Daugelis iš mūsų yra patyrę tą staigų, veriantį skausmą nugaros apačioje arba kakle, kuris lyg elektros iškrova pereina į galūnę, paralyžiuodamas bet kokį norą judėti. Tai dažniausiai yra pirmasis signalas, kad įvyko nervų šaknelių uždegimas, liaudiškai dažnai vadinamas radikulitu. Nors skausmas gali būti nepakeliamas, gera žinia ta, kad didžioji dalis nervų šaknelių uždegimo atvejų praeina be chirurginio įsikišimo, tačiau gijimo trukmė labai priklauso ne tik nuo organizmo savybių, bet ir nuo paciento elgesio pirmosiomis dienomis.
Nervų šaknelių uždegimas, mediciniškai vadinamas radikulopatija, dažniausiai kyla dėl mechaninio spaudimo. Tarpslanksteliniai diskai, kurie veikia kaip amortizatoriai tarp stuburo slankstelių, gali pasislinkti, išsipūsti ar plyšti (susidaro išvarža). Svarbu pabrėžti, kad skausmą sukelia ne tik mechaninis spaudimas, bet ir cheminis dirginimas. Iš pažeisto disko išsiskyrusios medžiagos dirgina nervinį audinį, sukeldamos tinimą ir edemą. Būtent šis tinimas „uždaro” nervą siaurame kanale, dar labiau padidindamas skausmą.
Kas yra radikulopatija?
Nervų šaknelių uždegimas yra terminas, kuriuo pacientai paprastai apibūdina staiga atsiradusį juosmeninės ar apatinės nugaros dalies arba kaklo skausmą. Šis skausmas gali būti skirtingas: neplintantis ir juntamas tik juosmens kryžmens dalyje, vienoje ar kitoje pusėje, (apatinės nugaros dalies skausmas) arba plintantis į koją. Kaklo arba nugaros nervų šaknelių uždegimas gali atsirasti įvairaus amžiaus žmonėms - tiek labai jauniems (pvz., moksleiviams), tiek vidutinio amžiaus žmonėms, tiek senjorams. Paprastai nervinių šaknelių uždegimo simptomai atsiranda staiga.
Žodžio radikulitas šiuolaikinis mokslas beveik nebevartoja. Vietoj jo vartojamas terminas radikulopatija (lot. radux šaknis + pathos patologija). Taip pat iš karto apsibrėžkime dar vieną dalyką: tai nėra liga. Tai - simptomas. Ir sakydami „radikulopatija“, gydytojai patvirtina nervų šaknelių patologijos faktą (ne diagnozę), kad konkrečiu atveju nukentėjo šaknelė (radiculus).
Juosmens radikulopatija, dažnai vadinama „išialgija“ arba „sėdmeninio nervo uždegimu“, yra būklė, kai dirginamos ar spaudžiamos stuburo nervų šaknelės juosmeninėje (apatinėje) stuburo dalyje. Šios šaknelės yra nervų, einančių iš nugaros smegenų į kojas, pradžia, todėl pažeidimas sukelia skausmą, tirpimą ar silpnumą, plintantį iš apatinės nugaros į sėdmenis, šlaunis ar net pėdas. Ši būklė gali būti ūmi (trunkanti kelias savaites) arba lėtinė (ilgalaikė) ir dažnai siejama su tarpslankstelinio disko išvarža, stuburo stenoze ar kitais struktūriniais pokyčiais.
Šaknelių sindromas (radikulopatija) dažniausiai pasitaiko juosmeninėje ir kaklo dalyje. Nugaros apačiai tenka didžiausia kūno masės apkrova, o kaklo dalis yra labai mobili ir nuolat juda.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės radikulopatijos priežastys:
- Degeneraciniai tarpslankstelinio disko pakitimai (patologijas ir senėjimas).
- Tarpslankstelinio disko išvarža.
- Stuburo osteoartritas arba artritas.
- Kaulų ataugos (kai kur padidėja slankstelių kaulinis audinys ir gali spausti tiek nugaros smegenis, tiek nugaros smegenų nervų šakneles).
- Trečio laipsnio skoliozė, kai stipriai deformuojama stuburo ašis.
- Stuburo augliai.
- Kompresinis stuburo lūžis.
- Stuburo raiščių sustorėjimas (sukaulėjimas).
- Sušalimas, stresas, infekcijos ir virusai gali prisidėti prie uždegimo.
Rizikos veiksniai:
- Amžius (dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms dėl degeneracinių pakitimų).
- Sėdimas darbas ir ilgalaikis sėdėjimas.
- Sunkus fizinis darbas, ypač susijęs su staigiais judesiais ar svorių kilnojimu.
- Nutukimas.
- Nėštumas.
- Rūkymas (gali pabloginti kraujotaką ir sulėtinti gijimą).
- Genetinis polinkis.
Keblumas tas, kad daugiau nei 60 proc. atvejų taip ir nepavyksta nustatyti pagrįstos nugaros skausmo diagnozės.
Simptomai
Simptomai priklauso nuo pažeistos nervų šaknelės ir dirginimo laipsnio. Radikulopatija dažniausiai sukelia skausmą, kuris iš apatinės arba viršūtinės nugaros dalies plinta į vieną ar abi kojas arba rankas. Šis skausmas dažnai apibūdinamas kaip aštrus, šaudantis, deginantis, dilgčiojantis, tirpimo arba skruzdėlių laipiojimo jausmas. Ir jeigu tai kaklo problema šie pojūčiai gali jaustis rankų, plaštakos zonose, jeigu tai juosmeninės dalies problema, tai gali jaustis kojų ar pėdos projekcijoje.
Kiti galimi simptomai:
- Raumenų silpnumas pažeisto nervo inervacijos zonoje.
- Tirpinimas ar dilgčiojimas galūnėse.
- Sumažėjęs jautrumas.
- Raumenų disbalansai: Užspaudus nervinę šaknelę sutrinka raumenų inervacija, kuri lemia raumenų silpnumą.
- Žarnyno arba šlapimo pūslės funkcijos sutrikimas, nes iš juosmeninio nervų rezginio išeina nervai įnervuojantys raumenis, bei įvairius organus.
Jei skausmas nepraeina per savaitę arba plinta ir nemažėja, jaučiamas spaudimas, galūnių tirpimas, reikėtų kreiptis į medikus.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, priežasties ir paciento būklės. Dauguma atvejų yra gydomi konservatyviai.
Konservatyvus gydymas
- Vaistai: Pirmiausia skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), kurie atlieka ne tik nuskausminamąją, bet ir gydomąją funkciją - jie mažina patį uždegiminį procesą ir nervo paburkimą. Skausmo malšinimui gali būti skiriami ir kiti medikamentai. Vaistų vartojimo trukmę visada nustato gydytojas. Paprastai NVNU skiriami kursu nuo 5 iki 10 dienų.
- Fizioterapija ir kineziterapija: Pasibaigus ūmiam periodui, prasideda svarbiausias etapas - reabilitacija. Kineziterapija turėtų būti pradedama palaipsniui. Pradžioje atliekami statiniai pratimai (raumenų įtempimas nekeičiant kūno padėties), vėliau pereinama prie stabilizavimo pratimų. Svarbiausia taisyklė - pratimai neturi kelti skausmo. Pratimų programa - stiprina nusilpusius raumenis, atpalaiduoja įsitempusius raumenis.
- Masažas: Veiksmingiausiu stuburo sveikatinimo metodu pripažintas masažas turmanio masažuokliu. Stuburo masažas ir prideginimas „Nuga Best“ turmanio keramika atstato visą stuburą, įskaitant kaklą ir juosmeninę dalį.
- Termoterapija: Miegojimas ant turmanio kilimo yra maloniausias ir saugiausias stuburo sveikatinimo būdas sergant radikulitu. Dienos metu stuburui tenka labai didelė apkrova, ypatingai juosmeniui ir kaklui. Nuolat judėdami minkštieji stuburo audiniai spazmuoja, o naktį, ramybės būsenoje, spazmas turi sumažėti ir turi pagerėti kraujotaka audiniuose. Tačiau per naktį kremzlinis audinys, raiščiai ir nervų šaknelės nespėja atsistatyti. To nepadarius, bet kokios kitos stuburo atstatymo procedūros netenka prasmės. Efektyviausias raumenų atpalaidavimo būdas yra turmanio kilimo skleidžiama šiluma.
- Specialūs įtvarai ar korsetai: Gali būti naudingi ūminiu periodu, kai reikia apriboti judesius ir sumažinti skausmą atliekant būtinus veiksmus. Tačiau jų negalima nešioti nuolat.
- Vandens gėrimo režimas: Reikia visada sekti geriamo vandens kokybę. Sergant radikulitu ir ligos profilaktikai visada svarbu gerti kokybišką vandenį, tačiau nesukelti tinimo.
Intervencinis gydymas
Šios procedūros atliekamos, kai konservatyvus gydymas nepadeda. Jos gali apimti epidurines steroidų injekcijas, kurios padeda sumažinti uždegimą ir skausmą aplink nervų šaknelę.
Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas taikomas tik retais atvejais, kai yra rimtų neurologinių sutrikimų (pvz., paralyžius, šlapimo ar išmatų nelaikymas) arba kai konservatyvus gydymas neefektyvus. Chirurgai gali pašalinti disko išvaržą, kaulų ataugas ar kitas struktūras, kurios spaudžia nervų šaknelę.
The Truth About Weightlifting And Lower Back Pain
Gijimo trukmė ir reabilitacija
Nėra vieno stebuklingo vaisto, kuris uždegimą panaikintų per valandą, nes nervinis audinys gyja lėtai. Gijimo trukmė yra labai individuali.
- Ūminė fazė (pirmosios 1-2 savaitės): Tai sunkiausias laikotarpis. Skausmas būna aštriausias, judesiai labiausiai apriboti.
- Poūmis laikotarpis (3-6 savaitės): Šiuo metu aštrus skausmas dažniausiai jau būna praėjęs, tačiau gali jaustis maudimas, sustingimas, kartais - tirpimas galūnėje.
- Lėtinė fazė (ilgiau nei 12 savaičių): Jei skausmas nepraeina ilgiau nei tris mėnesius, būklė laikoma lėtine.
Svarbu suprasti, kad simptomų išnykimas nereiškia visiško pasveikimo. Gydytojai dažnai stebi situacijas, kai pacientai ateina pasitikrinti po kelių savaičių nesėkmingo savarankiško gydymo. Dažniausiai paaiškėja, kad gijimą stabdė netinkami veiksmai.
Dažniausios klaidos gydantis radikulopatiją
- Ilgas gulėjimas lovoje: Tai yra pats gajausias ir žalingiausias mitas. Seniau buvo manoma, kad susukus nugarą reikia gulėti lovoje savaitę ar dvi. Šiuolaikiniai tyrimai rodo priešingai: ilgas gulėjimas silpnina nugaros raumenis, kurie turi laikyti stuburą, didina sąstingį ir netgi gali pabloginti psichologinę būklę, didinant skausmo jautrumą. Rekomendacija: Judėkite tiek, kiek leidžia skausmas.
- Šildymas ūminiu periodu: Pajutus skausmą, instinktyviai norisi tą vietą šildyti - eiti į pirtį, gultis į karštą vonią ar dėti šildančius kompresus. Ūminiu periodu (pirmąsias 48-72 valandas) tai yra didelė klaida. Karštis plečia kraujagysles, todėl į uždegimo vietą priteka daugiau skysčių, padidėja audinių edema (tinimas), o tai dar labiau spaudžia nervo šaknelę. Rekomendacija: Pirmosiomis dienomis geriau tinka šaltis arba neutrali temperatūra.
- Agresyvūs manualiniai metodai: Kai skauda nugarą, neretai kreipiamasi į nekvalifikuotus „kaulų laužytojus” tikintis, kad jie „atstatys diską į vietą”. Ūminio uždegimo metu, kai yra nervo kompresija, bet koks staigus, agresyvus judesys ar stiprus masažas gali sukelti katastrofiškas pasekmes - pavyzdžiui, galutinai išstumti disko fragmentą į stuburo kanalą.
- Vaistų vengimas: Dalis žmonių vengia gerti vaistus, manydami, kad „pakentės” arba kad vaistai tik „užmaskuoja” problemą. Tačiau esant nervų šaknelių uždegimui, vaistai nuo uždegimo (NVNU) atlieka ne tik nuskausminamąją, bet ir gydomąją funkciją - jie mažina patį uždegiminį procesą ir nervo paburkimą.
Prevencija
Sėkmingai įveikus nervų šaknelių uždegimą, pagrindiniu tikslu tampa prevencija. Realybė tokia, kad vieną kartą patyrus radikulopatiją, rizika jai pasikartoti ateityje išlieka, jei nepakeičiami gyvenimo būdo įpročiai.
Stuburas mėgsta judesį, bet nemėgsta statinių apkrovų. Norint išvengti pasikartojančių skausmų, būtina integruoti „stuburo higieną” į kasdienybę. Tai reiškia:
- Reguliarios pertraukėlės darbo metu, atsistojant ir pasivaikščiojant.
- Taisyklingas daiktų kėlimas (tupiant, o ne lenkiantis per juosmenį).
- Nuolatinis giliųjų liemens raumenų stiprinimas. Stiprus raumeninis korsetas veikia kaip natūralus apsauginis diržas, perimantis dalį krūvio, tenkančio stuburo slanksteliams ir diskams.
- Svorio kontrolė.
- Tinkama mityba, užtikrinanti kremzlinio audinio atstatymą.
- Pakankamas skysčių vartojimas.
Jei dirbate sėdimą darbą, būtinai atsistokite kas valandą ar dvi, pasivaikščiokite, pakeiskite kūno padėtį. Jei dirbate sunkų fizinį darbą, ilsėkite gulėdami, kad stuburui tektų kuo mažesnė apkrova. Išmokite taisyklingai kelti sunkius daiktus: tai darykite ne visu kūnu, o pritūpę, iš juosmens.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate plintantį nugaros skausmą, tirpimą, silpnumą ar kitus simptomus, ypač lydimus šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, neurologą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas gydymas. Venkite savarankiškai vartoti stiprius vaistus ar ignoruoti simptomus, nes tai gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip nuolatinis nervų pažeidimas.
tags: #nerviniu #sakneliu #kompresija