Leidimas dalyvauti eisme gali būti sustabdytas nustačius, kad neatlikta ar negalioja automobilio privalomoji techninė apžiūra arba jei jis neapdraustas. Informaciją apie tai VĮ „Regitra“ gauna iš Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų ir Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazių.
Priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas, turi būti pašalinamos per 90 dienų. Jei per šį laikotarpį jos nepašalinamos, leidimas panaikinamas ir transporto priemonė išregistruojama, o valstybinio registracijos numerio ženklai pripažįstami negaliojančiais ir turi būti grąžinti „Regitrai“.
Tačiau „Regitra“ primena, kad pareiškėjai gali per 90 dienų nuo leidimo sustabdymo kreiptis, kad sustabdymas būtų toliau pratęstas iki vienerių metų. Tokiu atveju po 90 dienų transporto priemonė nebus išregistruojama. Tai ypač aktualu, kai transporto priemone ilgesnį laikotarpį nevažinėjama, todėl ji nedraudžiama ir neatliekama jos privalomoji techninė apžiūra.
Prasitęsti leidimo sustabdymą galima prisijungus prie VĮ „Regitra“ elektroninių transporto priemonių registravimo paslaugų portalo arba atvykus į VĮ „Regitra“ padalinį.
Pasirūpinus transporto priemonės privalomąja technine apžiūra ir draudimu, leidimas dalyvauti eisme atnaujinamas automatiškai (t. y. pareiškėjui nereikia kreiptis dėl leidimo atnaujinimo) tik tuo atveju, jei leidimas buvo sustabdytas VĮ „Regitra“ iniciatyva. Jei leidimas sustabdytas pareiškėjo iniciatyva, VĮ „Regitra” automatiškai tokio sustabdymo nepanaikins. Pareiškėjui reikia pačiam prisijungti prie sistemos arba kreiptis į VĮ „Regitra“ padalinį ir atnaujinti transporto priemonės leidimą dalyvauti eisme, jei galioja jos privalomoji techninė apžiūra ir draudimas.
Pasitikrinti, ar transporto priemonė turi leidimą dalyvauti eisme, asmenys gali svetainėje regitra.lt, prisijungę prie VĮ „Regitra“ elektroninių paslaugų portalo, arba skyriuje „El. paslaugos” („Paieška transporto priemonių registre”). Dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų telefonu arba el. paštu tokia informacija neteikiama.
Vairuojant neapdraustą transporto priemonę visuomet yra rizika būti nubaustam. Lietuvoje už tokį pažeidimą numatytos baudos, kurios gali siekti nuo 50 iki 100 eurų. Be to, atsakingiems už sutarties sudarymą (t. y. transporto priemonės savininkams) fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 60 Eur iki 120 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 Eur iki 240 Eur.
Privalomojo draudimo kontrolė vykdoma ne tik sustabdžius policijos pareigūnams, bet ir įvairiomis techninėmis priemonėmis. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, kasmet užfiksuojama virš 20 tūkst. atvejų, kai transporto priemonė yra neapdrausta. Todėl patariama prieš išvažiuojant į kelią, įsitikinti, ar Jūsų naudojama transporto priemonė yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Siekiant pagerinti automobilių saugumą eismo keliais, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas griežtina įstatymą. Pagal statistiką Lietuvoje, vienas iš dešimties važinėjančių automobilių yra neapdrausti arba nepraėję techninės apžiūros ir neturi pažymėjimo apie automobilio techninės būklės stovį.
Įstatymo pataisose numatoma, kad kai automobilis neapdraustas arba jau negalioja, kai automobilis nepraėjęs techninės apžiūros arba pasibaigęs galiojimo laikas, atsakomybę neša automobilio savininkas. Automobilio savininkas informuojamas, kad, jeigu 90 dienų bėgyje nesutvarkys savo automobilio, jis bus išregistruotas ir laikinai bus sustabdytas leidimas jo eksploatavimui.
Nauja tvarka ir administracinė našta
Nuo 2018 m. gegužės 20 d. įsigaliojusios LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos pakeitė automobilių išregistravimo tvarką. Transporto priemonės nebėra automatiškai išregistruojamos, jei jų dokumentai nebus tvarkingi. Eksploatuoti netinkamas automobilis bus išregistruojamas tik pateikus tokios transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą.
„Nauja tvarka bus palanki gyventojams, nes jiems mažės administracinė našta. Iš naujo apdraudus ar registravus automobilį nebereikės mokėti pinigų „Regitrai“.
Pavyzdžiui, 2016 metais už transporto priemonių registracijos atstatymą po automatinio lengvųjų automobilių išregistravimo dėl prievolių nevykdymo „Regitrai“ iš viso buvo sumokėta 100,4 tūkst. eurų, o 2017 metais - 90,3 tūkst. eurų.
Nuo 2018 m. gegužės leidimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme bus tik stabdomas, jei automobilis neturės galiojančios privalomosios techninės apžiūros, bus neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, arba bus nesumokėti valstybės nustatyti mokesčiai.
Panaikinus automatinį transporto priemonių išregistravimą, nebereikės kartoti registracijos procedūrų. „Šių pokyčių naudą pajaus daugelis transporto priemonių valdytojų. Įsivaizduokime tokią situaciją - automobilio registracija sustabdoma, nes nebegalioja techninė apžiūra. Pokyčiai galios ir tiems asmenims, kurių transporto priemonės buvo automatiškai išregistruotos dar iki naujos tvarkos įsigaliojimo.
Būtina atkreipti dėmesį, kad jei išregistruota transporto priemonė buvo parduota kitam asmeniui, šį faktą būtina deklaruoti „Regitros“ informacinėje sistemoje arba atvykus į padalinį. Kitu atveju, nepranešus apie transporto priemonės savininko pasikeitimą ir pradėjus ją eksploatuoti, registracija bus atkuriama buvusio, t. y. Kelių transporto priemonių registre įrašyto savininko vardu.
Kaip ir iki šiol, norint išregistruoti nebetinkamą naudojimui automobilį, asmuo „Regitroje“ turi pateikti jo sunaikinimo pažymėjimą, kurį išduoda eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojai. Taip pat su savimi turėti registracijos liudijimą bei numerio ženklus, jei jie neprarasti. Tuomet transporto priemonė išregistruojama ir nebegalės būti pakartotinai registruojama.
„Norisi priminti, kad transporto priemonės naudojimas yra nuolatinė jos savininko ar valdytojo atsakomybė. Asmuo turi užtikrinti, kad eisme dalyvautų tvarkinga transporto priemonė, nekelianti grėsmės nei jam, nei aplinkiniams, ir, be abejonės, neteršianti gamtos. Todėl kviečiame pasirūpinti senų ir nebetinkamų eksploatuoti transporto priemonių išregistravimu bei sunaikinimu“, - sako.
Seni automobiliai ir jų sutvarkymas
Pagal teisės aktus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos ir policija, automobilio savininkas privalo pasirūpinti seno automobilio atliekų sutvarkymu. Tą galima padaryti pasinaudojant GIA su partneriais sukurta įvairių atliekų, įskaitant ir automobilių, surinkimo bei tvarkymo sistema.
Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti saugiai ir tinkamai išardytos, nes nemažai automobilių dalių, pavyzdžiui, hidrauliniai ar tepaliniai amortizatoriai, akumuliatoriai, degalų ir tepalo filtrai, panaudota alyva, yra priskiriamos pavojingoms atliekoms.
ENTPTA skaičiavimais, kasmet Lietuvoje išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 20 proc. (10-12 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekos.
Atsakomybė už draudimo sutarties pažeidimus
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, nepagalvodami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje numatė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.
Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.
Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu.
Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kiekvienas vairuotojas žino tą nemalonų jausmą, kai staiga kyla abejonė: ar mano automobilio draudimas vis dar galioja? Kasdienybėje, kupinoje rūpesčių ir terminų, lengva pamiršti tikslią datą, kada baigiasi privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas. Deja, užmaršumas šioje srityje gali kainuoti labai brangiai - ne tik gresia solidžios baudos už vairavimą be draudimo, bet ir kyla milžiniška finansinė rizika eismo įvykio atveju. Laimei, šiais technologijų laikais nebereikia ieškoti popierinių sutarčių stalčiuose ar skambinti vadybininkams. Patikrinti automobilio draudimo būklę galima vos per kelias sekundes, turint tik interneto ryšį ir valstybinį transporto priemonės numerį.
Daugelis vairuotojų mano, kad draudimo patikra reikalinga tik norint išvengti policijos baudos. Tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė. Lietuvoje veikia automatizuotos sistemos, kurios nuolat stebi transporto priemonių statusą.
Finansinė našta avarijos atveju: Tai pati skaudžiausia pasekmė. Jei sukelsite avariją neturėdami draudimo, žalą nukentėjusiajam atlygins Draudikų biuras, tačiau vėliau visa suma regreso tvarka bus išieškota iš jūsų.
Vienas tiksliausių ir populiariausių būdų sužinoti apie draudimo statusą yra oficiali Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazė. Tai yra pirminis šaltinis, kuriame kaupiama informacija apie visas Lietuvoje draustas transporto priemones. Įveskite automobilio valstybinį numerį. Svarbu paminėti, kad ši sistema rodo tik privalomojo civilinės atsakomybės draudimo duomenis.
Kitas itin patikimas šaltinis yra VĮ „Regitra“ elektroninė sistema. Nors „Regitra“ tiesiogiai neparduoda draudimo, ji valdo transporto priemonių registrą ir fiksuoja, ar automobiliui leidžiama dalyvauti eisme. Prie konkretaus automobilio matysite statusą. „Regitros“ duomenys yra sinchronizuojami su Draudikų biuru, tačiau kartais gali pasitaikyti trumpas duomenų atnaujinimo vėlavimas (pavyzdžiui, jei apsidraudėte savaitgalį).
Fizinio poliso arba el. pašto paieška: Dauguma vairuotojų draudimą perka internetu. Įveskite į savo el. pašto paieškos laukelį raktinius žodžius, tokius kaip „draudimo polisas“, „užsakymo patvirtinimas“ arba konkrečios draudimo bendrovės pavadinimą.
Popierinis polisas: Jei esate iš tų, kurie dokumentus laiko automobilyje, atsidarykite daiktadėžę. Nors vežiotis popierinio poliso Lietuvoje nebeprivaloma, daugelis vairuotojų jį vis dar laiko kartu su registracijos liudijimu.
Kaip jau minėta anksčiau, viešos duomenų bazės (kaip cab.lt) rodo tik privalomąjį TPVCA draudimą. KASKO draudimas yra privatus susitarimas tarp jūsų ir draudimo bendrovės. Dauguma didžiųjų draudimo bendrovių („Lietuvos draudimas“, „Gjensidige“, „BTA“, „ERGO“ ir kt.) turi savitarnos svetaines arba mobiliąsias programėles. Jei draudimą pirkote per brokerį, greičiausias būdas gali būti tiesioginis skambutis arba el. laiškas jam.
Šiuolaikiniai vairuotojai vis dažniau naudojasi mobiliosiomis programėlėmis, kurios palengvina automobilio eksploataciją. Šių programėlių privalumas yra automatiniai pranešimai (angl. push notifications). Likus savaitei ar kelioms dienoms iki draudimo pabaigos, telefonas jus informuos apie būtinybę pratęsti sutartį.
Taip, privalomojo draudimo duomenys yra vieši ta prasme, kad suvedus valstybinį numerį per cab.lt, galima matyti, ar transporto priemonė yra drausta. Asmens duomenys (savininko vardas, pavardė) nėra rodomi, rodomas tik draudimo statusas ir draudimo bendrovė. Duomenų perdavimas tarp banko, draudimo bendrovės ir centrinės duomenų bazės gali užtrukti nuo kelių minučių iki 24 valandų (kartais ilgiau savaitgaliais). Jei turite mokėjimo patvirtinimą ir poliso numerį, jūsų draudimas jau galioja, net jei duomenų bazė dar neatnaujinta. Rekomenduojama tokiu atveju su savimi turėti el. patvirtinimą.
Paprastai draudimo polisas galioja iki nurodytos dienos 23:59 val., nebent sutartyje numatyta kitaip. Ne. Lietuvos įstatymai numato, kad transporto priemonė, dalyvaujanti viešajame eisme, privalo būti apdrausta. Jokių išimčių nuvažiavimui „iki serviso“ ar „iki namų“ nėra.
Draudimo istoriją, kuri lemia jūsų patikimumo lygį ir kainą, taip pat galima pasitikrinti per Draudikų biuro (cab.lt) sistemą. Sužinoti draudimo pabaigos datą yra tik pusė darbo. Svarbiausia - užtikrinti, kad draudimas būtų pratęstas laiku. Vienas geriausių būdų užsitikrinti ramybę - sudaryti tiesioginio debeto sutartį su draudimo bendrove arba pasirinkti automatinį pratęsimą. Tokiu atveju įmoka bus automatiškai nuskaičiuota nuo jūsų sąskaitos, o polisas atsiųstas el. paštu be jokių papildomų veiksmų. Jei nenorite automatinio nuskaičiavimo, pasinaudokite kalendoriaus priminimais savo telefone: nustatykite priminimą likus 7 dienoms iki galiojimo pabaigos. Atminkite, kad automobilio draudimas nėra tik formalumas ar dar vienas mokestis. Tai jūsų finansinio saugumo garantas kelyje.
tags: #neapdrausas #automobilis #regitra