C6
Menu

Naujas automobilis su dujų įranga: privalumai, trūkumai ir ateities perspektyvos

Jei dabar pirktumėte naują automobilį, kokio ieškotumėte - varomo elektra, benzinu ar dyzelinu? O gal hibrido? Nors yra automobilių varomų dujomis, dauguma jų yra modifikuoti vėliau, jau kitų kompanijų ir meistrų. Kodėl gamintojai dujomis varomų modelių nesiūlo dažniau?

Suslėgtos gamtinės dujos pagal populiarumą yra ketvirti automobilių degalai pasaulyje (po benzino, dyzelino ir etanolio). Tai priklauso nuo regiono, bet daug kur automobilinių dujų papildymo vietų netrūksta. Automobilių su dujų įranga vairuotojai net suprakaituoja pasakodami, kad jų automobiliai turi visus benzininių mašinų privalumus, bet važiuoja daug pigiau. Kiek rečiau minimas privalumas - švaresnės emisijos. Automobilines dujas deginantis automobilis išmeta apie 20 % mažiau anglies dvideginio ir apie 50 % mažiau azoto oksidų (NOx). Miestų autobusai dažnai naudoja suslėgtas gamtines dujas ne tik dėl kainos, bet ir dėl vietinės taršos.

Automobilio dujų įrangos schema

Automobilis su dujų įranga nepraranda galimybės naudoti benziną. Be to, norint, dujų įrangą vėliau galima pašalinti. Didesni tokios modifikacijos trūkumai yra darbo ir įrangos kaina ir sumažėjęs bagažinės tūris. Taip pat galima paminėti šiek tiek sumažėjusį automobilio patikimumą, nors vairuotojai dėl to nesutaria - kai kurie tvirtina neturėję jokios neigiamos patirties.

Kodėl gamintojai nesiūlo daugiau dujomis varomų automobilių?

Nors yra gamintojų, kurie savo gamoje turi dujomis varomų automobilių, tokie modeliai yra palyginti reti. O juk atrodo, kad tai galėtų būti pasirinkimas perkant praktiškai kiekvieną benzininį automobilį - tai galėtų būti tiesiog varnelė papildomos įrangos užsakymo lape. Jei dujų įrangą gali įdiegti meistras nešvariame garaže Lietuvos provincijoje, modernios automobilių gamyklos tikrai gali tai padaryti efektyviai, saugiai ir patikimai. Tada tereikėtų visose reklamose girtis, kad tai - švaresni, aplinkai draugiški degalai.

Reikia pasakyti, kad daug automobilių gamintojų siūlo ar bent yra siūlę automobilius su dujų įranga. Tik kodėl ne visi ir ne su kiekvienu benzininiu modeliu?

Trumpas atsakymas - įdiegti dujų įrangą automobilio gamintojui yra daug brangiau nei automobilio savininkui.

Gamintojui reikia viską išbandyti ir įteisinti, kurti unikalias dalis kiekvieno modelio kėbului ir kiekvienam varikliui, o meistras garaže viską sumontuoja daug pigiau ir paprasčiau. Be to, automobiliai su gamykline dujų įranga nėra tokie populiarūs.

Gamyklinė dujų įranga Audi A3 hečbeke

Saugumas

Kai dujų įrangą montuoja meistrai ar specializuotos įmonės, jos rūpinasi tik tos sistemos efektyvumu, saugumu ir sandarumu. Tuo tarpu gamintojas turi galvoti ir apie viso automobilio saugumą avarijos metu. Kur dėti dujų balionus, kad avarijos metu jie nepajudėtų į saloną ir nebūtų pažeisti? Kaip užkirsti kelią dujų nuotėkiui, kai automobilis yra visiškai sugnežintas? Sprendimų dažnai ieškoma simuliacijose ir bandymuose. Visa tai kainuoja. Rezultatas - labai saugus automobilis. Bet kai kalbame tik apie ketvirtą populiariausią degalų rūšį pasaulyje, ją lengviausia nukirpti taupant kaštus.

Tai šiek tiek primena kitas automobilių gamintojų istorijas. Papildomi spoileriai ar žemesni bamperiai pas pirkėjus kadaise dažnai atkeliaudavo ne sumontuoti, o įmesti į bagažinę, nes gamintojai nenorėjo leisti pinigų jų įteisinimui. Atlikti tokias modifikacijas patiems yra kelis kartus pigiau nei gamintojui, net jei skirtumas yra tik tai, kas ir kur susuka kelis varžtus. Tai kartais atrodydavo juokingai keistai. Gamykloje būdavo sumontuojamas spoileris, įsitikinant, kad jis tikrai tinka. Tuomet jis būdavo nusukamas ir įmetamas į bagažinę. Kai automobilis tapdavo pirkėjo nuosavybe, kartais tie patys technikai gamyklos aikštelėje prisukdavo tą patį spoilerį atgal. Taip dingdavo prievolė atlikti bandymus, kurti inžinerinius planus, tvarkyti visą eilę dokumentų.

Erdvės architektūra

Kai jūs pats nusprendžiate savo automobilyje montuoti dujų įrangą, jūs turite pasirinkimą, kaip tai padaryti. Kur bus dujų talpa - bagažinės šone ar atsarginio rato vietoje? Galite rinktis pagal savo poreikius ir galimybes. Tuo tarpu gamintojas negali parinkti individualaus sprendimo kiekvienam, todėl turi rasti optimalų kompromisą, kuris neatbaidytų dalies pirkėjų. Taigi, ieškoma vietos po sėdynėmis, mažinant originalų benzino baką. Reikia kurti unikalias dalis, kad viskas tilptų po grindimis. Visa tai kainuoja. Gamyklinė dujų įranga yra pritaikoma kiekvienam modeliui ir kiekvienam varikliui.

Tuo tarpu meistrai benzino bako ir linijų neliečia, apdailą, jei reikia, supjausto ir sumontuoja dujų balioną bagažinėje - daug paprasčiau ir pigiau.

Negamyklinė dujų įranga automobilyje

Maža paklausa

Taigi, automobiliai su gamykline dujų įranga yra ženkliai brangesni. Visus tuos kaštus - investicijas į biurokratiją, saugumą, inžineriją - būtų galima pagrįsti pasiekus tikrą masinę gamybą. Tačiau pagrindinėse automobilių rinkose automobilinės dujos nėra tokios populiarios. Jos labai populiarios Rytų Europoje, Kazachstane, kai kuriose kitose šalyse, kurios tiesiog nėra didelės naujų automobilių rinkos. Jei, pavyzdžiui, Rytų Europos gyventojai pirktų labai daug naujų automobilių, jie tikriausiai dujų įrangą vis tiek montuotų patys, nes taip dėl išvardintų priežasčių yra žymiai pigiau.

Kodėl automobilinių dujų taip nevertina vakarų europiečiai ir amerikiečiai? Ekonomiškai labiau išsivysčiusiose šalyse degalų kaina yra mažiau svarbus kriterijus. Žmonės tiesiog nemano, kad verta pirkti brangesnį automobilį su mažesne bagažine, kad būtų galima sutaupyti degalinėse. Be to, su pilnais dujų balionais įveikiamas atstumas įprastai yra mažesnis nei su pilnu dideliu benzino ar, juo labiau, dyzelino baku. Taigi, dujas naudojantis automobilis dažniau lanko degalines - dar vienas nepatogumas šalia mažesnės bagažinės. Kadangi automobilinės dujos tuose kraštuose nėra tokios populiarios, ne visos degalinės jas parduoda. Tiesiog kaina, neišvystyta infrastruktūra, trumpesnis įveikiamas atstumas ir nepasitikėjimas verčia amerikiečius ir vakarų europiečius pirkti dyzelinius, benzininius ir, dabar, elektrinius automobilius.

Dujų įranga dyzeliniuose varikliuose

Ukrainiečiai vežėjai savo sunkvežimiuose sėkmingai įrengia papildomą suskystintų naftos dujų (SND) tiekimo sistemą ir tokiais sunkvežimiais sėkmingai važinėja į tolimuosius reisus. Anksčiau keliuose buvo ir malkomis kūrenamų automobilių. Klausimai apie suskystintų dujų įrangą dyzeliniuose varikliuose visiems mūsų paklaustiems specialistams sukėlė nepatiklų susidomėjimą. Mes ir patys neatsispyrėme pagundai daugiau pasidomėti apie tokias sistemas ir jų panaudojimo galimybes.

Nenaujas išradimas

Visų pirma - ši įranga nėra nei naujas, nei originalus išradimas. Galima rasti informaciją, kad, optimizuodamas savo sukurto variklio veikimą, SND su dyzelinu maišė dar pats Rudolfas Dyzelis. Istoriškai tai galėjo būti įmanoma. Lygiai taip, kaip dujų sistema įrengiama benzininiuose varikliuose, taip pat ji gali būti įrengiama ir dyzeliniuose. Yra šiokių tokių konstrukcinių skirtumų, bet jie - ne esminiai. Esmė tame, kad į variklio degimo kamerą įpurškiamas dyzelino ir 20-35 proc. SND mišinys. Skelbiama, kad dujos dėl geresnės degimo dinamikos ir aukštesnės degimo temperatūros pagerina dyzelino sudegimą, o tai gerokai sumažina CO2 ir suodžių koncentraciją išmetamosiose dujose. Pastaroji savybė gerokai palengvina išmetamųjų dujų filtravimo sistemų darbą ir padidina ilgaamžiškumą. Be to, kilogramas SND degdamas išskiria 200 gramų mažiau CO2, nei degdamas išskiria kilogramas dyzelino. Kitas poveikis - dujos pastebimai padidina dyzelinio variklio galią ir sukimo momentą. Todėl tai leidžia važiuoti, mažiau spaudžiant akceleratoriaus pedalą ir tuo būdu dar prisidedant prie degalų taupymo.

Kaimynų džiaugsmas

Dyzelino-SND įrangą siūlo montuoti ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos verslininkai. Tik ukrainiečiams sekasi žymiai geriau. Įmonės „Dažd-Gaz“ dujų ir dyzelio sistemų specialistas Dmitrijus Voitovičius pasakoja, kad jie Lenkijoje ir Italijoje gaminamas sistemas montuoja į šimtus sunkvežimių. Nemaža dalis jų važinėja ir tarptautiniais reisais, taip pat - ir Europos Sąjungoje. „Vien Baltstogėje dirba per šimtą sunkvežimių su mūsų įmonėje įrengtomis dujų-dyzelino sistemomis“, - tvirtina jis. Ukrainiečiai tvirtina, kad įrengta dujų įranga dyzelinio variklio taršą sumažina iki aukštesnio lygio „Euro“ standarto ir, atsižvelgiant į aukščiau išvardytas dujų ir dyzelino mišinio degimo ypatybes, tai neatrodo nerealu. Viskas, ką pasakoja D. Voitovičius ir kas aprašyta jo įmonės tinklalapyje, skamba kaip pasaka. Ukrainiečiai vienam sunkvežimiui dujų įrangą sumontuoja už maždaug 1000-1500 eurų, o jos nurodomi privalumai yra tokie, kuriems tikrai sunku atsispirti: naudojant pigesnes dujas, iki 38 proc. sumažinamos dyzelino sąnaudos (o taip pat - ir išlaidos), žymiai (apie 20 proc.) padidėja variklio galia ir sumažėja tarša. Dėl švariau sudegančių degalų mažiau teršiasi ir pats variklis, suteikdamas galimybę 1,5 karto padidinti aptarnavimo intervalus. Teigiama, kad sumažėja eilės variklio detalių dilimas, nors mes turėtume pastebėti, kad aukštesnė degimo temperatūra gali turėti poveikį turbinos ilgaamžiškumui, o padidėjusi galia papildomai apkrauna visą jėgos perdavimo grandinę, pradedant stūmokliais ir baigiant padangomis. Skelbiama, kad 10-15 dB sumažėja variklio skleidžiamas triukšmas. Bet svarbiausias faktorius - ekonomija. „Dažd-Gaz“ tinklalapyje pateikiami skaičiavimai, nurodantys, kad per metus 100 tūkst. kilometrų nuvažiuojančiame sunkvežimyje papildoma dujų įranga leis sutaupyti beveik 4 tūkstančius eurų! Sakykite, kas nenorėtų pasinaudoti tokiomis gėrybėmis? Tada kodėl jomis čia niekas nesinaudoja? Kodėl Lietuvoje dujomis ir dyzelinu varomi sunkvežimiai yra tik iš pasakojimų žinoma keistenybė? Kodėl jais naudojasi Ukrainos ir netgi tokios ES šalies, kaip Lenkija, vežėjai o mums tai netinka?

Papildomi apribojimai ir kliūtys Lietuvoje

Paprasti ir negailestingi atsakymai. Ir tai yra ne dėl kainos, nors Lietuvoje tokios įrangos montavimas sunkvežimyje kainuotų 3-3,6 tūkst. eurų. Kad ir kaip keista - pinigai nėra ta priežastis. Pirmasis atsakymas - garantija. Tiksliau - jeigu į sunkvežimį, kuriam galioja gamintojo garantija, bus sumontuota dujų įranga, garantija nebegalios. O kadangi mes jos prarasti nenorime, todėl tokiai konversijai tinka nebent senesnės transporto priemonės. Antrasis atsakymas - taršos normų atitiktis. Mūsų kalbintos įmonės „Egas“ „Bosch“ serviso vadybininkas Domas Šerstobojevas sakė, kad Lietuvoje būtent šis reikalavimas yra didžiausia kliūtis, komerciniame transporte įrengiant papildomą dujų tiekimo sistemą. „Jeigu po dujų sistemos įrengimo būtų paliekama bent jau iki tol gamintojo patvirtinta „Euro“ taršos norma, būtų galima dirbti, bet Lietuvoje panaikinama ir ji“ - sako D. Šerstobojevas, pridurdamas, kad jo žiniomis, Lenkijoje ir Latvijoje sąlygos dujų įrangai montuoti yra kur kas draugiškesnės. Taigi - kai komercinis automobilis nebeturi jokios patvirtintos taršos atitikties, jo panaudojimas tampa labai ribotas.

Kodėl po dujų sistemos įrengimo Lietuvoje visiškai anuliuojama „Euro“ taršos norma? Kodėl negalima palikti bent gamintojo patvirtintos atitikties? Kodėl tokia praktika, kalbintų ekspertų teigimu, netaikoma nei Lenkijoje, nei Latvijoje? Apie tai paklausę Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) sulaukėme tokio atsakymo: „galime suabejoti teiginiais kad įrengus SND įrangą gerokai sumažinama reali variklio tarša, ar netgi galimai pasiekiamas iki aukštesnis taršos standartas. Tai patvirtinti ar paneigti gali tik gamintojas arba akredituota laboratorija atlikdama bandymus. Jei buvo atliktas perdirbimas nenumatytas gamintojo patvirtintame tipe, teigti kad tarša sumažėja negalima, todėl visiškai panaikinamas gamintojo nustatytas taršos standarto atitikimas. Prieš atliekant tokį perdirbimą reikėtų kreiptis į gamintoją ar jo atstovą, kuris patvirtintų tokio perdirbimo galimybę.“ Ir tai reiškia padėtį be išeities, nes mūsų paklausti sunkvežimių gamintojų atstovai atsakė, kad nebus jokių patvirtinimų degalams, kurie nebuvo numatyti paties gamintojo. Kalbant apie akredituotas laboratorijas, taip pat nėra ko džiaugtis: techninę ekspertizę atliekančios UAB „Autoekspertas“ vadovas Nerijus Kudarauskas sakė jau susidūręs su šia problema ir bandęs VKTI įtikinti bent jau palikti gamintojo patvirtintą taršos standartą, tačiau pastangos buvo bevaisės. Pasak jo, artimiausia akredituota laboratorija galėtų būti nebent Lenkijoje, o planas joje patvirtinti faktinį transporto priemonės taršos lygį būtų ne tik sudėtingas ar reikalaujantis daug laiko, bet ir brangus.

Techninė apžiūra

Kitas svarbus klausimas - Valstybinė techninė apžiūra. Techninių apžiūrų centrų asociacijos „Transeksta“ pateikiamoje informacijoje matome, kad techninės apžiūros atžvilgiu dyzelino-dujų sistemoms netaikoma jokia diskriminacija. Tokios sistemos traktuojamos taip pat, kaip ir labai populiarios benzino-dujų sistemos: jos tiesiog turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones, patvirtintus VKTI viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 2B-227, o jeigu įranga transporto priemonėje sumontuota iki 2006 m. lapkričio 1 d., tokia įranga ir jos veikimas turi atitikti bent jau Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 334/374, reikalavimus. Tokią atitiktį patvirtina dujas montuojančių įmonių išduodamos pažymos.

Lietuvos kelių tinklas su degalinių žemėlapiu

Kitos dujų rūšys ir jų panaudojimas

Kalbant apie alternatyvius degalus, galima prisiminti ir suslėgtas gamtines dujas (SGD). Skirtingai nuo SND (kurios yra propanas, butanas arba etanas), tai yra suslėgtas metanas. Ir jo deginimui reikalingi varikliai su degimo žvakėmis, konstrukciniu požiūriu identiški benzininiams varikliams. SGD puikiai tinka miesto komerciniam transportui, bet dėl ribotų degalų atsargų yra prastas pasirinkimas tolimiesiems reisams. Pavyzdžiui, rinkoje siūlomas SGD varomas „Iveco Stralis“ sunkvežimis. Pasak šio gamintojo atstovų, jis yra maždaug 30 proc. brangesnis už dyzelinę versiją, o jo dujų balionuose sukauptų dujų pakanka maždaug 600 kilometrų atstumui. Pats suprantate, kad tai vargiai leidžia tikėtis patrauklaus ekonominio efekto ar naudojimosi patogumo, nors Ispanijos transporto bendrovė „Fercam Transportes“ neseniai deklaravo, kad CNG įranga vienam sunkvežimiui per metus leidžia sutaupyti 8-9 tūkstančius eurų!

So tiek medžiagos apmąstymams. O kaip su tais vežėjais, kurių valstybėse dujų sistemos įrengimas nereiškia „Euro“ taršos atitikties praradimo? Svečiai gali jaustis ramiai. Paskaičius Muitinės departamento teikiamą informaciją ir gavus VKTI atsakymus galima tvirtinti, kad jie gali be baimės važiuoti į Lietuvą. Papildomai įrengti stacionarūs dujų balionai (kurių talpa, pasak D. Voitovičiaus, gali siekti apie 250 litrų) neturėtų būti traktuojami kaip pavojingas krovinys ar apmokestinami. VKTI inspektoriai iš jų gali pareikalauti nebent gamintojo nustatytą taršos normą patvirtinančio atitikties sertifikato, tačiau nekreips dėmesio į sumontuotą dujų įrangą, leisdami tęsti kelionę.

Dzūkijos dujos Mars dujų įranga montavimas Alytus

Apribojimai ir patirtis Vakarų Europoje

Jaučiu nostalgiją Saab'ams ir mąstau apie 9-5 Aero įsigijimą, tačiau esant tokioms kuro kainoms sąnaudos yra vienas iš stabdžių. Variantas statytis dujas, bet nežinau kodėl, bet užkliuvo toks dalykas kaip, kad apribojimai statytis automobilį su dujomis Europos ar Panoramos parkinguose. Pasigilinau labiau ir radau info, kad dažnai neįleidžia į keltus, neleidžia važiuoti tuneliais automobiliais su dujų sistemomis (ši praktika paplitusi Vakarų Europoje). Kadangi laukia keletas ilgų kelionių, kuriose žada būti ir tunelių ir greičiausiai keltų nesinorėtų, kad tokie dalykai jauktų planus. Gal kas esate labiau susidūrę su šiais dalykais?

Normaliuose šalyse nėra tokių keistų apribojimų, o kelios "priplaukusios" respublikos oru nedaro. Nevaziuoji i požeminius parkingus (jeigu abejoji) ir nesiparini. Paryžiuje prie Triumfo arkos, penktajame aukšte po žeme, buvau su automobiliu su dujų įranga ir be dujų, bet nemačiau jokių ženklų, šiaip ir įvažiavimas automatizuotas.

Paveiksliuke sakyčiau, kad rašoma - "Draudžiama važiuoti dujomis varomiems automobiliams be apsaugos vožtuvo".

Na cia is tu uzsukimu ir panasiu apsaugos priemoniu, tai buvo Alytuje vienas "bombermenas". Garazo rusyje laikė baltarusiškus degalus, ten juos pilste ir panasiai uzdarbiavo. Ko pasekoje prisikaupe rusyje garu ir nuo žiežirbos iš viršaus sprogo rusyje susikaupę garai, sprogimas ne silpnas papuolė - apgriovė ir soninius garazus. Biznesmenas liko gyvas ir nukentėjo labai minimaliai. To paties saugosi ir požeminiai parkingai, kurie dažniausiai po pastatais stovi ir sprogimas ten gali labai daug žalos padaryti.

Lietuvoje šiaip nekreipia niekas, bet užsienyje sako griežtai su tuom. Man irgi atrodo, kad pagal priešgaisrines saugos reikalavimus (kurių nepaisant galima bauda gauti pagal ATPK) negalima važiuoti. Pats nestatau į požeminius parkingus, po namu tokio neturim, į "Panorama" atvažiavęs statau lauke (taip greičiau), bet jei būtų reikalas krauti/iškrauti, tai važiuočiau, tik pas save į garažą su duobe nestatau ir tiek.

Ekonominis efektyvumas ir praktinė patirtis

Pavežėjų dirbantis Donatas Gauša sako, kad važiuoti benzino, elektros ir dujų mišiniu yra taip pigu, kad maršrutą nuo Panevėžio miesto iki Rygos oro uosto ir atgal galima įveikti tam išleidus vos keliolika eurų. Kaip juokauja pašnekovas, pigiau būtų nebent eiti pėsčiomis, bet ir geri batai kainuotų daugiau. „Teko turėti kelionę iki Rygos oro uosto ir atgal, kurios bendras atstumas buvo apie 400 kilometrų. Tai dujoms išleidau 18 eurų. Aišku, važiuoti reikia protingai, iki 100 km/val. greičiu, nes greičiau važiuojant ekonomiškai jau nebepavyks. Vasarą, kai dujos kainavo 65 centus, nuvažiuoti iš Panevėžio į Vilnių ir atgal kainuodavo apie dešimt eurų. Aš per metus pravažiuoju apie 100 000 kilometrų, tai tiek nuvažiuojant dujų įranga atsiperka per maždaug tris mėnesius. Todėl būtent taksi vairuotojai, pavežėjai beveik visi deda dujas į hibridus. Aišku, sąnaudos priklauso dar ir nuo to, kur pili dujas. Lietuvoje šiaip dujos nėra itin kokybiškos ir net skirtingose degalinėse dujų kokybė skiriasi.

Dujų įrangą montuojančios įmonės trimituoja apie nepaprastą jų poveikį. Tai neatrodo nepagrįstai, bet šiuo atveju kalbame apie suinteresuotos pusės teikiamą informaciją. „CargoNews“ pavyko susirasti įmonę, kuri prieš kelerius metus savo sunkvežimiuose bandė dyzelio-SND sistemas. Tai - stambi transporto kompanija, šiuo atveju pageidavusi neatskleisti savo tapatybės. Pasak jos transporto vadovo, tąkart bandymai buvo pripažinti nepasitvirtinusiais dėl netenkinusio ekonominio efekto. „Jeigu įranga leido 100 km kelio sutaupyti kelis litrus dyzelino, tai tą ekonomiją atsverdavo sudeginamų dujų kiekis. Be to, pati įranga nebuvo pigi“, - tvirtino vežėjo atstovas. Jis prisiminė, kad kur kas sėkmingesni bandymai buvo su... gyvuliniais riebalais! Tuo metu, kai naftos kainos skraidė padebesiuose, ši įmonė Vokietijoje važinėjančiuose sunkvežimiuose įrengė sistemą, kuri dyzeliną papildydavo gyvuliniais riebalais. Maždaug grietinės konsistencijos degalai buvo pilami į specialų baką (pasak vežėjo, Vokietijoje esama pakankamai tokius degalus parduodančių prekybos taškų), ten jie buvo tirpinami šildant ir tiekiami į variklį kartu su dyzelinu. „Tokia sistema buvo tikrai naudinga tol, kol nafta buvo brangi. Nes dabar riebalų kaina prilygsta dyzelinui ir jų naudoti nėra jokios prasmės“, - pasakojo vežėjas. Pasak jo, tuomet Vokietijoje naudoti sunkvežimiai su šioje šalyje įrengtomis riebalų tiekimo sistemomis be problemų įveikdavo vokišką techninių apžiūrų patikrą ir vėliau buvo parduoti.

Gamintojų siūlomi modeliai su dujų įranga

Variklius su gamykline dujų įranga siūlome šių modelių DACIA automobiliuose: JOGGER, SANDERO ir DUSTER. Rinkdamiesi automobilį su gamykline dujų įranga renkatės saugią ir laiko patikrintą technologiją, veikiančią taupiau nei dyzeliniai varikliai. Šie degalai gaminami iš naftos ir gamtinių dujų. Suskystintosios dujos skystu pavidalu laikomos automobilio bake ir prieš deginant variklio skyriuje jos išplečiamos. Transporto priemonės, kuriuose sumontuoti varikliai su dujų įranga, dėl mažų eksploatacijos sąnaudų yra konkurencingesnės. Tai automobilių su benzininiais varikliais alternatyva. ECO-G mažiau kenkia aplinkai, jų CO2 išlakos yra 10% mažesnės nei benzininio automobilio.

Dacia Jogger ECO-G automobilis

tags: #naujas #automobilis #su #duju #iranga