prisidėjo prie technologinės pažangos.
13.7. Mokslo darbuotojai
Mokslo darbuotojai sudarė instituto intelektinį potencialą.
13.8. Mokslininkai - premijų laureatai
Mokslininkai - premijų laureatai buvo pripažinti už savo pasiekimus.
13.9. Mokslinė materialinė bazė
Mokslinė materialinė bazė sudarė sąlygas moderniems tyrimams.
14. STUDENTŲ MOKSLINIS DARBAS (SMD)
J. Slavėnas
Studentų mokslinis darbas (SMD) skatino jaunųjų mokslininkų ugdymą.
15. INSTITUTO RYŠIAI SU UŽSIENIU
Č. Jakimavičius
Instituto ryšiai su užsieniu plėtė tarptautinį bendradarbiavimą ir mainus.
16. INSTITUTO FAKULTETŲ IR KATEDRŲ VEIKLOS APŽVALGA
Č. Jakimavičius
16.1. Cheminės technologijos fakultetas
Cheminės technologijos fakultetas ruošė specialistus chemijos pramonės srityje.
16.2. Elektrotechnikos fakultetas
Elektrotechnikos fakultetas buvo svarbus elektros energijos ir jos panaudojimo specialistų rengimo centras.
16.3. Automatikos fakultetas
Automatikos fakultetas rengė specialistus automatizuotų sistemų ir procesų valdymo srityje.
16.4. Skaičiavimo technikos fakultetas. Informatikos fakultetas
Skaičiavimo technikos fakultetas. Informatikos fakultetas prisidėjo prie informacinių technologijų plėtros.
16.5. Radioelektronikos fakultetas
Radioelektronikos fakultetas rengė specialistus radijo ir elektronikos srityje.
16.6. Mechanikos fakultetas
Mechanikos fakultetas ruošė inžinierius mechanikos ir mašinų gamybos srityse.
16.7. Mašinų gamybos fakultetas
Mašinų gamybos fakultetas orientavosi į gamybos technologijų ir įrangos specialistų rengimą.
16.8. Lengvosios pramonės fakultetas
Lengvosios pramonės fakultetas ruošė specialistus tekstilės ir aprangos pramonėje.
16.9. Inžinerinės ekonomikos fakultetas
Inžinerinės ekonomikos fakultetas rengė specialistus pramonės ekonomikos ir valdymo srityje.
16.10. Hidrotechnikos fakultetas (1951-1962) Santechnikos fakultetas (1962-1971)
Hidrotechnikos fakultetas (1951-1962) ir Santechnikos fakultetas (1962-1971) ruošė specialistus vandentvarkos ir aplinkosaugos srityse.
16.11. Statybos fakultetas (1951-1970) Statybos ir Santechnikos fakultetas (1971-1988) Statybos fakultetas (1988-1995)
Statybos fakultetas (1951-1970), Statybos ir Santechnikos fakultetas (1971-1988) ir vėliau Statybos fakultetas (1988-1995) ruošė statybos inžinierius.
16.12. Savarankiškos katedros
Savarankiškos katedros užtikrino specifinių mokslų ir disciplinų dėstymą.
16.13. Visuomenės mokslų katedros
Visuomenės mokslų katedros plėtojo humanitarinius ir socialinius mokslus.
17. INSTITUTO FILIALŲ PLĖTOTĖ
J. Palaima
17.1. Klaipėdos fakultetas
Klaipėdos fakultetas plėtė aukštojo mokslo prieinamumą regione.
17.2. Panevėžio politechnikos fakultetas
Panevėžio politechnikos fakultetas prisidėjo prie regiono specialistų rengimo.
17.3. Šiaulių politechnikos fakultetas
Šiaulių politechnikos fakultetas buvo svarbus Šiaurės Lietuvos technikos specialistų rengimo centras.
17.4. Vilniaus filialas
Vilniaus filialas plėtė instituto veiklą sostinėje.
17.5. Neakivaizdinis skyrius
Neakivaizdinis skyrius suteikė galimybę mokytis dirbantiems žmonėms.
17.6. Ilgesnį laiką Universitete dirbusieji ir dabar dirbantys dėstytojai
Ilgesnį laiką Universitete dirbusieji ir dabar dirbantys dėstytojai sudarė jo akademinę bendruomenę.
18. VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS KPI IR KTU
18.1. Darbuotojų profesinė sąjunga
L. Rinkevičius
Darbuotojų profesinė sąjunga atstovavo darbuotojų interesus.
18.2. KPI partinė organizacija
J. Leonavičius
KPI partinė organizacija veikė pagal to meto politines struktūras.
18.3. “Žinijos” draugijos KPI organizacija
J. Palaima
“Žinijos” draugijos KPI organizacija plėtojo švietėjišką veiklą.
18.4. Studentijos visuomeninė veikla
Č. Jakimavičius
Studentijos visuomeninė veikla apėmė įvairias iniciatyvas.
18.5. Studentų organizacijos Kauno technologijos universitete
Č. Jakimavičius
Studentų organizacijos Kauno technologijos universitete skatino aktyvų studentų gyvenimą.
19. IŠ INSTITUTO - Į UNIVERSITETĄ. KELIO PRADŽIA
A. Targamadzė
19.1. Padėtis Lietuvoje ir Universitete /1989 m. - 1992 m./
Padėtis Lietuvoje ir Universitete /1989 m. - 1992 m./ atspindi svarbius pokyčius ir institucinius sprendimus.
19.2. Diskusijos dėl Universiteto statuso ir statuto
Diskusijos dėl Universiteto statuso ir statuto buvo svarbios jo ateities formavimui.
