Automobilio sankaba yra viena iš svarbiausių automobilio dalių, užtikrinančių sklandų variklio galios perdavimą į ratus. Tai detalė, kuri leidžia varikliui ir pavarų dėžei dirbti kartu. Jei ji neveikia tinkamai, automobilis gali tapti ne tik nepatogus, bet ir nesaugus. Sankaba yra automobilio transmisijos dalis, kurios pagrindinė funkcija yra perduoti sukimo jėgą į automobilio varančius ratus. Tai jungiamoji dalis tarp variklio ir greičių dėžės. Be sankabos jūsų variklis ir ratai būtų tarsi du žmonės, kalbantys skirtingomis kalbomis. Variklis suktųsi, ratai stovėtų. Arba atvirkščiai - bandytumėte įjungti pavarą ir girdėtumėte nemalonų traškesį. Jei trumpai atsakyti į klausimą kas yra sankaba, tai mechanizmas, kuris sujungia ir atjungia variklį nuo pavarų dėžės. Ji leidžia sklandžiai perjungti pavaras ir pajudėti iš vietos neužgesinant variklio.
Visuose automobiliuose su mechanine pavarų dėže yra naudojamos mechaninės sankabos, kurias valdyti turi pats vairuotojas. Norėdami perjungti pavarą, pirmiausiai išminate sankabos pedalą, perjungiate pavarą ir tik tada pedalą palengva atleidžiate. Viską supaprastinant, sankabos viduje yra du frikciniai diskai. Kol sankaba neaktyvuota (neišminta), tol jie yra prisispaudę vienas prie kito, taip sujungiant variklį su pavarų dėže ir transmisija. Išmynus sankabos pedalą, šie du diskeliai atsiskiria vienas nuo kito, taip atskirdami variklį nuo pavarų dėžės. Kaip ir mechaninės, automatinės pavarų dėžės taip pat turi sankabą, tačiau jos vairuotojui valdyti nereikia. Tiek automatinių, tiek mechaninių pavarų dėžių sankabų gedimai pasitaiko ganėtinai dažnai. Jeigu kalbėtume apie mechaninį variantą, tai moderniuose automobiliuose beveik visada naudojama „plaukiojanti“ sankaba, kuri suteikia daugiau komforto ir veikia švelniau nei įprasta. Tačiau, kaip jau turbūt numanote, jos gedimai yra dažnesni.
Pagrindiniai Sankabos Gedimo Požymiai
Vienas iš dažniausių ženklų, kad sankaba yra nusidėvėjusi, yra pedalų slydimas. Tai gali būti signalas, kad sankabos dalys nebesukuria pakankamos trinties. Automobilis pradeda buksuoti, kai per maža pedalo laisvoji eiga, sudilę diskų antdėklai arba nusilpusios spaudžiamosios spyruoklės. Tokiu atveju, automobilis juda pamažu, nors akceleratoriaus pedalas būna nuspaustas iki galo, variklio apsukos būna pakilę. Juntamas svilėsių kvapas (kurį skleidžia kaisdamas sankabos diskas). Šį sutrikimą ypač lengva pastebėti važiuojant į įkalnę. Jei po staigesnio pajudėjimo ar važiavimo įkalnėn jaučiate degėsių kvapą - tai gali būti perkaitusi sankaba. Kvapas, panašus į sudegusios gumos kvapą, gali reikšti, kad dalys yra perkaistos ir nebeveikia efektyviai.
Kiti galimi gedimo požymiai yra vibracijos, sklindančios nuo sankabos pedalo į sankabos mechanizmą. Jei pajudant iš vietos ar jungiant pavaras girdisi bildesiai iš pavarų dėžės, tai gali reikšti, kad yra pažeistas sankabos diskas ar smagratis. Tai labai dažnai pasitaikantis sankabos gedimas, kuomet pasigirsta bildesiai iš pavarų dėžės. Dažnas vairuotojas išgirdęs bildesius sklindančius iš variklio skyriaus neretai išsigąsta. Pirmiausiai, dėl neaiškaus bildėjimo iš variklio skyriaus ir remonto kainos. Šį gedimą būtina šalinti kaip galima greičiau, nes sekantis etapas yra sugadinta jūsų automobilio automatinė arba mechaninė greičių dėžė. Pažeidžiamas dėžės pirminio veleno guolis, sugadinamas velenas.
Sankabos Sistemos Komponentai ir Jų Nudėvėjimas
Sankabos sistema paprastai susideda iš trijų svarbių komponentų: sankabos disko, sankabos krepšio (prispaudimo mechanizmo) ir išminamojo guolio. Kai nuspaudžiate sankabos pedalą, diskas atsiskiria nuo variklio smagračio. Kai pedalą atleidžiate - diskas vėl susijungia ir perduoda sukimo momentą į pavarų dėžę. Sankabos diskas turi būti sumontuotas taip, kad atitinkama puse priglustų prie variklio smagračio. Tai nurodo užrašas anglų, vokiečių ir italų kalbomis. Pasitaiko, kad mechanikas į tai neatkreipia dėmesio, sumontuoja atvirkščiai, o klientui grįžus į servisą su nusiskundimais, diską servisas grąžina pagal garantiją kaip netinkamą.
Smagratis yra plokštė, kuri padeda išlaikyti stabilų variklio sukimosi momentą. Jeigu jis yra pažeistas ar stipriai nusidėvėjęs, jį taip pat reikia pakeisti. Išminamasis guolis yra svarbus sankabos sistemos komponentas, leidžiantis diskui atitrūkti nuo smagračio, kai spaudžiamas sankabos pedalas. Jeigu kalbėtume apie mechaninį variantą, tai moderniuose automobiliuose beveik visada naudojama „plaukiojanti“ sankaba, kuri suteikia daugiau komforto ir veikia švelniau nei įprasta. Tačiau, kaip jau turbūt numanote, jos gedimai yra dažnesni. Tinkamai sumontuotas sankabos diskas gali tarnauti net iki 200 tūkst. kilometrų, tačiau kartais dėl smulkios serviso specialisto klaidos nepatenkintas klientas gali grįžti jau po kelių savaičių. Vidutinė tarnavimo trukmė - apie 150-250 tūkst. kilometrų, tačiau tai labai priklauso nuo vairavimo stiliaus.
Sankabos Gedimo Priežastys ir Kaip Jų Išvengti
Sankaba dėvisi natūraliai. Kiekvieną kartą pajudėdami iš vietos, ją truputį „nudeginate“. Jei dažnai važinėjate mieste, stovite spūstyse ar laikote koją ant pedalo - nusidėvėjimas greitėja. Ignoruoti slydimo požymius pavojinga - laikui bėgant galite sugadinti ir smagratį, o tai jau žymiai brangesnis remontas. Mirtinas lašas: vos keli naftos kilmės produktų lašai stabdžių skystyje gali sukelti atraminio guolio sandarinimo pažeidimą, sukeliantį jo užstrigimą. Kaip stabdžių skystis gali būti taip užterštas? Mechanikui pakanka panaudoti švirkštą arba piltuvą, kurį naudojo, pavyzdžiui, alyvos papildymui. Dėl tokios nedidelės klaidos reikės ne tik pakeisti atraminį guolį, bet ir išplauti visą sistemą, kadangi nešvarumai gali likti sankabos siurblyje. Blogiausiu atveju gali išsipūsti lankstūs stabdžių vamzdeliai, kuriuos taip pat reikės keisti. Klaida gali būti ir tik skysčio užteršimas. Taip pat svarbu naudoti tinkamą skystį, kurio techninės savybės atitinka transporto priemonės gamintojo rekomendacijas.
Senas įprotis yra blogas įprotis: iš hidraulinės sistemos reikia išleisti orą. Šį darbą atliekant taip pat kaip ir stabdžių sistemos atveju (spaudinėjant ir laikant nuspaustą pedalą), hidraulinėje sankabos sistemoje susidarys per didelis slėgis, todėl išminamasis guolis pradės judėti per daug. Reikia lėtai paspausti sankabos pedalą ir atleisti. Atsukti oro išleidimo kamštį, palaukti 15 sekundžių ir pakartoti pedalo paspaudimo ir atleidimo ciklą. Einantys trumpiausiu keliu netenka klientų: pagrindinis įrankis, naudojamas keičiant sankabą, yra keltuvas, ant kurio dedama pavarų dėžė ją atjungus nuo variklio. Einant trumpiausiu keliu, t. y. montavimo metu laikant pavarų dėžę rankomis ir per jėgą sukant jungiančius varžtus, yra pažeidžiamas sankabos diskas ir netrukus pasireiškia vibracijos bei trūkčiojimai. Tariamas laiko taupymas nenaudojant keltuvo atsigręš prieš mus, kai klientas sugrįš su pretenzija. Siekiant išvengti tokios problemos, kai kurie „Valeo“ sankabų rinkiniai yra su specialiais centravimo įrankiais, kuriais verta pasinaudoti.
Suporto nuorinimas, kaip nuorinti stabdzius.
Sankabos Remontas ir Priežiūra
Kai automobilio sankaba pradeda gesti, dažniausiai reikia atlikti jos keitimą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad sankabos sistemos keitimas dažnai apima daugiau nei tik paties disko pakeitimą. Prireikus sankabos remonto, rekomenduojama keisti visas tris transmisijos dalis (sankabos diską, diskatorių ir išminamą guolį). Šios dalys dirba visos kartu, todėl ir dėvisi kartu. Pakeitus vieną iš dalių, tikėtina, kad greitu metu teks keisti ir kitą dalį. Jeigu sankabos diskas slysta, automobilis praranda trauką, jaučiamas degėsių kvapas ar vibracija - dažniausiai reikalingas pilnas sankabos keitimas. Montavimas gali lemti prastą sankabos veikimą ar netgi visišką gedimą. Keičiant sankabos diską, nepamirškite pakeisti ir pavarų dėžės alyvą, hidraulinius cilindrus ir atnaujinti skystį.
Jeigu sistemoje atsiranda oro, pedalas gali tapti minkštas. Tokiu atveju kyla klausimas kaip nuorinti sankabą, nes problema gali būti ne diske, o hidraulikoje. Jei svarstote, kaip nuorinti sankabą, pirmiausia svarbu suprasti, kada to iš tiesų reikia. Kai sistemoje atsiranda oro, ji veikia panašiai kaip stabdžiai - per skystį perduodamas slėgis. Jei į sistemą patenka oro, jis susispaudžia. Dėl to pedalas tampa minkštas, „guminis“, o pavaros gali jungtis sunkiau. Oro gali atsirasti, jei buvo atliktas sankabos remontas, keistas cilindras ar žarnelė, nutekėjo hidraulinis skystis. Tokiu atveju nuorinimas pašalina oro burbuliukus ir atstato slėgį. Procesas primena stabdžių nuorinimą. Vienas žmogus spaudžia pedalą, kitas atidaro ir uždaro nuorinimo vožtuvą, kol iš sistemos išeina oras. Svarbu naudoti tinkamą skystį ir stebėti, kad bakelyje jo nepritrūktų. Jei į sistemą vėl pateks oro, viską teks kartoti. Tačiau čia svarbi detalė - jei pedalas ir po nuorinimo lieka minkštas, problema gali būti pagrindiniame arba darbiniame cilindre. Jei neturite patirties arba automobilis turi sudėtingesnę sistemą, saugiau kreiptis į profesionalus. Netinkamai atliktas nuorinimas gali pabloginti situaciją.
