Ūkiuose susikaupė nemaži kalnai senų padangų. Prieš penkerius metus, drauge su kitais ūkininkais didelius kiekius senų padangų išveždavome į AB „Akmenės cementas“. Kai reikia skubėti atlikti darbus, ūkininkai nesvarsto, kur padėti pakeistą padangą. Tik vėliau pastebi, kad susikaupia nemaži jų kiekiai. O kur jas dėti? Niekas nepriima.
„Graudu, kad valdžia tik kuria taisykles, padedančias išlaikyti nomenklatūrą, o ne sprendžia susidariusias problemas. Susikaupusios senos padangos ūkiuose - didelė problema. Šalyje ji nėra sprendžiama. Todėl ūkininkai, neturėdami kur jų dėti, neretai jas palieka ne vietoje ir sulaukia nuobaudų bei grasinimų. Tačiau taip neturėtų būti. Juk bausti - lengviausias kelias. Teisės aktai turėtų užtikrinti, kad senų padangų turėtojams: transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėms, padangų pardavėjams, gyventojams - šių atliekų pridavimas nieko nekainuotų ir būtų patogus. Tai sudarytų sąlygas verslui ir gyventojams nemokamai bei patogiai atiduoti senas padangas“, - sakė A. Pasak pašnekovo, individualiai ar kolektyviai pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai turėtų įsteigti specialias naudotų padangų priėmimo vietas verslui kiekvienoje apskrityje (savivaldybėje). O bendradarbiaujant su regioniniais atliekų tvarkymo centrais organizuoti padangų surinkimą iš gyventojų. Sudarius galimybę nemokamai ir patogiai atiduoti padangas visiems jų turėtojams, sumažėtų tikimybė, kad senos padangos atsidurs pakelėse, pamiškėse, prie komunalinių atliekų konteinerių ar bus sandėliuojamos.
Lietuvoje padangų atliekų sutvarkymas pagrįstas gamintojo atsakomybės principu ir įgyvendinamas per ne pelno siekiančias organizacijas ir individualiai. „Viena iš priežasčių - dalis padangų gamintojų ir importuotojų neturi prievolės ar nevykdo jiems nustatytų pareigų. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų, arba 76 proc., visų padangų atliekų sutvarkymą. Prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai per metus patiekia daugiau kaip 10 tūkst. tonų, tačiau šių padangų sutvarkymo nefinansuoja“, - sakė A. Jis pridūrė, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonės, ypač mažos, turi mokėti už padangų atliekų pridavimą.
Netinkamai tvarkomos ir ne vietoje paliktos naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos gali tapti gaisro priežastimi. Perdirbtų padangų guma, anot Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus, galėtų būti naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai. Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Veronika Masalienė sako kad žemdirbiai, ūkininkai, kaip ir kiti padangų atliekų turėtojai, turėtų tinkamai pasirūpinti per jų veiklą susidariusiomis padangų atliekomis. Padangų atliekas reikėtų atiduoti licencijuotiems tokių atliekų tvarkytojams arba priduoti platinimo vietoms, kuriose bus perkamos naujos padangos ir jose paliekamos tos pačios rūšies ir tiek pat vienetų padangų.
Įsibėgėjus žemdirbystės sezonui, vis daugiau ūkininkų susiduria su klausimu, kur dėti susidėvėjusias didelių gabaritų transporto priemonių atliekas. Ūkininkas, įsigydamas žemės ūkio technikos padangas, turi teisę nemokamai pardavėjui palikti naudotas padangas, skirtas tam pačiam transporto priemonės tipui. Pardavėjas privalo priimti tiek tos pačios rūšies padangų, kiek klientas nuperka naujų. Jeigu gyventojai yra sukaupę netinkamų padangų iš ankstesnių laikų, tai už tokių padangų utilizavimą reikės susimokėti.
Nuo balandžio Lietuvoje prasideda vasarinių padangų sezonas, o iki balandžio 10-ios privaloma pakeisti dygliuotas padangas, todėl daugelis vairuotojų skubės žieminį automobilių apavą pakeisti į pritaikytą šiltajam metų laikui. Deja, dalis vairuotojų iki šiol nežino savo teisių arba nemoka jomis pasinaudoti, todėl susikuria papildomų rūpesčių, kurių kilti neturėtų.
„Pirmas žingsnis - reikia pasirinkti patikimą ir sąžiningą servisą, padangų montuotojus ar pardavėjus. Tie, kurie dirba atsakingai, moka mokesčius ir turi reikiamas sutartis, niekada neatsisako priimti naudoti nebetinkamas padangas, o už jų paėmimą neprašo jokių papildomų mokesčių. Kartais neatsakingi padangų montavimo paslaugų teikėjai, servisai ar padangų pardavėjai, savo klientus nukreipia į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kad jas gali išmesti ten. Pati patogiausia bei pagrindinė vieta, kur reikėtų palikti naudoti jau nebetinkamas padangas yra ten, kur jos montuojamos. Čia dirbantys specialistai gali patarti ar senosios padangos dar tinkamos naudoti, o gal jau laikas su jomis atsisveikinti ir pasiūlo jas priimti nemokamai. Tokia paslauga nieko nekainuoja todėl, kad už padangų atliekų utilizavimą sumoka jų importuotojai bei pardavėjai - būtent iš šių lėšų atliekos yra sutvarkomos.
„Mūsų seni klientai tvarką žino puikiai ir jiems klausimų nekyla. Tačiau dalis naujų tikrai nustemba, kai pasakome, kad naudoti nebetinkamas padangas gali palikti mums ir tai yra nemokama. Visada paaiškiname kaip tai veikia ir prašome, kad informaciją perduotų draugams, giminėms ir kaimynams. Nuolat kartojame, kad padangų montuotojai ir tokias paslaugas teikiantys servisai, naudoti netinkamas padangas privalo priimti nemokamai. Kita patogi galimybė, senas padangas palikti naujų padangų pirkimo vietoje. Šiuo atveju, tokia paslauga taip pat turi būti suteikiama nemokamai. Galioja vienintelė sąlyga - pirkėjas pardavėjui gali palikti tokį senų padangų kiekį, kiek perka naujų, taip pat jos turi atitikti dydį bei paskirtį. Pavyzdžiui, jei perkamos keturios naujos padangos lengvajam automobiliui, negali būti paliktos keturios senos, skirtos sunkvežimiui.
„Naujas padangas įsigijus internetinėje parduotuvėje, senąsias galite atvežti pardavėjui. Pavyzdžiui, nesvarbu į kokį miestą buvo pristatytos jūsų naujos padangos, senąsias galite atvežti ir palikti į bet kurią jums patogią mūsų tinklo parduotuvę, svarbu nepamiršti pirkimo dokumentų.
„Padangų importuotojų organizacija“ organizuoja didelės dalies Lietuvos rinkoje susidarančių padangų atliekų kiekio sutvarkymą, padangos išvežamos į perdirbimo gamyklas, tinkamai sutvarkomos ir gaminami įvairiausi gaminiai naudojami įvairiose pramonės šakose . Deja, dalį rinkos vis dar gaubia šešėlis, tai yra verslas vengiantis atsakomybės už vykdomos veiklos keliamas prievoles, ar tai būtų neteisėtai įvežamos ir parduodamos padangos, ar autoservisai piktybiškai nepriimantys iš klientų senų padangų,“ - sako J. Volkė.
„Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, kuris sujungs su Aplinkos apsaugos departamentu ir pateikti visą reikiamą informaciją, kad būtų nustatytos aplinkybės ir įvykis ištirtas. Daugiau informacijos apie tai, kaip ir kur utilizuoti senas padangas yra mūsų internetiniame puslapyje pio.lt“, - paaiškina J.
Atsakingai elgtis turi ir vairuotojai, nes už netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, prie buitinių atliekų konteinerių, pakelėje ar miške paliktas padangų atliekas, gali būti skirta bauda, kurios dydis nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną išmestą padangą. Maksimalus baudos dydis gali siekti net 6 000 eurų. Taip pat papildomai gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Kai padangos deginamos, skiriama ir bauda ir skaičiuojama žala aplinkai.
Netinkamų padangų naudojimas netinkamu metų laiku Lietuvoje gali užtraukti baudas ir kitas pasekmes. Lietuvoje padangų naudojimo taisyklės nurodytos Kelių eismo taisyklėse (KET) ir Lietuvos administracinių nusižengimų kodekse (ANK). Dygliuotos padangos leidžiamos tik tam tikrais mėnesiais. Remiantis nacionaliniais reglamentais ir eismo atnaujinimais, dygliuotų padangų naudojimas draudžiamas nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. transporto priemonės privalo naudoti žiemines arba visų sezonų padangas, o ne vasarines. Padangos ant tos pačios ašies turi atitikti modelį ir nusidėvėjimą. Planuokite iš anksto ir pakeiskite padangas iki balandžio 10 d.
Padangos - tai viena iš sudėtingiausiai tvarkomų atliekų rūšių, ypač kai kalbama apie didelių gabaritų žemės ūkio technikos padangas. Marijampolės apskrities gyventojai, tarp jų ir ūkininkai, naudotas traktorių padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA). Aikštelių sąrašą rasite čia. Ūkininkai privalo pasirūpinti, kad tokio tipo atliekos nepatektų į gamtą. Netinkamai pašalintos padangos teršia aplinką, kelia gaisrų riziką ir prisideda prie ilgalaikio dirvožemio bei vandens taršos. Tvarkydami atliekas tinkamai, ūkininkai ne tik laikosi teisės aktų, bet ir prisideda prie švaresnės, saugesnės aplinkos ateities.
Pasak A. Skinulio, šiuo metu teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto padangų kiekio. Be to, anot pašnekovo, valstybės institucijos turėtų priimti sprendimus, kurie užtikrintų gaminių iš perdirbtos padangų gumos rinkos sukūrimą ir šių atliekų panaudojimą. Valstybės valdomos įmonės gaminius iš perdirbtų padangų galėtų panaudoti viešai infrastruktūrai, pavyzdžiui, keliams tiesti ir atitvarams gaminti.
Kaip teisingai utilizuoti naudotas automobilių padangas?
Laikinai sunkiojo transporto padangos į Kairių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę ir Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną dėl vietos stokos nepriimama. Primename, kad automobilių padangos priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Kelių eismo taisyklių apribojimai stovėjimui netinkamose vietose:
- Geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų.
- Skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose.
- Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose.
- Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
- Ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
- Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
- Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.
- Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
- Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje.
- Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
- Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
- Gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
- Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
- Kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
- Kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
tags: #netinkamos #naudoti #traktorines #padangos