Netrukus prasidės padangų keitimo sezonas - transporto priemonių vairuotojai žiemines padangas keis į vasarines. Šiltuoju metu dėl palankesnių vairavimui oro sąlygų reikalavimai padangoms eksploatuojant lengvąjį automobilį nėra tokie griežti kaip žieminėms padangoms. Pagal Kelių eismo taisykles nuo balandžio 10-osios draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šių padangų naudojimas, užsitęsus žiemos sąlygoms, gali būti pratęstas nebent susisiekimo ministro įsakymu.
Patekusios į gamtą padangos suyra tik per 120-140 metų, jos dūla ir išsiskiria sveikatai pavojingų toksinių bei cheminių medžiagų. Nebenaudojamos padangos vis dar išmetamos miškuose, paliekamos apleistuose pastatuose, žemės sklypuose. Tai daro didelę žalą gamtai, nes padangos yra daugiau nei 80 metų. Deginti jų negalima, nes išsiskiria kenksmingos medžiagos. Ateityje šios atliekos atskyrus gumą, metalą ir tekstilę bus perdirbamos, guma naudojama keliams, šaligatviams, dviračių takams tiesti, sporto, žaidimų aikštelėms kloti.
Daugiausia padangų atliekų, kaip ir kitų automobilinių detalių, susidaro transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų įmonėse (autoservisuose). Tačiau Lietuvoje jau daug metų dauguma autoservisų, ypač mažų, veikia šešėlyje - nedeklaruoja savo veiklos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), neapskaito ir nepriduoda atliekų, jų nepriima iš klientų ir vengia mokesčių mokėjimo. Teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto kiekio. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai atskirai patiekė 31 tūkst. tonų padangų, skirtų lengvosioms, krovininėms, pramoninėms ir žemės ūkio transporto priemonėms. Šalyje minimais metais buvo sutvarkyta 29,92 tūkst. tonų senų padangų, arba 96,6 proc. nuo atskirai rinkai patiekto kiekio. Tačiau itin dideli nesutvarkytų padangų kiekiai susidaro, nes į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis - skaičiuojama, kad kiekvienais metais gali susidaryti apie 9 tūkst. tonų padangų. Dar apie 4 tūkst. tonų parduodama nelegaliai.
Valstybinės miškų urėdijos duomenimis, 2020 metais buvo surinkta daugiau kaip 268 tonos vien Lietuvos miškuose išmestų nenaudojamų padangų, o tokių padangų kiekis kasmet tik auga. Visų miškuose surinktų atliekų, tarp jų ir nebetinkamų naudoti padangų sutvarkymas urėdijai kainuoja apie 150 tūkst. eurų per metus. Su analogiška situacija susiduria ir savivaldybes, kurioms tenka sutvarkyti jų teritorijose surinktas bešeimininkes padangų atliekas. Jos per pavasarines talkas vis dar traukiamos iš upių ir upelių, ežerų ir tvenkinių, surenkamos iš atokesniųjų viešųjų erdvių.
Kaip tinkamai atsikratyti nenaudojamomis padangomis?
Keičiantiems automobilių padangas galioja kelios pagrindinės taisyklės, kaip tinkamai atsikratyti netinkamomis naudojimui padangomis.
- Pirmoji taisyklė: Perkantieji padangas jų prekybos vietoje senas padangas gali atiduoti šių gaminių platintojams. Pasinaudojus tokia galimybe, nereikės automobilių savininkams patiems pasirūpinti senomis padangomis.
- Antroji taisyklė: Kai vairuotojai keičia padangas autoservisuose ar padangų remonto dirbtuvėse, klientų transporto priemonių senos padangos turi būti priimamos nemokamai. Privaloma priimti tiek senų padangų, kiek jų keičiama ir nereikalauti už tai papildomo mokesčio.
- Trečioji taisyklė: Gyventojai, keičiantys padangas namuose, taip pat turi pasirūpinti, kad senos padangos patektų pas atliekų tvarkytojus. Naudotas padangas galima nuvežti tiesiogiai šių atliekų perdirbimo įmonėms arba į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Nebetinkamas naudoti padangas galite pristatyti į savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Šiuo metu Lietuvoje veikia 115 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių.
Padangų tvarkymo sistema: iššūkiai ir galimi sprendimai
Viena iš užprogramuota padangų nesutvarkymo priežasčių - kai kurie padangų gamintojai ir importuotojai neturi prievolės ar nevykdo jiems nustatytų pareigų. Pagal teisės aktus Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 % visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų, o jų sutvarkymą privalo finansuoti šias padangas tiekiantys gamintojai ir importuotojai. Visgi, Gamintojo atsakomybės principas praktiškai nėra taikomas dideliai daliai susidarančių padangų atliekų. Pavyzdžiui, padangų importuotojai, įvežantys į šalį padangas ir apskaitantys juos kaip ratus, neturi pareigos finansuoti atliekų tvarkymo. Daug padangų į Lietuvą patenka ir su įvežamais automobiliais, tačiau jų sutvarkymui pareigos iš esmės nėra numatyta.
Atliekų tvarkymo įstatymas ir kiti teisės aktai turi aiškiai apibrėžti, kad visi padangų gamintojai ir importuotojai, nepriklausomai nuo padangų tiekimo rinkai būdo, privalo dalyvauti padangų tvarkymo sistemoje. Reikėtų numatyti reikalavimus priėmimui ir užduotis pagal atskiras padangų rūšis - lengvųjų, krovininių ir žemės ūkio ir industrinių transporto priemonių, nes šios padangų atliekos pagal savo kilmę, susidarymo šaltinius, tvarkymo kaštus yra labai skirtingos. Surinkti ir sutvarkyti krovinių automobilių padangų toną kainuoja daug kartų mažiau negu traktorių padangų toną.
Sprendimą galėtų padėti ir GPAIS, kurio tikslas buvo ne tik turėti pilną vaizdą apie atliekas Lietuvoje, bet ir ištraukti verslą iš šešėlio. Neturėtų būti leidžiama vykdyti transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą asmenims, nedeklaravusiems tokios veiklos GPAIS ir per šią sistemą nepateikusiems atliekų ataskaitos. Kovoje su šešėliu būtina iš esmės teisiškai sureguliuoti verslo ir aplinkosaugos valstybinių institucijų bendradarbiavimą. Pokyčių nebus, jei nebus užtikrinta prevencinė veikla ir valstybinės aplinkos apsaugos kontrolė, o ji pirmiausiai turi būti nukreipiama į pareigų nevykdančius gamintojus ir importuotojus, autoservisus bei atliekų tvarkytojus.
Taigi, turime pripažinti, kad padangų atliekų sutvarkymo sistema ir toliau neveiks, kol joje nedalyvaus visi padangų gamintojai ir importuotojai ir neprisidės prie jų sutvarkymo finansavimo, nebus finansuojamos atliekos pagal atskiras padangų rūšis, o servisai nepriduos visų atliekų, įskaitant ir apmokestinamuosius gaminius, naudotą alyvą, baterijas ir panašiai.
Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų - gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusias padangų atliekas, teigia Aplinkos ministerija. Jeigu tokioje įmonėje keičiate padangas naujomis, ten galite palikti atitarnavusias senąsias. Jas turi priimti visos šios įmonės, nepriklausomai nuo dydžio, veiklos formos - ar yra individualios, ar bendrovės, ar teikia paslaugas pagal pažymą.
Padangų pardavėjai taip pat privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti vartotojo atiduodamas senas padangas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka perkamų naujų padangų skaičių.
Jei atsisakoma priimti naudoti nebetinkamas padangas teisės aktuose nustatyta tvarka, ministerija prašo pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Už pareigos priimti iš gyventojų padangų atliekas nevykdymą juridiniams asmenims gresia bauda nuo 450 iki 850 eurų (Aplinkos apsaugos įstatymo 97 str. 1 d.). Už tokį pat pakartotinį pažeidimą - bauda nuo 850 iki 1,7 tūkst. eurų. Baudos už į gamtinę aplinką išmestas atliekas, tarp jų ir padangas, numatytos ir gyventojams. Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje nustatyta, kad priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio bauda gali siekti nuo 30 iki 4,3 tūkst. eurų. Už ne vietoje išmestą vieną padangą reikės dar susimokėti 44 eurus už žalą aplinkai.
Įsibėgėjus žemdirbystės sezonui, vis daugiau ūkininkų susiduria su klausimu, kur dėti susidėvėjusias didelių gabaritų transporto priemonių atliekas. Ūkininkas, įsigydamas žemės ūkio technikos padangas, turi teisę nemokamai pardavėjui palikti naudotas padangas, skirtas tam pačiam transporto priemonės tipui. Pardavėjas privalo priimti tiek tos pačios rūšies padangų, kiek klientas nuperka naujų. Jeigu gyventojai yra sukaupę netinkamų padangų iš ankstesnių laikų, tai už tokių padangų utilizavimą reikės susimokėti.
Radviliškio rajono savivaldybė pasirūpino, kad tose vietose, kur gyventojai, užuot atitarnavusias padangas nuvežę į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurių rajone turime tris, linkę jas išmesti, yra įrengusi vaizdo kameras. Pagal įrašus išsiaiškiname teršėjus, su jais kalbamės. Yra surašyta ir protokolų. Tai sumažino pažeidimų skaičių, bet vis tik jų yra nemažai.
Naujai įsteigta padangų importuotojų organizacija PATS LT (Padangų atliekų tvarkymo sistema LT) yra pirmoji organizacija, sukurta pačių padangų gamintojų importuotojų. Už jų nestovi nė vienas padangų atliekų tvarkytojas ar surinkėjas. Įstatymas įpareigoja, kad padangų importuotojai sutvarkytų ne mažiau, kaip 80 proc. jų vidaus rinkai pateiktų padangų kiekio. Dažniausiai tas skaičius gerokai ir viršijamas. Pavyzdžiui, 2017 m. sutvarkyta 91,6 proc., 2018 m. - 90,5 proc., 2019 m. - 89 proc. vidaus rinkai pateikto padangų kiekio.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas mano, kad sistema būtų efektyvesnė, jei padangų atliekų tvarkymas būtų patikėtas tik gamintojų importuotojų organizacijoms, taip užtikrinant visuotinumo principą ir nepaliekant erdvės nesąžiningam verslui. Prievolė regioniniams atliekų tvarkymo centrams nemokamai surinkti padangas atliekų surinkimo aikštelėse turi būti panaikinta. Ji sukuria iliuziją, kad gyventojai šiose aikštelėse gali nemokamai atsikratyti padangomis. Tačiau čia paliekantys padangas prievolę mokėti už jų tvarkymą permeta ant visų gyventojų pečių, nes tvarkymo kaštai, kurių nepadengia gamintojai importuotojai, neišvengiamai nugula į rinkliavą ir gyventojai, sumokėję už padangų atliekų tvarkymą jas pirkdami, būna privesti sumokėti dar kartą.
Utenos regiono atliekų tvarkymo centro ekologės Miglės Kastėnės manymu, padangų atliekų tvarkymas būtų efektyvesnis ir smarkiai sumažėtų bešeimininkių padangų, jei būtų ribojamas dėvėtų padangų įvežimas į šalį.
Aplinkos ministerija, įvertinusi, kad sudėtinga nuspręsti, ar pagrįstai padangų atliekų perdirbimą vykdančių įmonių pagaminta padangų gumos produkcija nelaikoma atliekomis (ypač jei tokios žaliavos ilgai nerealizuojamos rinkoje ir sandėliuojamos įmonės teritorijoje), ir siekdama reglamentuoti, kas laikoma padangų atliekų perdirbimo metu gauta produkcija, o kas - padangų atliekomis, tai pat siekdama nustatyti iš padangų atliekų pagamintos produkcijos kokybės kriterijus, parengė ir suinteresuotoms institucijoms pateikė derinti aplinkos ministro įsakymo, skirto patvirtinti Perdirbtų naudoti netinkamų padangų atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų aprašą, projektą.
„Be abejo, tie teisinės bazės pakeitimai labai svarbūs, bet ne tik nuo jų priklauso sistemos pokyčiai. Vien tik problemų kėlimas, kaip rodo nūdiena, rezultatų neduoda. Atėjo metas pokyčiams ir tik partneryste grįsti santykiai tarp verslo struktūrų ar valdžios institucijų gali kurti ir skatinti gerus pokyčius, - mano PATS LT steigėjų atstovė Danguolė Butkienė. - Padangų atliekų surinkimo sistema privalo būti patraukliausia mūsų vartotojams.“
Tinkamai sutvarkyti senas padangas galima nemokamai.
tags: #nenaudojamu #padangu #istatymas