Idėjų, kaip užtikrinti didesnį saugumą keliuose, Seimo koridoriuose gimsta nuolat. Tarp naujausių siūlymų - visiems vairuotojams taikyti nulinę alkoholio toleranciją. Šis siūlymas nėra naujas, apie jį buvo diskutuojama beveik kiekvienoje Seimo kadencijoje. Parlamentarė pasiūlė inicijuoti diskusiją ir apsvarstyti galimybę dar labiau sumažinti dabartines leistinas alkoholio normas arba jas visai panaikinti, t. y. „Gal nulinė tolerancija visiems? Alkoholio vartojimas, kad ir viena taurė, sumažina reakcijos greitį“, - Seime vykstančioje tarptautinėje diskusijoje apie alkoholio kontrolės politiką kalbėjo L. „Manome, kad nulis promilių būtų vienas iš elementų, kuris tikrai prisidėtų prie to, kad vairuotojai nepainiotų vairavimo su alkoholio vartojimu. Išgėrus vieną taurę nebūtų sėdama prie automobilio vairo“, - kalbėjo V. Pasak jo, dabartinė 0,4 promilės riba tampa ir ginčų objektu, kai gerokai apsvaigęs asmuo teigia teišgėręs taurę vyno. Policija laikosi nuomonės, kad alkoholis ir transporto priemonės vairavimas yra nesuderinami dalykai.
Pagal dabar galiojančią tvarką vairuotojų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija yra 0,4 promilės. Motociklų vairuotojams, žmonių ir krovinių vežėjams už vairavimą išgėrus (iki 0,41 prom.) gresia 150-300 eurų bauda, pradedantiesiems vairuotojams - 230-300 eurų bauda.
Lengvas neblaivumas (0,41-1,5 prom.) visiems vairuotojams užtraukia 800-1 100 eurų piniginę baudą ir teisių vairuoti atėmimą 12-18 mėn. Vidutinis ir sunkus neblaivumas (nuo 1,51 prom.).
Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus
Nuo 2017 m. sausio 1 d. asmeniui, vairavusiam transporto priemonę, kurio neblaivumas automobilio vairavimo metu yra daugiau negu 1,5 prom., gresia jau ne administracinė atsakomybė, kaip buvo iki 2016-12-31, o baudžiamoji atsakomybė.
Už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Norėtume pabrėžti, jog jeigu asmuo vairavo neblaivus ir jo neblaivumas buvo daugiau nei 1,5 prom. iki Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) įsigaliojimo t.y. iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau byla nagrinėjama po 2017 m. sausio 1 d., tuomet bus skiriama administracinė nuobauda numatyta ATPK 126 str. 4 d. t.y. užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimo kodeksui (ANK) nuo 2017 m. sausio 1 d., sustabdžius neblaivų asmenį už vairo ir patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu, kuris parodo daugiau nei 1,5 prom., asmuo privalomai pristatomas į medicinos įstaiga kur iš asmens paimamas kraujas. Jeigu paėmus kraują tyrimas parodo, jog kraujyje yra daugiau nei 1,5 prom., jam už vairavimą išgėrus - grės baudžiamoji atsakomybė. Nustačius didesnį nei 1,5 prom. neblaivumą bus pradedamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduodama teismui.
Pagal baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d. tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio - baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. To paties kodekso 11 str. 3 d. nurodyta, jog nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Už nesunkų nusikaltimą (BK 47 str. 3 d.) numatoma iki 500 MGL dydžio baudos (iki 19 000 EURŲ).
Įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui už vairavimą išgėrus yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, o Baudžiamasis kodeksas numato, kad viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto - automobilio konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Reikėtu pabrėžti, jog uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
Prisiminus iki 2016-12-13 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK), jeigu asmuo padarydavo nesvarbu kokį administracinį teisės pažeidimą, dabar - administraciniu nusižengimu, už kurį būdavo skiriamas teisės vairuoti atėmimas, būdavo išduodamas laikinas vairuotojo pažymėjimas ir asmuo galėdavo toliau vairuoti automobilį, iki bylos išnagrinėjimo, nutarimo/nutarties priėmimo. Dabar įtarus, jog administracinis nusižengimas, už kurį pagal naująjį kodeksą gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas (ANK 620 str. 3 d.). Tuo tarpu iš neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų vairuotojo pažymėjimas paimamas nusižengimo vietoje.
Taip pat pagal LR Saugos automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d. asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Alkoholio tolerancija ir baudos
Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų (nuo 12 iki 48 mėnesių).
O jeigu, tokiam asmeniui į administracinio nusižengimo protokolą gali būti įrašomas administracinis nurodymas, tuomet toks asmuo „išsisuks“ su 500 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Kaip matome šiuo metu yra palikta „spraga“ kuri leidžia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės vengiant pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą.
Reziumuojant, asmens galimai laukia bausmė - bauda, siekianti iki 19 000 eurų arba areštas nuo 15 iki 90 parų, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tokiam asmeniui bus taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų ir/ar ir automobilio konfiskavimas.
Vairavimo išgėrus pasekmės: Sondros istorija
Kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės?
Tačiau yra galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jau pradėta formuoti pakankamai nauja teismų praktika, o būtent: Lietuvos Respublikos 40 straipsnis nurodo, jog asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimą.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo turi būti:
- pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką;
- visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką;
- bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;
- yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotuoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Svarbu, jog Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.
Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Laiduotojas taip pat turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Atkreiptinas dėmesys (remiamės jau turima praktika), kad prokuratūra vengia derėtis ikiteisminiame tyrime ir ragina prisipažinti prasižengusius asmenis, bei laikosi pozicijos, kad automobilis būtų konfiskuotas ir nesutinka su laidavimo institutu.
Pirmiausia - konkrečiai atsakant į klausimą: vairavimas išgėrus Lietuvoje yra griežtai draudžiamas ir už tai taikomos tiek administracinės, tiek baudžiamosios sankcijos. Pagal galiojančius teisės aktus, vairuotojams, turintiems daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, leistinas alkoholio kiekis yra iki 0,4 promilės. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai ir profesionalai (pvz., autobusų, sunkvežimių, taksi vairuotojai) privalo būti visiškai blaivūs. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį skaido skirtingai. Kai nustatoma 1,51 promilės ir daugiau, prasideda baudžiamasis procesas.
Teismų praktikoje dažnai akcentuojama, kad vairavimas išgėrus yra didžiausią pavojų keliantis nusižengimas. Pakartotiniai pažeidimai paprastai lemia ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą. Taip pat galioja įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę ne tik vairuotojui, bet ir asmeniui, leidusiam neblaiviam asmeniui vairuoti.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, eismo įvykių, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai, skaičius didėja. Visuomenėje vis mažiau toleruojamas vairavimas išgėrus - tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje dažnai aptariami tokie atvejai. Lietuva nėra vienintelė šalis, taikanti griežtas taisykles vairavimui išgėrus. Vis labiau populiarėja ir vadinamieji alkoholio užrakinimo įrenginiai („interlock systems“), kurie leidžia automobilį užvesti tik tada, kai vairuotojo kvėpavime nenustatoma alkoholio.
Jeigu sustabdė policija - elkitės ramiai, sutikite su patikra. Jei pateko į situaciją, kai gresia atsakomybė - kreipkitės į teisininkus. Vairavimas išgėrus Lietuvoje išlieka viena griežčiausiai reguliuojamų sričių. Įstatymai aiškiai nurodo ribas - 0,4 promilės patyrusiems vairuotojams ir 0,0 promilės naujokams bei profesionalams.
Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas privalo pasirūpinti ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, įskaitant pėsčiuosius, saugumu.
Vairavimas išgėrus yra didžiausią pavojų keliantis nusižengimas. Pakartotiniai pažeidimai paprastai lemia ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą.
Taip pat galioja įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę ne tik vairuotojui, bet ir asmeniui, leidusiam neblaiviam asmeniui vairuoti.
Visuomenėje vis mažiau toleruojamas vairavimas išgėrus - tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje dažnai aptariami tokie atvejai.
Lietuva nėra vienintelė šalis, taikanti griežtas taisykles vairavimui išgėrus.
Vis labiau populiarėja ir vadinamieji alkoholio užrakinimo įrenginiai („interlock systems“), kurie leidžia automobilį užvesti tik tada, kai vairuotojo kvėpavime nenustatoma alkoholio.
Jeigu sustabdė policija - elkitės ramiai, sutikite su patikra.
Jei pateko į situaciją, kai gresia atsakomybė - kreipkitės į teisininkus.
Vairavimas išgėrus Lietuvoje išlieka viena griežčiausiai reguliuojamų sričių.
Įstatymai aiškiai nurodo ribas - 0,4 promilės patyrusiems vairuotojams ir 0,0 promilės naujokams bei profesionalams.
Baudų sistema ir sankcijos:
- Iki 0,4 promilės:
- Pradedantiesiems vairuotojams ir profesionalams - 0,0 promilės.
- Patyrusiems vairuotojams - iki 0,4 promilės.
- Nuo 0,41 iki 1,5 promilės: 800-1 100 eurų bauda ir teisių vairuoti atėmimas 12-18 mėn.
- Nuo 1,51 promilės ir daugiau: Baudžiamoji atsakomybė, numatanti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų, taip pat turto konfiskavimą.
Svarbu žinoti:
- Nuo 2017 m. sausio 1 d. už vairavimą, kai nustatomas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas, taikoma baudžiamoji atsakomybė.
- Vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo gali užtraukti baudą nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti atėmimą nuo 1 iki 4 metų.
- Galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra taikoma tik pirmą kartą nusikaltimą padariusiems asmenims, visiškai pripažinusiems kaltę ir gailintiems.