Nežymėti policijos automobiliai yra transporto priemonės, kuriomis policija vykdo neviešą patruliavimą. Jie neturi jokių specialių policijos ženklų, todėl eismo dalyviai jų dažnai nepastebi. Tai leidžia pareigūnams efektyviau stebėti eismo situaciją ir fiksuoti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Tokie automobiliai yra naudojami ir transporto priemonių palydoms.
Nėra paslaptis, kad nežymėtus automobilius kelyje galime sutikti beveik kiekvieną dieną. Lietuvos policija disponuoja nemažu tokių transporto priemonių skaičiumi, kuris leidžia užtikrinti nuolatinį eismo stebėjimą įvairiuose šalies regionuose.
Nežymėtų automobilių vaidmuo eismo saugumo užtikrinime
Nežymėti policijos automobiliai, patruliuodami šviesiu paros metu, turi visas teises stabdyti vairuotojus, jeigu jų vairavimas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Pastebėjus žymėtą policijos automobilį, vairuotojai paprastai pradeda labiau laikytis KET. Tuo tarpu nežymėtų automobilių nepastebėjimas gali lemti dažnesnius pažeidimų fiksavimus.
Dėl šios priežasties yra įrengta naujoji įranga, kuri iš karto fiksuoja automobilių greitį, tikrina, ar automobilis yra apdraustas privalomuoju draudimu ir ar turi techninę apžiūrą. Tai leidžia pareigūnams iš karto nustatyti pažeidimus net ir be aktyvaus stabdymo.
Kauno policijai pavyko sutvarkyti visus dokumentus, leidžiančius išnaudoti visus naujojo nežymėto policijos automobilio privalumus ir fiksuoti pažeidėjus Kauno regiono keliuose. Pareigūnai, kasdien vykdantys eismo kontrolę, žurnalistus pakvietė praktiškai išbandyti, kaip veikia praėjusiais metais Kauno rajono savivaldybės policijai perduoto automobilio įranga, kurios baiminasi daugelis kelių eismo taisykles pažeidinėjančių vairuotojų.
Pastabesni Kauno vairuotojai, kelyje pamatę baltąją „Škodą“, pradeda važiuoti pagal Kelių eismo taisykles. Pareigūnai teigia, kad nors ir nepavyksta užfiksuoti visų greičiau važiuojančių, tačiau jau yra pasiekimas, kad vairuotojai atkreipia dėmesį ir į nežymėtus policijos automobilius bei sumažina greitį. Tačiau ne visi vairuotojai atkreipia dėmesį, skubėdami, ir yra užfiksuojama labai rimtų pažeidimų.
„Vakar užfiksavome rekordinį greitį: kur leidžiama 80 km/h, vairuotojas užfiksuotas skubantis 159 km/h greičiu“, - pasakojo nuolat su nežymėtu automobiliu patruliuojantys pareigūnai. Praėjusią savaitę Kauno apskrityje buvo užfiksuoti 75 leistino greičio viršijimo atvejai. Labiausiai „pasižymėjo“ automobilio „Bentley“ vairuotojas, magistraliniame kelyje A1, kuriame leidžiamas maksimalus 80 km/val. greitis, jis skriejo 159 km/h greičiu. Taip pat užfiksuoti 3 vairuotojai, važiavę daugiau nei 50 km/val. greičiau nei leistina. 11 vairuotojų greitį viršijo 40 km/val. Daugiausiai šių pažeidimų užfiksuota su nežymėtais policijos automobiliais.
Moderni technika ir jos galimybės
Kauno kelių policijos valdybos patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra teigia, kad automobilyje „Škoda“ sumontuota eismo kontrolės sistema yra pakankamai moderni ir palengvinanti darbą pareigūnams Kauno rajono krašto keliuose. „Geriausia ja fiksuoti pažeidimus važiuojant keliais, turinčiais po vieną eismo juostą viena kryptimi, tuomet per kelias minutes galima užfiksuoti ne vieną pažeidimą“, - pasakojo R. Kemzūra.
Pareigūnai, dirbantys su nauja technika, turi pasirinkti matuojamą kryptį, taip pat nustatyti kelyje leistiną greitį. Viršijus leistiną greitį, pasigirsta specialus signalas, informuojantis pareigūnus apie vairuotojo viršijamą greitį.
Speciali automobilyje įrengta įranga vienu metu įrašinėja vaizdą keliomis kameromis. Greičio matavimo sistema veikia, kai pareigūnai pasirenka matuojamo eismo kryptį. Užfiksavus pažeidimus, pavyzdžiui, važiuojant priešinga eismo kryptimi, pareigūnai turi pasirinkimą automobilio iš karto nestabdyti, o užfiksuotą medžiagą perduoti kelių policijos valdybai. Pareigūnai iškvies automobilio savininką į policiją ir supažindins eismo dalyvį su padarytu nusižengimu. Ši praktika gali būti taikoma ir tamsiu paros metu, kuomet vairuotojus stabdyti galima tik su specialiais ženklais pažymėtais automobiliais.
Nežymėtų automobilių techninės galimybės
Kiekvienas policijos automobilis turi tris kameras. Viena - vidaus kontrolei. O kitos dvi filmuoja priekyje vykstančius įvykius ir gale. Taigi skaitytojo pastebėta kamera, pritvirtinta ant „Škoda“ stogo, skirta galinės dalies kontrolei. Ji sumontuota pačių pareigūnų labui. Jei įvykio aplinkybės būtų neaiškios, pareigūnai galėtų remtis kameros įrašu. Tokią kamerą turi ir policijos „Opel Insignia“. Ši kamera gali nufilmuoti ir KET pažeidimą, ir netinkamą vairuotojo elgesį jau išlipus iš automobilio.
Priklausomai nuo automobilio modelio ir paskirties, į jį gali būti montuojamos 3 arba 4 kameros. Didesniuose automobiliuose gali būti montuojamos ir 4 kameros. Tai yra Policijos departamento projektas, skirtas prisidėti prie pareigūnų apsaugos darbo metu. Pirma kamera filmuoja automobilio priekį, antra - saloną (t.y. pareigūnus), trečia - galinę sėdynę (t.y. vežamą sulaikytąjį ), o ketvirta nukreipta į automobilio galą. Prie vaizdo sistemos prieigą turi labai ribotas darbuotojų skaičius - viskas daroma tik vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Asmens duomenų apsauga, BDAR).
Trūkumai ir iššūkiai
Nors įranga yra pakankamai moderni, ji turi ir trūkumų. Pavyzdžiui, ne visada yra galimybė užfiksuoti sraute važiuojančių automobilių greitį. Taip pat įranga ne itin patikimai veikia keliuose su daugiau nei viena eismo juosta, kuomet ta pačia kryptimi keliomis eismo juostomis juda daugiau nei keli automobiliai.
Tačiau pareigūnai pažymi, kad pastebėjus grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus darančius vairuotojus, į juos atkreipiamas didesnis dėmesys ir dažnu atveju sekamas vairuotojas anksčiau ar vėliau padaro dar vieną grubų pažeidimą, už kurį yra nubaudžiamas.
Ar pareigūnai provokuoja vairuotojus?
Patruliuojančių pareigūnų paklausus, ar pagrįsti vairuotojų priekaištai, jog nežymėtais policijos automobiliais dirbantys pareigūnai provokuoja kitus eismo dalyvius padaryti pažeidimą, už kurį būtų išrašyta nuobauda, pareigūnai šypsosi ir atsako, kad vairuotojai visada ras pasiteisinimą, kodėl pažeidė Kelių eismo taisykles.
„Tai vairuotojų išmislas, jie visada ras pasiteisinimo priežastį, kodėl padarė pažeidimą. Jei važiuosi pagal taisykles, gali provokuoti kiek nori. Iš galo įrėmęs juk niekas nestumia“, - pažymėjo policijos patruliai.
Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys pažymėjo, kad tiems, kurie laikosi Kelių eismo taisyklių, dėl nežymėtų policijos automobilių apskritai nereikėtų jaudintis. Kita vertus, yra vairuotojų, kurie piktybiškai pažeidžia KET - jiems užfiksuoti ir reikalinga tokia technika.
Nežymėtų specialių transporto priemonių skaičiaus pareigūnas neišdavė, bet prasitarė, kad jų yra tiek, kiek reikia. Skaičius, anot tarnybos vadovo, nėra didelis, bet jo užtenka tvarkai palaikyti.
Kaip atpažinti nežymėtą policijos automobilį?
V. Grašys paaiškino, kad nežymėtame automobilyje dažniausiai dirba du pareigūnai. Jie apsirengę įprastomis uniformomis ir turi visą ekipuotę. Tikrąją transporto priemonės paskirtį išduoda po radiatoriaus grotelėmis arba po priekiniu langu įrengti mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalai. Taip pat tokie automobiliai gale turi skydelius, kuriuose informuojama, ko reikalaujama iš vairuotojo.
„Stabdydami vairuotoją pareigūnai taip pat naudojasi garso signalais: įjungiama sirena, o balsu pranešama, ką asmuo turi daryti“, - aiškino tarnybos vadovas. Anot jo, pagal galiojančius įstatymus vairuotojas negali nepaklusti pareigūnams.
Abejojantiems, ar juos tikrai stabdo policijos ekipažas, jis patarė skambinti Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir pasiteirauti, ar konkrečiame ruože dirba pareigūnai. V. Grašio teigimu, atvejai, kai bandoma inscenizuoti pareigūnų darbą - labai reti.
Nežymėtų automobilių naudojimas tamsiu paros metu
Tarnybos vadovas paaiškino, kad specialiose policijos priemonėse tokie automobiliai tamsiu paros metu nedalyvauja. Tačiau, jei pareigūnai mato, kad daroma nusikalstama veika, jie privalo reaguoti. „Buvo atvejų, kai pareigūnai turėjo imtis priemonių ir tamsiu paros metu“, - konstatavo jis.
LRT laidos vedėjai priminus versiją, kad I. Strazdauskaitę galėjo stabdyti pareigūnais persirengę įtariamieji, V. Grašys patikslino, kad vairuotojai informaciją gali pasitikslinti tuo metu, kai yra stabdomi. Visgi tikėtis, kad laukdami, kol vairuotojas pabendraus su bendrojo pagalbos centro operatore, pareigūnai persigalvos - neverta.
„Jei stabdo, tai galiausiai vis tiek sustabdys, todėl tarkime, galima pavažiuoti iki degalinės, kur yra daugiau žmonių ir ten sustoti“, - galimą veiksmų eigą iliustravo V. Grašys.
Nežymėtų automobilių efektyvumas
Pareigūnas sakė, kad dėl darbo specifikos nežymėti automobiliai daugiausiai naudojami magistraliniuose ir krašto keliuose. Pastaruoju metu fiksuojama daug chuliganiško vairavimo atvejų. „Negalime leisti, kad keliuose įvyktų nelaimės, todėl naudojame visas turimas priemones“, - apie tokių automobilių paskirtį kalbėjo V. Grašys.
Anot jo, sunku įvertinti nežymėtų policijos automobilių efektyvumą. Kaip galimą rodiklį jis pateikė praėjusiais metais 20 procentų sumažėjusį žuvusiųjų keliuose skaičių. „Vakarų šalyse tie automobiliai yra įvairesni ir greitesni. Italai turi nežymėtą „Lamborghini“, su kuriuo dirba ne viešai“, - sakė tarnybos vadovas. V. Grašio manymu, Lietuvos kelių policijos naudojami automobiliai taip pat yra pakankamai galingi. Su jais pareigūnai pasiveja ir sustabdo didesniu nei 200 km/val. greičiu važiuojančius.
Tiesiogiai: pristatoma informacija apie didelio masto operaciją ir paimtą kokaino kiekį
