ES teisės aktais esate saugomi nuo nesąžiningos komercinės praktikos. Produktus reklamuojančios, parduodančios arba tiekiančios įmonės privalo jums suteikti pakankamai tikslios informacijos, kad apie perkamą produktą turėtumėte pakankamai žinių. Įmonės turi pateikti aiškiai ir suprantamai ir aiškia, suprantama kalba. Tokios informacijos neteikiančių įmonių veikla gali būti laikoma nesąžininga. Jūs turite teisę reikalauti žalos atlyginimo.
Agresyvios komercinės praktikos, kuria siekiama priversti pirkti, kai kuri komercinė praktika draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis. Toliau išvardytos įprasčiausios tokios praktikos rūšys.
Klaidinanti reklama ir informacija
Viena iš nesąžiningos komercinės praktikos rūšių - klaidinanti reklama. Įmonės privalo pateikti pakankamai informacijos apie prekių ar paslaugų atsargas. Jos privalo informuoti klientus, kiek vienetų parduodama ir kiek laiko galioja pasiūlymas. Pavyzdžiui, jei skelbiama, kad bus parduodami 1 euro vertės bilietai, tačiau pabandžius juos užsisakyti, paaiškėja, kad jų nebėra, tai gali būti laikoma klaidinančia praktika. Tokiu atveju vartotojų centras gali patarti bendrovei pašalinti reklamą.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į reklamą, pažymėtą ženklu „Remiama“ arba „Reklama“. Toks turinys dažnai slepia reklamą, o ne objektyvią informaciją. Prekiautojai privalo nurodyti tikrąją savo prekių ir paslaugų kainą. Draudžiama siūlyti neva nemokamą paslaugą, kurios kaina iš tiesų jau įtraukta į pirkinio kainą.
Pavyzdžiui, Frančeska pasirašė SMS žinučių paslaugų sutartį, kurioje buvo pažymėtas langelis su užrašu „5 nemokamos žinutės per dieną“. Persikėlus į kitą puslapį, kuriame irgi buvo parašyta „5 NEMOKAMOS ŽINUTĖS PER DIENĄ“, ji nesuprato, kad vėliau turės mokėti 3 Eur per savaitę. Svarbu atidžiai skaityti sutarties sąlygas ir įsitikinti, kad paslauga tikrai nemokama.
Agresyvi komercinė praktika
Prekiautojai neturi teisės raginti jūsų vaiko prašyti jūsų pirkti jų produktus. Tokia praktika, kaip raginimas pirkti žaislą ar kitą prekę, pavyzdžiui, žaidimo metu, yra draudžiama. Ypač internete svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip pateikiama informacija. Kai kurios įmonės naudoja netikrus laikmačius, siekdamos paskatinti pirkti, kol galioja „pasiūlymas“. Toks spaudimas gali paskatinti jus pirkti daiktus, kurių pirkti nenorite.
Aleksandras tikėjosi iš karto gauti bilietus į futbolo komandos finalo rungtynes, ieškojo pardavimo interneto svetainės, kuri rikiavosi pirmoji paieškos rezultatuose. Jis tikėjo, kad tai bus greičiausias būdas įsigyti bilietus. Tačiau gavęs patvirtinimą el. paštu, sužinojo, kad bilietai bus atsiųsti tik prieš pat renginį, t. y. likus keliems mėnesiams. Šis neapibrėžtumas ir sukeltas nepasitenkinimas paskatino jį siekti žalos atlyginimo, nes jis buvo suklaidintas dėl greito bilietų gavimo.
Melagingi teiginiai apie produktų poveikį
Jei produktai reklamuojami kaip padedantys atsiauginti plaukus, numesti svorio ar pan., turite teisę žinoti, ar tokie teiginiai moksliškai pagrįsti. Reklama turi būti patraukli, tačiau teisinga. Kai bendrovė teigia, kad jos priemonė padės atauginti plaukus per tris savaites, ir tai nėra pagrįsta moksliškai, tai gali būti laikoma nesąžininga praktika. Produkto kokybe ir veiksmingumu skundėsi ir daug kitų apgautų vartotojų, o bendrovei jau iškeltos bylos.
Įmonės taip pat privalo laikytis savo įsipareigojimų aplinkosaugos srityje. Jei bendrovė teigia, kad jos produktai yra ekologiški, tai turi būti tiesa. Atėnė įsigijo ekologišku prekių ženklu pažymėtos kosmetikos, tačiau radusi daugybę vienkartinių pakuočių, ji suabejojo gamintojo teiginiais ir pateikė skundą, kad bendrovė savo kampaniją nutrauktų.
Slepiama reklama ir užsakomosios nuomonės
Radijo laidos, straipsniai ar kiti leidiniai, kuriuos finansuoja bendrovė, kad pareklamuotų savo produktus, privalo aiškiai nurodyti, kad tai yra reklama. Tai gali būti pateikiama paveikslėlių, rašytinio arba sakytinio teksto forma. Pavyzdžiui, Janas kelionių žurnale perskaitė straipsnį apie žygius po Airiją, kuriame minima, kad kelionėje naudota tam tikros bendrovės pagaminta įranga buvo itin gera. Kadangi straipsnis nebuvo aiškiai pažymėtas kaip reklama, Janas manė, kad tai objektyvi informacija, nors iš tiesų įranga nėra laikoma labai kokybiška. Žurnalas privalėjo aiškiai nurodyti, jog straipsnis buvo reklaminis, kad nebūtų suklaidintas skaitytojas.
Šiais laikais itin svarbu atkreipti dėmesį į nuomonės formuotojus socialiniuose tinkluose. Būtina nurodyti, jei rekomendacija yra užsakyta (t. y. apmokėta). Kelionės, nuolaidų kodai ar dovanos taip pat laikomi atlygiu. Nuomonės formuotojai, veikiantys kaip produktų rėmėjai, privalo aiškiai nurodyti, kad jie nėra tik paprasti gaminio vartotojai, o gauna atlygį už savo rekomendacijas.
Olivija iš Danijos, populiari „Instagram“ naudotoja, bendradarbiauja su jogos reikmenis parduodančiomis bendrovėmis. Ji privalo aiškiai nurodyti, kad jos įrašai yra reklaminiai, nes ji gauna atlygį arba nemokamus produktus. Svarbu, kad vartotojai atskirtų autentiškas rekomendacijas nuo apmokėtų.
Klaidinantys žaidimų elementai ir reklamos
Daugelyje žaidimų programų yra reklaminių skelbimų, kurie kartais gali būti sunkiai atskiriami nuo žaidimo elementų. Ne visada aišku, ar tai yra žaidimo dalis, ar reklama. Tokie skelbimai gali trukdyti mėgautis žaidimu. Kartais žaidimų kūrėjai naudoja žaidimų anonsus, ragindami įsidiegti naujus žaidimus. Svarbu, kad vartotojai turėtų galimybę lengvai atskirti žaidimo turinį nuo reklamos ir, jei reikia, išjungti reklamas.
Netikri atsiliepimai ir vertinimai
Barbara iš Austrijos labai mėgsta apsipirkti internetu, tačiau ji žino, kad ne visi atsiliepimai ir vertinimai yra patikimi. Kai kurios bendrovės kuria netikrus atsiliepimus, kad padidintų savo produktų patrauklumą. Netikri atsiliepimai gali suklaidinti vartotojus ir paskatinti juos pirkti nekokybiškus produktus. Svarbu ieškoti patikimų atsiliepimų ir vertinimų, o ne pasitikėti viskuo, kas parašyta internete.
Piramidinės schemos
Piramidinės schemos yra neteisėta veikla, kurioje pagrindinis pelnas gaunamas ne iš produktų pardavimo ar paslaugų teikimo, o iš naujų narių pritraukimo. Oanai buvo pasiūlytas darbas pardavimo tinkle - prekiauti kosmetikos gaminiais. Jai buvo paprašyta sumokėti vienkartinį mokestį ir įtraukti į tinklą 5 draugus. Jai buvo paaiškinta, kad kuo daugiau draugų ji įtrauks į tinklą, tuo daugiau pinigų uždirbs. Taip pat ji uždirbs papildomų pinigų, jei jai pavyks įtraukti 5 kitus draugus. Tačiau tokios schemos ilgainiui žlunga, nes jos grindžiamos tik naujų narių įnašais, o ne realia veikla. Kai piramidė sugriūva, paskutiniai prisijungę nariai praranda savo investicijas.
Klaidinantys pasiūlymai dėl prizų ir dovanų
Prekiautojai neturi teisės reklamuoti „nemokamų“ prizų ir dovanų, o paskui pareikalauti, kad už juos sumokėtumėte. Evelina iš vienos bendrovės gavo laišką su sveikinimu laimėjus 100 Eur prizą. Tačiau norint atsiimti prizą, jai reikėjo paskambinti per savaitę. Paaiškėjo, kad tai buvo tik reklama, skatinanti ją pirkti. Dažnai tokie pasiūlymai būna susieti su loterija, jei pirksite namų apyvokos reikmenų. Svarbu žinoti, kad tokia praktika yra draudžiama ir galite kreiptis į vartotojų organizaciją.
Neteisinga informacija apie garantijas
Konstantinas iš Salonikų nusprendė internetu nusipirkti kompiuterį. Pardavėjas jam suteikė garantiją, kad brokuotas arba reklamos neatitinkantis produktas bus pataisytas arba pakeistas. Konstantinas buvo įsitikinęs, kad tai ypatingas pasiūlymas, tačiau suteikti 2 metų garantiją yra įstatymais visiems prekiautojams nustatyta pareiga. Kai kurios įmonės siūlo galimybę papildomai pratęsti garantiją, pavyzdžiui, 1, 3 arba 5 metus, nors tai jau yra numatyta pagal teisės aktus. Svarbu žinoti savo teises ir nepasiduoti klaidinančioms garantijų pasiūlymams.
Dirbtinai sukurtas skubėjimas ir kainų manipuliacijos
Simonas iš Belgijos ketino pirkti dviratį. Parduotuvėje jis rado tik 24 valandas galiojantį ypatingą pasiūlymą. Trumpas terminas neleido jam palyginti kainų ir gerai apsvarstyti pirkinio. Jis jautėsi spaudžiamas pasinaudoti 50 proc. nuolaida, kuri galios tik iki kitos dienos. Pardavėjai dažnai naudoja tokius metodus, siekdami paskatinti klientus pirkti nesvarstydami. Toks dirbtinai sukurtas skubėjimas yra nesąžininga komercinė praktika.
Nepageidaujami pasiūlymai ir įkyri rinkodara
Pagal ES teisę bendrovės neturi teisės telefonu, faksu, el. paštu ar kitomis nuotolinio prekybai tinkamomis priemonėmis įkyriai siūlyti prekių ar paslaugų, kurių nenorite. Margusui buvo siunčiami nuolatiniai elektroniniai laiškai su naujais pasiūlymais, taip pat reklamos kituose žurnaluose. Kartais jis gaudavo net 10 el. laiškų per dieną. Nors jis prašė jo neberašyti, jo prašymas nebuvo ignoruojamas. Galiausiai jis kreipėsi į vartotojų organizaciją, kuri padėjo jam išspręsti problemą ir išbraukti jo adresą iš bendrovės adresatų sąrašo.
Klaidinanti informacija apie skrydžius
Mario iš karto užsisakė skrydį, kai naujienų sraute spustelėjo pirmąjį susijusį skelbimą, siūlantį mažiausias kainas. Deja, jo laukė nusivylimas. Kai jis vėliau patikrino bendrovės interneto svetainę, pamatė geresnį pasiūlymą. Paaiškėjo, kad ta pati bendrovė parduoda bilietus tam pačiam skrydžiui už mažesnę kainą. Tai reiškia, kad bendrovė melavo savo reklamoje. Mario turėjo teisę reikalauti, kad tarpininkas atlygintų žalą dėl to, kad suklaidino jį dėl netikrų pasiūlymų.
Papildomas vairuotojų mokymas ir jo svarba
Dažnai pažeidimus padarę pradedantieji vairuotojai (neturintys 2 metų stažo) nežino apie reikalavimą išklausyti papildomą vairuotojų mokymą. Ir atėjus laikui keisti vairuotojo pažymėjimą sužino, kad turi iš naujo perlaikyti vairavimo egzaminus. Tokie pažeidėjai savarankiškai nesikreipia į vairuotojų mokymo įstaigas. Pavyzdžiui, vairuotojas, neturintis 2 metų stažo, vairuodamas automobilį viršijo greitį. Elektroniniu paštu jis gauna pranešimą apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Sumoka baudą, tačiau nesikreipia į vairuotojų mokyklą dėl papildomo kurso išklausymo.
Papildomo vairuotojų mokymo reikalavimai:
- Pažymėjimo keitimas: Jei per metus nebaigėte papildomų vairuotojų mokymų, vadinasi, praradote teisę vairuoti ir pažymėjimas nebus keičiamas į galiojantį 10 metų.
- Mokymų įstaigos pasirinkimas: Papildomus mokymus išklausyti galima bet kurioje tokius mokymus organizuojančioje vairavimo mokykloje.
- Pažeidimo analizė: Mokymai apima ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), už kurį (-iuos) buvo taikyta administracinė atsakomybė.
- Reikalingi dokumentai: Atvykdamas į mokymo kursus, vairuotojas privalo turėti užpildytą pažeidimo (-ų) aprašą.
Papildomo vairuotojų mokymo kainas ir trukmę nustato kiekviena vairavimo mokykla individualiai. Dažniausiai mokymai trunka 1-2 darbo dienas.
Sunkiasvorių transporto priemonių kontrolė ir viršsvoris
Pasirodo, net egzistuoja socialinių tinklų grupės, kur „šaukliai“ vairuotojus iš anksto įspėja apie kontrolę, siūlo rinktis alternatyvius maršrutus. Toks sistemingas įstatymų apeidinėjimas ne tik daro žalą kelių infrastruktūrai, kelia grėsmę visiems eismo dalyviams, bet ir iškreipia konkurenciją tarp vežėjų.
Kasmet transporto inspektoriai, bendradarbiaudami su policija bei muitine, patikrina apie 15 tūkst. sunkiasvorių transporto priemonių. Tačiau net apie pusę pasvertųjų viršija svorį, taip pat būna normas viršijantys krovinio matmenys. Šie pažeidimai dažniausiai fiksuojami miškavežių tipo priemonėms ir toms, kurios veža birius krovinius. Prie intensyvesnės kontrolės prisideda ir policijos pareigūnai su muitine, tačiau prižiūrėti visų pagrindinių kelių bent kol kas neįmanoma.
Kodėl kontrolė būtina?
Sunkiasvorių transporto priemonių svorio ir matmenų apribojimus reglamentuoja Europos Sąjungos direktyvos, kuriomis siekiama kelių pagrindinių tikslų.
- Saugumas: Perkrautų vilkikų stabdymo kelias ilgesnis, jie sunkiau valdomi, todėl rizika sukelti avariją gerokai išauga.
- Sąžininga konkurencija: Tvarkingai dirbantys vežėjai neturi likti pralaimėtojais, nes kiti leidžia sau vežti daugiau už tą pačią kainą.
- Infrastruktūros apsauga: Viršsvoris spartina dangos dilimą, skatina provėžų atsiradimą, gadina konstrukcinius sluoksnius.
Bandant išvengti atsakomybės, kai kuriuos kontrolės postus stengiamasi tiesiog apvažiuoti. Tačiau didesnė problema, kad pažeidėjai, užuot pasimokę, randa vis naujų būdų apeiti kontrolę. Socialiniuose tinkluose veikia „šauklių“ grupės, kuriose vilkikų vairuotojai vieni kitiems praneša, kur stovi kontrolės pareigūnai, ir tada keičia maršrutus.
Kokie galimi sprendimai?
Šiuo metu viršsvorį ar leidžiamus matmenis viršijančius krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojai ir kiti atsakingi asmenys gali sulaukti nuo šimto iki kelių tūkstančių eurų siekiančių baudų. Tačiau daugeliui verslo atstovų apskaičiavus riziką vis dar savotiškai apsimoka viršyti leistinas ribas, kai tikimybė pakliūti į reidą nėra didelė, o papildoma finansinė nauda vežant didesnį krovinį - apčiuopiama.
Tiek Austrijoje, tiek Čekijoje plačiai taikomos Weigh-in-Motion (WIM) sistemos, leidžiančios automatizuotai nustatyti pernelyg sunkias transporto priemones. Tokiu būdu atrenkami konkretūs sunkvežimiai, kuriuos verta stabdyti ir išsamiau patikrinti. Nors Lietuvoje jau buvo taikomi bandomieji dinaminio svėrimo sprendimai, tolesnė plėtra kelia klausimų dėl didelių įrenginių ir priežiūros kaštų.
Vienas iš svarstytinų variantų, galinčių supaprastinti kontrolę, - e. tollingo sprendimas. Įdiegus šią sistemą, pirmiausia bus surinkta tiksli informacija apie nuvažiuotus kilometrus, o vėliau ją galima būtų išplėtoti su svorio kontrole. Jei skenuojant automobilio valstybinį numerį tuo pat metu būtų fiksuojama ašių apkrova, sukaupti duomenys padėtų greitai identifikuoti pažeidėjus. Svarbu žiūrėti, kuriuose keliuose ta kontrolė reikalingiausia - nebūtina skenuoti kiekvieno sunkvežimio magistralėje, jei didžiausia problema yra regioniniuose, mažesnio atsparumo keliuose.
KiTraffic Statistics Weigh In Motion (WIM) - the cost-efficient system for traffic data collection
E. tollingo sprendimą, kuris mūsų šalyje turėtų būti įdiegtas jau kitąmet, įvardija ir ekspertai. Naujoji sistema ir kartu su ja išsiplėsiantis mokamų kelių tinklas iš dalies prisidėtų prie sąžiningesnės sunkiasvorio transporto atsakomybės ir kontrolės. Dabar sunkusis komercinis transportas turi įsigyti vinjetes, t. y. sumokėti už laiką, važiuojamą mokamu keliu. Toks modelis neatitinka „teršėjas moka“ principo. Įsigaliojus e. tollingo sistemai, bus skaičiuojamas nebe laikas, o atstumas, todėl labai svarbu, kad mokamų kelių tinklas būtų adekvatus ir neskatintų vežėjų taupant kaštus važiuoti mažesnės reikšmės keliais vengiant mokesčių.
Dėl sunkiasvorio transporto vežamo viršsvorio faktinis kelių konstrukcijų ribinis naudojimo laikotarpis sutrumpėja 20-30 proc., kas lemia dažnesnio remonto poreikį. Vien tik prastos būklės magistraliniams bei krašto keliams atnaujinti gali prireikti šimtų milijonų eurų. Tokios sumos galiausiai konvertuojasi į didesnę naštą biudžetui ir visiems mokesčių mokėtojams.
Jei norime turėti patikimus kelius išvengdami nuolatinių papildomų išlaidų, privalome dirbti sistemiškai: nuo nuolatinio stebėjimo ir reguliarios kontrolės priemonių iki neišvengiamų sankcijų taikymo tiems, kurie prasilenkia su sąžininga veikla.
tags: #nesaziningas #vairuotojas #deklaracija