Nuo 2026 metų visoje Europos Sąjungoje įsigalios taisyklės, kurios pakeis naudotų automobilių pardavimo tvarką. Naujos nuostatos buvo priimtos siekiant sumažinti vertingų medžiagų švaistymą ir sureguliuoti automobilių, patenkančių į ardymą, srautus. Nuo 2026 metų naudotų automobilių pardavėjams visoje Europos Sąjungoje teks įrodyti, kad jų parduodami automobiliai (ar bet kuri kita transporto priemonė) yra tinkama eksploatuoti. Tokia prievolė atsiras pagal naują ES senų transporto priemonių reglamentą, kuriam 2025 m. birželio 17 d. pritarė ES Aplinkos ministrų taryba. Nuo šiol kiekvieną kartą pasikeitus automobilio savininkui - tiek šalies viduje, tiek jį eksportuojant - privaloma pateikti vieną iš dviejų dokumentų: galiojančią techninės apžiūros pažymą arba nepriklausomo transporto priemonių eksperto išvadą. Nauja prievolė pakeisnaudotų automobilių pardavimą.
Naujos taisyklės skirtos žaliavų apsaugai ir perdirbimo skatinimui. Europos Sąjunga siekia efektyviau susigrąžinti metalus, naudojamus šiuolaikiniuose automobiliuose. Litis, nikelis ar kobaltas yra strateginės žaliavos, todėl ES teisės aktai numato visišką medžiagų apyvartos automobilių pramonėje kontrolę. Naujoji reguliavimo sistema turėtų palengvinti naudotų transporto priemonių nukreipimą į tinkamas perdirbimo įmones. 2027 metais įsigalios ir kiti teisės aktai, susiję su elektromobiliuose naudojamų baterijų perdirbimu.
Europos Sąjungoje baigėsi derybos dėl automobilių žiediško dizaino ir atliekų tvarkymo reglamento. Šis reglamentas palies visą automobilių sektorių - nuo gamybos iki atliekų tvarkymo. Pagrindiniai tikslai - aplinkosauginis: mažinti CO₂ emisijas ir bendrą automobilių poveikį aplinkai. Antrasis tikslas - kuo daugiau naudingų žaliavų išlaikyti Europos Sąjungos viduje, stiprinant perdirbimo sektorių. Trečiasis tikslas - kova su nelegaliu automobilių ardymu.
Dauguma priemonių pirmiausia palies automobilių gamintojus. Pirmoji - reikalavimai, kiek perdirbtų medžiagų turi būti naudojama automobiliuose. Kol kas turime nustatytus tikslus plastikui, o vėliau Europos Komisija pateiks analogiškus reikalavimus plienui, aliuminiui, variui ir kitiems metalams. Tai reiškia, kad gamintojai jau dizaino stadijoje turės galvoti apie tai, kaip automobilis bus išardomas ir perdirbamas, kad medžiagos galėtų grįžti į gamybos ciklą. Antroji priemonė - reikalavimas gaminti automobilius taip, kad juos būtų lengviau išardyti. Reglamente aiškiai apibrėžta, kurios dalys ir kaip turi būti išimamos jų nepažeidžiant. Gamintojai taip pat turės dalintis visa technine informacija su rinkos dalyviais, o atliekų tvarkytojai bus įpareigoti išimti tam tikras detales. Trečiasis labai svarbus elementas - gamintojų ir importuotojų atsakomybė. Pagal išplėstinės gamintojo atsakomybės principą jie turės kompensuoti atliekų tvarkytojų patiriamus kaštus.
Naujos taisyklės automobilių registracijai ir pardavimui
Nuo 2026 metų kiekvienas Europos Sąjungos teritorijoje parduodamas automobilis turės turėti patvirtinimą, kad jis nėra priskiriamas eksploatacijos nutrauktai transporto priemonei. Toks dokumentas taps būtina sąlyga automobilio registracijai, perregistravimui bei eksportui į užsienį. Naują sertifikatą bus galima gauti dviem būdais. Europos Sąjunga numatė du būdus, kaip gauti reikiamus dokumentus. Pirmasis - galiojanti ir teigiama techninė apžiūra, antrasis - nepriklausomo eksperto išvada, patvirtinanti, kad transporto priemonė nėra laikoma laužu. Kiekviena iš šių galimybių reiškia atskiras išlaidas ir būtinybę iš anksto paruošti automobilį.
eCall sistemos atnaujinimas
Jau po keliolikos mėnesių įsigalios nauji teisės aktai, kurie pakeis automobilių saugos sistemų veikimo principus. Naujoji technologija NG eCall pakeis sprendimus, paremtus senosiomis mobiliųjų tinklų technologijomis. Vairuotojai, turintys senesnius automobilius, gali netekti galimybės automatiškai iškviesti pagalbą, o sistemos modernizavimas ne visada bus įmanomas. Tradicinis eCall, kuris nuo 2018 m. yra privalomas visuose Europos Sąjungos automobiliuose, netrukus taps istorija. To priežastis - 2G ir 3G tinklų išjungimas, kuriomis ši sistema buvo paremta. Nuo 2026 m. NG eCall, veikiantis LTE ryšio pagrindu, taps nauju standartu. Nuo 2026 m. sausio 1 d. registruoti bus leidžiama tik tuos automobilius, kurie turi įdiegtą NG eCall sistemą. Po metų reikalavimas bus taikomas visiems naujiems rinkoje pasirodantiems modeliams. Kiekvienas automobilis turės būti pritaikytas duomenų perdavimui per LTE tinklą.
eCall sistema įsijungia automatiškai, kai įvyksta rimta avarija. Ji išsiunčia informaciją apie transporto priemonės buvimo vietą, keleivių skaičių bei oro pagalvių suveikimą artimiausiam pagalbos centrui. Svarbiausia, kad eCall iš karto užmezga ryšį su pagalbos numeriu, taip sutrumpindama reagavimo laiką. Vairuotojas ar keleivis taip pat gali pats paspausti mygtuką, jei reikia pagalbos. Dabartinė eCall versija veikia 2G ir 3G tinkluose, kurie palaipsniui išjungiami. Vokietijoje 3G tinklas buvo išjungtas dar 2021 m., o 2G nustos veikti iki 2028 m. Be veikiančio tinklo senesni eCall moduliai nebegalės iškviesti pagalbos. Todėl Europos Sąjunga įveda naujos kartos standartą, užtikrinsiantį nepertraukiamą gelbėjimo sistemos veikimą. Naujoji sistema veikia stabiliau ir greičiau, o ateityje galės perduoti dar daugiau duomenų. Planuojama, kad ji galės siųsti vaizdą iš įvykio vietos ar net vairuotojo sveikatos duomenis, pavyzdžiui, pulsą ar kvėpavimo dažnį. Tai leis gelbėjimo tarnyboms geriau pasirengti dar prieš atvykstant į nelaimės vietą. Vis dėlto šios funkcijos kol kas lieka planų stadijoje ir nebus privalomos nuo pat sistemos įdiegimo pradžios.
Ridos klastojimas ir naujos taisyklės
Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalios tvarka, pagal kurią suklastota rida bus laikoma dideliu trūkumu, dėl to automobilis negalės praeiti techninės apžiūros ir nebus tinkamas eksploatuacijai. Vis dėlto, nors saugumo grėsmių ridos klastojimas ko gero nekelia, tai yra problema, dėl ko būtina užkardyti ridos klastojimo atvejus - mažesnė automobilio rida gali išpūsti jo kainą naudotų automobilių rinkoje. Ridos klastojimas iš tiesų yra viena iš žmonių mulkinimo atmainų, nes odometro rodmenys parduodamo nenaujo automobilio kainą gali pakoreguoti 20 ar net 30 proc. T. y. tiek automobilio eksploatavimo istorijos nepasitikrinęs žmogus gali permokėti už nusižiūrėtą transporto priemonę. Tai akivaizdus nusikaltimas, kurį būtina užkardyti.
Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ atstovo spaudai Mato Buzelio teigimu, naudotų automobilių rida klastojama gana dažnai - kasmet galėtų būti parduodama iki 23 tūkst. naudotų automobilių, turinčių suklastotą ridą. Kalbant apie Lietuvos rinką, 8,3 proc. iš automobilių, kurie tikrinami per „carVertical“ platformą Lietuvoje, turi suklastotą ridą. Jeigu atsižvelgtume į tai, kad 2023 m. įvyko bene 280 tūkst. naudotų automobilių pardavimo sandorių, kalbėtume apie maždaug 23 tūkst. automobilių per metus.
Specialistų manymu absoliučia dauguma atvejų suklastoti odometro rodmenys neturi jokios tiesioginės įtakos saugiam transporto priemonių eksploatavimui. Jei kalbam ne apie realią ridą, o tiesiog skaičių kombinaciją prietaisų skydelyje - 240 000 km ar 420 000 km - stabdžių sistema, vairo mechanizmas, pakaba etc., veiks lygiai taip pat. „Gerai“, jei automobilis buvo tinkamai prižiūrimas, arba „blogai“, jei savininkas nesirūpino susidėvėjusių detalių keitimu, remonto metu naudojo abejotinos kokybės pakaitalus, o pasirinkto serviso meistro kvalifikacija ir įgūdžiai - kaip kapinių sargo.
Kritikuoja numatytą tvarką - vairuotojai bus priversti sprendimų ieškoti juodojoje rinkoje. Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojanti tvarka bus ydinga. Kaip pastebi R. Gabartas, Lietuvos transporto saugos administracija nepateikė aiškių sprendimų, ką daryti vairuotojams, įsigijusiems automobilį suklastota rida. Panašu, šių automobilių savininkams teks nerti į juodąją rinką ir sprendimų ieškoti ten. Po pernai kilusios diskusijų bangos - „ką daryti susidūrus su ridos klastojimo atvejais?“, aiškių atsakymų ir iš tiesų racionalių sprendimų teisės aktų autoriai nepasiūlė. Atvykęs į TA stotį su techniškai nepriekaištingos būklės, tačiau „neigiamą“ ridą turinčiu automobiliu, jo savininkas dar turėtų pasirūpinti serviso pažyma apie „remonto metu pakeistą odometrą“ (absoliučia dauguma atvejų tai reiškia įsigyti fiktyvų dokumentą), arba prieš tokį vizitą į TA susirasti odometro rodmenis klastoti mokantį veikėją ir padidinti ridą iki „teisingos“. Abu šie variantai baudžiamajame kodekse laikomi nusikaltimu.
M. Buzelio nuomone, šiuo metu vairuotojai nežino, kokių veiksmų jiems reikėtų imtis. Tai yra didelė problema ir apie ją per mažai kalbama. Ir iš pačios transporto saugumo administracijos trūksta komentarų, ką reikia daryti žmonėms, kurie yra apgauti. Dabar gaunasi taip, kad jie patys turės ieškoti sprendimo, turės lįsti į juodąją rinką, susirasti, kas daro odometro korekcijas, mokėti pinigus už tai, kad jiems vėl klastotų ridą.
M. Buzelis taip pat atkreipė dėmesį, jog dažniausiai automobilio rida koreguojama ne savininkų Lietuvoje, o automobilių pardavėjų užsienyje, kurie įveža automobilius į Lietuvą. O jų šie pokyčiai nepalies. Pamirštamas dar vienas faktas - rida dažniausiai klastojama automobiliui judant iš vienos šalies į kitą. Tuo tarpu ką galės patikrinti būtent TA metu - ar rida nebuvo sumažėjusi tada, kai automobilis buvo eksploatuojamas Lietuvoje. Nes jie neturi duomenų iš užsienio. Jie galės patikrinti, tik ar aš suklastojau ridą, jei turėjau automobilį keturis metus. Žmonės tai labai retai daro. Rida dažniausiai klastojama automobiliams, kurie yra įvežami iš Vokietijos, ar dar kažkur.
R. Gabartas paaiškino, pagal kokią schemą dažniausiai veikia minėti automobilius iš užsienio įvežinėjantys, ir odometro duomenis klastojantys pardavėjai. Iš Europos importuojamus nenaujus automobilius galima registruoti Lietuvoje, jei jie turi galiojančią techninės apžiūros pažymą, kurią būtina pateikti „Regitroje“. Tokiu atveju ir į lietuvišką duomenų bazę patenka informacija apie automobilio ridą, kuri užfiksuota pagal ES direktyvas techninę patikrą atliekančiose Vakarų šalių TA centruose. Tačiau klastoti ridą siekiantys prekeiviai dažniausiai atsisako galimybės greičiau ir paprasčiau registruoti atgabentą transporto priemonę - pirmiausia koreguoja odometro parodymus, o atvykę į bet kurią TA įmonę Lietuvoje tuos duomenis „legalizuoja“. Taip yra todėl, kad skirtingų ES šalių informacija apie automobilio eksploatacijos istoriją kol kas nesidalina.
Pagal R. Gabartą, efektyviausias sprendimas būtų sudaryti sąlygas ES šalims mainytis automobilių registrų duomenimis - tiesa, veiksmų turėtų imtis atsakingos ministerijos. Pakeisti situaciją ir susitarti dėl duomenų mainų su atitinkamų registrų valdytojais kitose ES šalyse turėtų siekti Vidaus reikalų, Susisiekimo ar Užsienio reikalų ministerijos bei joms pavaldžios institucijos, tačiau bent jau kol kas apie tokia iniciatyvas nesigirdi nieko.
Automobilio ridos klastojimo požymiai 🚘👊 | AUTOpatikros || Važiuojam AUTO
Su tokiu vertinimu sutiko M. Buzelis - pasak jo, naivu tikėtis, kad automobilio ridos parodymų problema bus išspręsta vienos šalies mastu - problemai išspręsti esą reikėtų tarptautinių sprendimų. Nemanau, kad viena valstybė gali išspręsti šią problemą, nes automobiliai toliau judės iš vienos šalies į kitą. Aš sakyčiau, kad tai yra kontinento problema - gal trūksta kokios Europos komisijos direktyvos, kad šalys būtų įpareigotos keistis duomenimis, juos nuasmeninant, suprantant kad tai yra ne asmeniniai, o automobilio duomenys. Labiausiai postūmio reikia iš sprendimų priėmėjų ir nemanau, kad tai greitu metu nutiks.
Vis dėlto, jo nuomone, reikėtų griežtesnės baudimo tvarkos, kuomet nustatoma, jog vairuotojas pats nusprendė klastoti ridą. Reikėtų sukurti gerą precedentą, kada už ridos klastojimą iš tikrųjų buvo nubaustas žmogus. Dabar pradėti kokie 8-15 ikiteisminių tyrimų. Beveik garantuoju, kad bus nedidelis skaičius pradėtų tyrimų, nebus sėkmės istorijos, kurią būtų galima pabadyti pirštu ir visi galėtų pasakyti - taip daryti negražu, rizikuojama didelėmis baudomis, ar net laisvės atėmimu. Nemanau, kad taip atsitiks, nes ridos klastojimą kaip nusikaltimą išaiškinti yra labai sunku išaiškinti, sunku rasti įrodymų, kad asmuo tai padarė.
R. Gabarto nuomone, ridą fiksuoti reikėtų ne tik kartą per du metus, atliekant techninę apžiūrą, bet ir kiekvieną kartą keičiantis automobilio savininkui, apdraudžiant automobilį, apsilankant serviso dirbtuvėse. Galima tik puoselėti viltis, kad iki 2025-ųjų liepos pavyks sukurti „saugiklius“, leidžiančius efektyviai kovoti su ridos klastojimu. T. y. numatyti privalomą ridos fiksavimą keičiantis automobilio savininkui, apdraudžiant automobilį ar kaskart apsilankant serviso dirbtuvėse. Tai padaryti būtų galima įpareigojant VĮ „Regitra“ į duomenų, kuriuose privaloma pateikti registruojant transporto priemonę, sąrašą įtraukti ir odometro parodymus. Tokia visas su automobilio eksploatavimu susijusias grandis apimanti sistema iš tiesų leistų labai tiksliai atsekti kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo. Jei rida ir toliau oficialiai bus fiksuojama tik TA stotyse viso labo kartą per dvejus metus (išskyrus taksi ar komercines transporto priemones), išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus tikrai bus labai keblu.
Dažniausiai klastojama prabangių automobilių rida
„carVertical“ duomenys rodo, jog dažniau klastojami prabangių automobilių ridos duomenys. Dažniausiai Lietuvoje klastojama „Lexus IS“ rida - 16,21 proc. visų platformoje tikrintų „IS“ modelių odometro rodmenys buvo pakoreguoti. Toliau sąraše rikiuojasi „Audi A8“ (14,59 proc.), „Subaru Outback“ (13,65 proc.), „Toyota Prius“ (13,28 proc.) ir „Audi A7“ (12,47 proc.). Tačiau, ir tarp mažiausiai klastotėms naudojamų modelių, pasitaiko nemažai prabangių automobilių. Rečiausiai iš tyrimo sąraše esančių automobilių klastojama „Mercedes-Benz GL-Class“ rida - 8,4 proc. visų „carVertical“ tikrintų modelių turėjo suklastotą ridą. Tikimybė įsigyti „GL-Class“ su suklastota rida dvigubai mažesnė nei perkant „Lexus IS“. Toliau rikiuojasi kitos šalyje mėgstamos transporto priemonės: „Opel Insignia“ (8,77 proc.), „Audi A4“ (8,98 proc.), „Mercedes-Benz E-Class“ (9,23 proc.) ir „Citroen C5“ (9,27 proc.). Apibendrinant, „carVertical“ duomenys rodo, jog net 14 iš 20 automobilių su dažniausiai klastojama rida priskiriami „premium“ segmentui.
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovė spaudai Eglė Kučinskaitė teigė, jog LTSA nenumato priemonių, kuriomis pasinaudojus, pakeistos ridos automobilių savininkai galėtų praeiti TA. „Tikrai negalime atsakyti į klausimą „kaip suklastotos ridos automobilių vairuotojai galėtų praeiti techninę apžiūrą?“. Galbūt į tai galėtų atsakyti TA kontrolieriai, kurie praktiškai susiduria su ridos klausimais tikrindami automobilius ir mato įvairių situacijų“, - komentavo E. Kučinskaitė. Pasak LTSA atstovės, ridos keitimas nebūtinai yra nusikaltimas - tai išaiškinti gali tik policija. „Pastaruoju metu labai dažnai komunikuojama „ridos klastojimas“. Ar tai klastojimas (nes klastojimas jau yra nusikaltimas) gali įrodyti tik teisėsaugos institucijos“, - paaiškino LTSA atstovė. O LTSA šiuo metu vairuotojams pataria atstatyti ridą į mažesnę, nei buvo užfiksuota ankstesnėje TA ataskaitoje. „Bet kokiu atveju, kontrolieriui TA metu užfiksavus, kad rida yra sumažėjusi, sekančios pakartotinės/pirminės TA metu rida turėtų būti atstatyta į ne mažesnę, nei buvo fiksuota ankstesnėje TA ataskaitoje“, - pataria LTSA atstovė.
tags: #nauju #automobiliu #detaliu #istatymas