Prasidėjusi žiema vairuotojams tampa galvos skausmu ne tik dėl nevalytų kelių, bet ir dėl kaprizingai besivedančių automobilių. Kai lauke pradeda kristi temperatūra, kiekvienam, ir vairuotojui, ir keleiviui, norisi sėsti į šiltą automobilį. Kai kurie vairuotojai yra įsitikinę, kad automobilio pašildymas naudingas ir varikliui. Taigi ekspertai paaiškina, kodėl leisti automobiliui veikti tuščiąja eiga gali būti ne pati geriausia idėja.
Šiuolaikinių automobilių priežiūra
Vyriausiasis Consumer Reports mechanikas Johnas Ibbotsonas sako, kad suteikti varikliui galimybę minutę padirbėti prieš važiuojant šaltą dieną yra protinga, tačiau nebūtina leisti jam veikti kol sušyla automobilio salonas ar atšyla priekinis stiklas. Be to, šildant automobilį sunaudojama daugiau degalų ir išmetamos dujos.
Kai automobilis ilgesnį laiką stovi, alyva nuteka į tepalo indo dugną. Užvedus variklį alyva pradeda cirkuliuoti visame variklyje sutepdama visus būtinus judančius variklio komponentus. Šaltas variklis tuščiąja eiga dirba 1 200 aps/min ar daugiau, todėl tepimo procesas vyksta greitai. Taigi jei variklis reguliariai bus suteptas, o taip pat kruopščiai vykdoma įprasta techninė automobilio priežiūra, dauguma šiuolaikinių variklių tarnaus iki 322 000 kilometrų ar net daugiau.
Šiuolaikiniuose automobiliuose technologijos patobulintos taip, kad variklis visiškai sutepamas per 20-30 sekundžių. Kol įlipate, užvedate automobilį, užsisegate saugos diržą ir įsitaisote, variklis gal dar ir nebūna visiškai įšilęs, tačiau jis būna jau pakankamai suteptas alyva, kad būtų galima važiuoti.
Žiemą nukritus temperatūrai, verta leisti automobiliui veikti maždaug minutę. Kai kurie vairuotojai nori leisti varikliui veikti tuščiąja eiga 20 minučių ar ilgiau, tačiau ekspertai sako, kad greičiausias būdas sušildyti variklį - tai važiuoti.
Kalbant apie komfortą salone, tai važiuojant jis gali sušilti vos per kelias minutes, tuo tarpu varikliui dirbant tuščiąja eiga tam gali prireikti 15 ar 20 minučių. Be to, dirbant tuščiąja eiga, bereikalingai eikvojami degalai ir išmetamos dujos.
Elektromobilių priežiūra žiemą
Atėjus žiemai ir keičiantis vairavimo sąlygoms, elektromobilių savininkai taip pat turi atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, kurie veikia važiavimo ir vairavimo sąlygas. Įmonės „Moller Auto“ ekspertai pateikia svarbias praktiškas rekomendacijas elektromobilio savininkams.
Šaltasis sezonas turi įtakos elektromobilio baterijos veikimo laikui, tačiau galima įgyti automobilio naudojimo ir vairavimo įgūdžių, kurie padėtų jos veikimo laiką pailginti.
Tuo tarpu su elektromobiliu yra atvirkščiai, mat jį rekomenduojama pašildyti prieš važiuojant. Todėl, jeigu elektromobilį per naktį kraunate namie, prieš atjungdami jį nuo elektros tinklo ryte įjunkite salono šildymo funkciją. Kai salonas šildomas automobilį prijungus prie maitinimo šaltinio, naudojama elektra iš maitinimo šaltinio, o ne iš automobilio baterijos. Todėl taip galima sutaupyti šiek tiek baterijos energijos, kuri būtų panaudojama automobilio salonui šildyti.
Visiems elektromobiliams būdinga viena savybė - jų baterijos atgauna energiją stabdant. Tai vadinama rekuperacija. Vykstant šiam procesui, elektrinės pavaros sistema veikia kaip generatorius ir didžiąją dalį kinetinės energijos paverčia elektros energija, o ši kaupiama aukštos įtampos baterijoje. Baterijos įkrovimas rekuperacijos būdu priklauso nuo kinetinės energijos kiekio, t. y. nuo to, kiek intensyvus yra lėtėjimas stabdymo metu, ir nuo to, kiek ilgai lėtėjimas trunka. Tiems, kurie nori didžiausio rekuperacijos efekto, ekspertai rekomenduoja stabdyti iš dalies nuspaudus stabdžių pedalo ir, jeigu įmanoma, vengti staigaus greičio sumažėjimo. Taigi, pasirinkus ramų važiavimo stilių, iki paskutinės akimirkos - visiško sustojimo - galima stabdyti sukeliant rekuperacijos efektą, o tai reiškia, kad stabdant prarandama mažiau energijos ir automobiliu nuvažiuojamas didesnis atstumas.
Bendrosios dyzelinių automobilių priežiūros rekomendacijos
Palyginti su automobiliais varomais vidaus degimo varikliu, elektromobiliuose yra mažiau judančių dalių ir įvairių techninių skysčių. Dėl šios priežasties elektromobilių vairuotojams gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad šioms transporto priemonėms reikia mažiau priežiūros. Ekspertai teigia, kad, kaip ir bet kuriai kitai transporto priemonei, taip ir elektromobiliams reikia reguliarios priežiūros - tik tai gali užtikrinti ilgą jų tarnavimą.
Vienas iš elektromobilio elementų, kuriam reikia reguliarios priežiūros, yra stabdžių sistema. Nors vairuojant elektromobilį ji naudojama daug mažiau nei vairuojant automobilį su vidaus degimo varikliu (tai susiję su minėta rekuperacija) ir stabdžių sistemos dalis reikia keisti rečiau, nuo stabdžių veikimo priklauso saugumas važiuojant keliu. Reguliari priežiūra taip pat reikalinga ir vairo sistemai, oro kondicionieriui ir ratlankiams, padangas reikia keisti pasikeitus sezonui arba joms susidėvėjus. Šių transporto priemonių bendroji techninė apžiūra turėtų būti atliekama panašiais intervalais kaip ir automobilių su vidaus degimo varikliu.
Ekspertai pataria, kad automobilio priežiūrą geriau patikėti sertifikuoto serviso meistrams turintiems būtinų žinių apie automobilio konstrukciją ir veikimą, patirties ir įrangos, kuria galima kokybiškai atlikti automobilio techninę apžiūrą ir remontą.
Automobilio priežiūra žiemą
Dyzelino kokybė ir degalų sistemos priežiūra
Vienas didžiausių dyzelinių automobilių vairuotojams tenkančių rūpesčių - degalų tiekimo sistemos priežiūra. Kai kurie jos gedimai, pavyzdžiui, sudilusių ar užsikimšusių purkštukų remontas gali nemenkai patuštinti kišenes.
Kaip sakė Kaune įsikūrusio Raimondo autoserviso savininkas ir vadovas Raimondas Žumbakys, profilaktiškai pasitikrinti automobilio degalų tiekimo sistemą verta nuvažiavus maždaug 50 tūkst. kilometrų. O pastebėjus, kad automobilis sunkiau užsiveda, padidėjo degalų sąnaudos ar dūmingumas - ir anksčiau.
Bene dažniausiai pasitaikantis dyzelinių automobilių degalų tiekimo sistemos gedimas, pasak R. Žumbakio, sudilę arba užsikimšę dyzelino purkštukai. Netvarkingi purkštukai neįpurškia reikiamo degalų kiekio į variklio cilindrą. Kitos neretai pasitaikančios degalų tiekimo sistemos problemos - sugedę aukšto slėgio siurbliai, užterštas bakas, filtrai ar tepalai.
Anot R. Žumbakio, dyzelino purkštukų gedimus dažniausiai sukelia vairuotojų pasirinkti nekokybiški degalai. „Prastos kokybės dyzeline gausu įvairių „šiukšlių“. Jos ir gadina automobilio detales. Degalų tiekimo sistema turi būti itin sandari, o nekokybiški degalai šią savybę sumažina“, - aiškino R. Žumbakys. Jis pridūrė, kad pagal pasenusias technologijas pagamintuose degaluose iš rytinių kaimynų yra didesnis kiekis sieros junginių.
„Vieno purkštuko remontas vidutiniškai kainuoja nuo 50 iki 200 eurų“, - skaičiavo R. Žumbakys. Pakeisti tepalus, jeigu automobilis turi keturis cilindrus, atsieis apie 50 eurų. Kokybišką dyzeliną į automobilio baką pilantys vairuotojai tepalus turėtų keisti kas 15 tūkst. kilometrų, o degalų filtrus - kas 30 tūkst. kilometrų. Jeigu dyzelinas nekokybiškas, tai daryti, R.
„Didžiausia apsilankančių klientų dalis bando sutaupyti rinkdamiesi nekokybius degalus. „Taip, švarūs ir kokybiški degalai kainuoja brangiau, bet jų sunaudojama mažiau. Be to, automobilio detalės tarnauja ilgiau, nereikia gaišti laiko remontui. Tokia paprasta ekonomija“, - kalbėjo R.
Degalų priedų ir biopriedų įtaka
El. Gamintojams į dyzeliną privaloma tvarka pradėjus dėti biopriedų iškilo problemų, apie kurias anksčiau niekas net nepagalvojo. „Unichem“ kompanijos komercijos direktorius Gintaras Sabonis priminė, kad šalies rinkoje parduodamas vasarinis dyzelinas savo sudėtyje turi 7 proc. rapsų metilo esterio. Jo nėra tik žiemos sezonui skirtuose degaluose.
„Po savaitės ar dviejų tas dyzelinas jau nebeatitiks specifikacijų, tačiau tai jau degalinių tinklų arba galutinio vartotojo problema“, - situaciją įvardino G. Jo teigimu, biocidinius priedus naudojant patiems gamintojams degalų savikaina išauga nežymiai. Bet kai su padariniais reikia tvarkytis pačiam vartotojui, išlaidos būna gerokai didesnės. Be to, kuo naujesnis motoras - tuo jis jautresnis bet kokiems teršalams, įskaitant ir mikrobiologinės kilmės organizmus. Užterštame dyzeline susidaro bioplėvelė, kuri užkemša degalų filtrus. Jei degalų užterštumas itin didelis - tai gali lemti aukšto slėgio sistemų purkštukų gedimus. Tokiu atveju variklio remontas bus itin brangus, o nuostoliai skaičiuojami šimtais ar net tūkstančiais eurų.
G. Sabonis pažymėjo, kad dyzelino kokybės standarte apribotas tik maksimalus leidžiamas vandens kiekis - jis negali būti didesnis kaip 200 miligramų litre. Specialistas atkreipė dėmesį, kad „Euro 1“ emisijos standartą atitinkantis dyzelinas su leidžiamu iki 0,2 proc. sieros kiekiu galėjo būti laikomas ilgai. G. Sabonis paaiškino, kad rapsų metilo esteris veikia kaip emulgatorius ir sudaro sąlygas daugintis visiems mikrobiologiniams organizmams. Kaip sparčiai mikroorganizmai plinta, anot pašnekovo, priklauso nuo daugelio faktorių. „Tai priklauso nuo talpos pradinio užterštumo, aplinkos temperatūros, vandens kiekio dyzeline.
G. Sabonis pasakojo, kad „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai pastebėjo, jog itin dažnai užsikemša lokomotyvų variklių degalų filtrai. G. Sabonis pabrėžė, kad iš gamintojų nėra reikalaujama naudoti papildomus priedus, todėl tą jie daro savo nuožiūra. Anot specialisto, 50 miligramų vienam kilogramui - minimalus kiekis, kurio užtenka norint užkirsti kelią mikrobiologiniam užterštumui. Jam atsirasti neleidžiantys priedai privatiems vartotojams šiuo metu nėra parduodami.
Degalų priedai neretai pristatomi kaip magiški eliksyrai, galintys paversti susidėvėjusį variklį beveik nauju, tiksliau, taip teigiama reklaminiuose straipsniuose. Parduotuvėse galima rasti tiek benzininiams, tiek dyzeliniams automobiliams skirtų priedų, kurių etiketėse žadama įvairiopa nauda: nuo švarių karbiuratorių, purkštukų ir įsiurbimo vožtuvų iki vandens pašalinimo iš degalų sistemos. Degalų priedus naudoti labai paprasta - tiesiog vadovaukitės ant buteliuko esančiais nurodymais, bet dažniausiai priedo reikia pilti į praktiškai pilną degalų baką. Paprastai degalų priedai geriausiai tinka senesniems, nemažai kilometrų sukorusiems varikliams, kurie arba buvo visai neprižiūrimi, arba techninė priežiūra buvo atliekama nereguliariai.
Prieš naudojant degalų priedus, vertėtų atlikti namų darbus ir nuodugniau pasidomėti jų asortimentu ir paskirtimi. 2000 m. daugelyje pasaulio šalių buvo atsisakyta benzino su švinu ir netrukus pasirodė pakaitalas be švino. Jeigu gyvenate šaltame klimate ir turite dyzelinu varomą transporto priemonę, galite nusipirkti priedų, neleidžiančių dyzelinui sutirštėti bake ir užkimšti degalų sistemos. Nors kai kurie priedai iš tiesų padeda tam tikrose situacijose, venkite produktų, kurių gamintojai žada geresnę degalų ekonomiją. Jeigu jūsų automobilis nėra senesnis nei 10-imt metų ir gerai prižiūrimas, jokių degalų priedų pilti nereikia, nes automobilio elektroninė įranga bei degalų sistema bus optimizuotos geriausiam galios ir našumo deriniui užtikrinti. Didelio oktaninio skaičiaus benzinas dažniausiai pilamas į specialiai modifikuotų lenktyninių automobilių bakus, tačiau kai kurios įmonės siūlo netgi didesnio oktaninio skaičiaus dyzelino.
Alyvos ir filtrų priežiūra
Alyva - tai dar vienas elementas, kuris taps arba geriausiu automobilio draugu, arba didžiausiu jo priešu. Kokybiška ir tinkamai pasirinkta alyva sutepa variklio dalis ir apsaugo jas nuo dėvėjimosi. Kadangi DIZRIDA automobilių servise vis dar susiduriame su nekokybiškos alyvos nulemtais gedimais, primename į ką turėtumėte atkreipti dėmesį. Pirmiausia, tiek rinkdamiesi alyvą, tiek jos keitimo intervalus atsižvelkite į gamintojo rekomendacijas. Taip pat nepamirškite įvertinti savo automobilio amžiaus bei jo savybių. Nauji dyzeliniai automobiliai gali pasiekti maksimalią gamintojo instrukcijoje nurodytą ribą, tuo tarpu senesniems automobiliams alyvą keisti rekomenduojame kas 10-15 tūkst.
Kiekviename dyzeliniame automobilyje yra trys pagrindiniai filtrai - alyvos, kuro ir oro. Pagrindinė šių filtrų paskirtis išvalyti atitinkamus komponentus, patenkančius į automobilio sistemą. Be abejo, bėgant laikui šie filtrai pradeda kimštis, o tai neigiamai veikia automobilio kokybę ir našumą. Siekiant išvengti įvairių gedimų, šiuos filtrus būtina keisti laiku. Oro ir alyvos filtrą rekomenduojame keisti kaskart keičiant variklio alyvą. O degalų filtrą turėtumėte keisti kas antrą tepalų keitimą.
DPF filtro priežiūra ir trumpų atstumų važiavimas
Dar vienas veiksnys, kuris kelia grėsmę jūsų automobilio vidaus degimo varikliui yra važinėjimas trumpais atstumais. Ši problema dažniausiai kyla dėl šiuolaikiniuose dyzeliniuose automobiliuose esančio DPF filtro. Iš pirmo žvilgsnio DPF sistemos veikimas atrodo gana paprastai - suodžių masei pasiekus tam tikrą lygį, automobilio valdymo blokas įpurškia numatytą degalų dozę, kuri pakelia temperatūrą kietųjų dalelių filtre, ir suodžiai automobiliui važiuojant yra sudeginami. Visgi, vairuotojai automobilį naudodami tik trumpiems atstumams užkerta kelią automatinei regeneracijai, kadangi vos pasiekus filtro išsivalymui reikiamą temperatūrą, automobilio variklis yra išjungiamas. Norint išvengti šios problemos rekomenduojame bent kartą per savaitę automobiliu nuvažiuoti ilgesnius atstumus.
Prietaisų skydelyje įsižiebus kuro lemputei vis dar neskubate papildyti degalų bako? Šį įprotį rekomenduojame kuo greičiau keisti. Važinėdami apytuščiu kuro baku, kuro sistemą priverčiate siurbti bako dugne susikaupusias nuosėdas.
Susidūrėte su dyzelinio automobilio gedimais? Nedvejokite susisiekti su daugiau nei 20 metų darbo patirtį turinčia DIZRIDA automobilių serviso komanda. Pakonsultuosime, užregistruosime patikrai ir atliksime aukščiausios kokybės remontą Kaune.