Didėjantis automobilių skaičius miestuose kelia vis daugiau iššūkių, ypač kalbant apie automobilių stovėjimo aikšteles. Prekybos centrai, daugiabučių kiemai ir viešosios erdvės susiduria su nuolatine automobilių parkavimo vietų stoka. Ši problema verčia ieškoti efektyvių sprendimų, kurie užtikrintų patogumą gyventojams ir lankytojams.
Naujovės ir plėtra prekybos centruose
Siekiant išspręsti automobilių stovėjimo aikštelių perpildymo problemas, prekybos centrai imasi įvairių priemonių. Prekybos centras „Mega“ atnaujino savo antžeminę automobilių parkavimo aikštelę, kurioje iš viso įrengta 2200 parkavimo vietų. Naujoji trijų aukštų aikštelė įrengta virš prekybos centro, suteikiant galimybę automobilius parkuoti nuo antrojo iki ketvirtojo aukšto. Šioje aikštelėje taip pat įrengtos vietos neįgaliųjų, šeimų automobiliams ir elektromobilių įkrovimo stotelėms. Ši plėtra leidžia „Megai“ tapti didžiausiu prekybos ir laisvalaikio centru vidurio Lietuvoje, padidinant prekybos centro plotą iki 102 tūkst. kv. metrų.
Mokesčiai ir apribojimai prekybos centruose
Kiti prekybos centrai, siekdami kontroliuoti automobilių srautą ir užtikrinti, kad aikštelėmis naudotųsi tik klientai, pradeda taikyti papildomus apmokestinimo ir ribojimo mechanizmus. Prekybos centras „Europa“ nuo šiol apmokestina automobilių stovėjimą aikštelėje. Nemokamai stovėti galės tik apsiperkantys už daugiau nei 20 eurų, o dvi nemokamas valandas gaus išleidę bet kokią sumą iki šios sumos. Nuo Naujųjų metų už valandą parkavimo teks susimokėti 1,5 euro nuo pat pirmos stovėjimo valandos. Išimtys taikomos klientams, apsiperkantiems už 20 eurų ar daugiau - jiems suteikiamos nemokamos 4 valandos. Vėliau tvarka buvo patikslinta, suteikiant teisę klientams gauti nemokamas 2 pirmąsias valandas, net ir apsiperkant už mažiau nei 20 eurų. Šiuos pokyčius prekybos centras aiškina tuo, kad aikštelė priklauso kitai įmonei, o nemokamos valandos klientams yra dengiamos iš prekybos centro lėšų.
Tiesa, anot prekybos centro „Europa“ valdytojos Gretos Beinorytės, nauji pokyčiai lankytojų srauto nesumažino, o netgi padidino 59 proc. lyginant su ankstesniais metais. Ji patikino, kad aikštelėje dažnai stovėdavo greta gyvenantys ir dirbantys asmenys, kurie nebuvo prekybos centro klientai. Tai sudarydavo automobilių pertekliaus problemą, kai net 90 proc. aikštelės ploto užimdavo valstybės ir savivaldybės institucijų darbuotojai ir svečiai. Dėl šios priežasties patys prekybos centro klientai kartais nerandavo laisvų vietų.
Kiti prekybos centrai taip pat taiko tam tikrus apribojimus. Vilniaus universalinėje parduotuvėje „CUP“ daugiaaukštėje aikštelėje skiriamos nemokamos 2 valandos, o kiekviena papildoma valanda kainuoja 3 eurus. Lauko aikštelėje parkavimas mokamas darbo valandomis, o nemokamai automobilį palikti galima nuo 18 iki 8 valandos ryto ir visą sekmadienį. Prekybos centras „Panorama“ lankytojams nemokamai leidžia palikti transporto priemones 4 valandoms darbo dienomis nuo 6 iki 19 valandos, o vakare bei savaitgaliais parkavimas yra nemokamas.
Problemų sprendimas daugiabučių kiemuose
Automobilių parkavimo vietų stoka aktuali ir daugiabučių kiemuose. Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė teigia, kad šią problemą turėtų spręsti patys namo savininkai, didindami senąsias arba įrengdami naujas automobilių aikšteles. Tam reikia suformuoti daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingą žemės sklypą. Nors šių projektų rengimą organizuoja savivaldybės, teisę inicijuoti juos turi ir daugiabučių savininkai, tačiau už projektų parengimą jiems tenka mokėti patiems.
Viceministrės teigimu, gyventojams kartais trūksta iniciatyvos, nors jie gali ir turi teisę patys imtis veiksmų. Geriausiai šias problemas sprendžia Klaipėdos ir Panevėžio miestai, o sostinėje padėtis nėra gera. Priimti įstatymų pakeitimai palengvina sklypų formavimą, nes nebereikia rengti detaliojo plano. Suformavus žemės sklypą ir įgijus teisę jį valdyti, galima įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Pagal statybos techninius reikalavimus, vienam butui turi būti projektuojama ne mažiau kaip viena automobilių saugojimo vieta. Aikštelei įrengti reikia parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Naudojimosi įrengta automobilių aikštele tvarka nustatoma bendru sutarimu, o esant nesutarimams - teismo keliu. Jei aikštelė yra viešosios nuosavybės objektas, ji yra bendro naudojimo ir ja gali naudotis visi asmenys. Gyventojai negali savintis parkavimo vietų, statydami fizines kliūtis. Jei automobilių parkavimo vietos yra privačios nuosavybės objektai, gyventojas turi ją išsipirkti ar išsinuomoti. Tačiau net ir išpirkus vietą, kiti bendraturčiai turi vienodas teises ja naudotis.
Eismo taisyklės požeminėse aikštelėse
Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, nors ir patogios, kelia specifinių iššūkių dėl eismo taisyklių laikymosi. Dažnai kyla incidentai dėl pamirštų Kelių eismo taisyklių (KET), ypač kai nėra pirmumą nurodančių ženklų. Pagal KET, transporto priemonės, išvažiuojančios iš šalutinio kelio, turi duoti kelią iš dešinės artėjančiai transporto priemonei, nebent kelio ženklai ar ženklinimas nurodo kitaip. Išvažiavus iš šalutinio kelio priešais pirmumą turinčią transporto priemonę, pastarosios vairuotojas gali nespėti laiku sureaguoti, o kaltininku pripažįstamas pirmumo nepaisęs eismo dalyvis. Taip pat svarbu nepamiršti, kad dešinės pusės taisyklė negalioja judant iš stovėjimo vietos. Netvarkingai pastatyti automobiliai gali sukelti kliūtis kitiems vairuotojams ir apgadinti transporto priemones. Eismo įvykiu laikomas ne tik susidūrimas ar žmonių sužalojimas, bet ir turto apgadinimas. Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos numatytos baudos.
Automobilio pastatymas ir apsisukimas
Siekiant išvengti konfliktų ir užtikrinti saugumą, svarbu laikytis KET, atidžiai stebėti kelio ženklus ir ženklinimą bei gerbti kitus eismo dalyvius.