Vairuotojo S. Geneikio, kuris vairavo automobilį būdamas neblaivus, byla atskleidžia sudėtingas neblaivaus vairavimo pasekmes ir visuomenės požiūrį į šią problemą. Verslininkas, vadovaujantis ledo ritulio klubui „Perkūnas“ ir įmonei „Graivas“, buvo sustabdytas Naujųjų metų dieną Vilniuje. Alkotesteris parodė daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o vėlesnis kraujo tyrimas patvirtino 2,02 promilės alkoholio koncentraciją kraujyje. Dėl šio pažeidimo jam buvo skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis galės skųsti per 20 dienų. Taip pat jam dviems metams atimta teisė vairuoti.
Įdomu tai, kad teismas nusprendė nekonfiskuoti įmonei „Graivas“ priklausančio „Volkswagen Passat“, kurį neblaivus vadovas vairavo. Ši aplinkybė išsiskiria iš kitų panašių atvejų, kur automobiliai būna konfiskuojami.
S. Geneikis nėra vienintelis vairuotojas, susidūręs su baudžiamąja atsakomybe dėl neblaivumo. Nuo šių metų vairavimas esant didesniam nei 1,5 promilės neblaivumui prilygintas nusikaltimui, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, kad net ir gavus lygtinę bausmę už ankstesnius nusikaltimus, naujas pažeidimas gali lemti realią laisvės atėmimo bausmę.
Skirtingos teismų interpretacijos ir išsisukinėjimo galimybės
Nors įstatymas numato griežtas pasekmes, praktikoje pasitaiko atvejų, kai vairuotojai randa būdų išvengti griežtesnių nuobaudų. Vienas tokių atvejų - 50-mečio apsaugininko Grigorijaus Daudos byla. Jis įkliuvo sausio 2 d. su 2,58 prom. alkoholio, o kraujo tyrimas parodė 2,73 prom. Teismas nusprendė konfiskuoti jo šeimos automobilį „Renault Megane“, skirti 2824,50 eurų baudą (sumažintą iki 1883 eurų) ir atimti teisę vairuoti dvejus metus.
Tačiau 25-erių kaunietis Artūras Kuršentaitis, vairavęs „Volkswagen Passat“ su 1,97 prom. alkoholio, išsisuko negavęs jokios baudos, nes buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal tetos laidavimą. Tai kelia klausimų dėl teisingumo ir vienodų sankcijų taikymo.
Dar vienas atvejis, iliustruojantis galimus nesklandumus, yra 22-ejų vairuotojo Tauragės apylinkės teisme nagrinėta byla. Vairuotojui buvo skirta 900 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 15 mėnesių už vairavimą išgėrus (1,53 prom.). Tačiau teisme paaiškėjo, kad alkotesteris veikė su techniniais nesklandumais, o kraujo tyrimas nerodė alkoholio, bet nustatė dietilo eterio buvimą. Teismas konstatavo procesinius pažeidimus ir nutraukė bylą.
Šie atvejai rodo, kad net ir griežti įstatymai gali būti interpretuojami skirtingai, o techniniai nesklandumai ar procedūriniai pažeidimai gali lemti švelnesnes pasekmes.

Teisinė bazė ir sankcijos už vairavimą neblaiviam
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas ir Administracinių nusižengimų kodeksas numato griežtas sankcijas už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam. Straipsniai 281 ir 281(1) apibrėžia atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ypač kai tai susiję su neblaivumu. Didžiausias neblaivumo laipsnis (1,51 ir daugiau promilių) prilyginamas nusikaltimui ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Baudų ir laisvės atėmimo dydžiai priklauso nuo pažeidimo sunkumo:
- 281 straipsnis: Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
- Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
- Dėl didelės turtinės žalos ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo būnant neblaiviam: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
- Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.
- Dėl sunkiai sutrikdyto sveikatos arba mirties: laisvės atėmimas iki 6-10 metų.
- 281(1) straipsnis: Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo
- 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Be to, Administracinių nusižengimų kodeksas numato sankcijas už pavojingą vairavimą, chuliganišką vairavimą ir kitus pažeidimus, susijusius su neblaivumu (straipsniai 420, 422, 423, 424, 427). Šios sankcijos apima baudas, teisių atėmimą ir galimą transporto priemonės konfiskavimą.

Visuomenės diskusija: keleivių atsakomybė ir pilietiškumas
Kilus diskusijoms dėl neblaivių vairuotojų problemos, pasigirdo siūlymų svarstyti ir keleivių atsakomybę. Kai kurie mano, kad keleiviai, žinodami apie vairuotojo neblaivumą ir vis tiek važiuodami su juo, turėtų būti baudžiami. Tokia pozicija grindžiama pilietiškumo principu ir siekiu didinti bendrą atsakomybę keliuose.
Psichoterapeutas Olegas Lapinas šią idėją vertina skeptiškai, vadindamas ją absurdišku siūlymu. Jo nuomone, atsakomybė turi tekti tik vairuotojui, o keleivių baudimas galėtų sukelti nereikalingų konfliktų ir skundimų kultūrą. Vietoj to, jis siūlo didinti vairuotojų socialinę atsakomybę ir skatinti pilietiškumą, pavyzdžiui, kaip tai daroma Skandinavijos šalyse.
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, priešingai, palaiko idėją bausti ir keleivius, kurie sąmoningai važiuoja su neblaiviu vairuotoju. Jis teigia, kad tokia praktika taikoma ir kitose šalyse, ir tai yra logiškas žingsnis siekiant mažinti neblaivių vairuotojų skaičių. Jis pateikia analogiją su saugos diržais, kurių nenaudojimas sukelia pasekmes keleiviui.
Diskusijos atskleidžia skirtingus požiūrius į atsakomybę, pilietiškumą ir priemones, skirtas kovoti su neblaiviais vairuotojais. Svarbu rasti balansą tarp griežtų sankcijų ir visuomenės sąmoningumo didinimo.
Geriausias būdas išvengti avarijų dėl vairavimo išgėrus
Baudų už vairavimą išgėrus, apsvaigus ar esant neblaiviam dydžiai ir teisinės pasekmės yra griežtai reglamentuotos, tačiau visuomenės požiūris į atsakomybę ir pilietiškumą lieka svarbus veiksnys sprendžiant neblaivaus vairavimo problemą.
tags: #negirtas #vairuotojas #apkaltintas #girtumu