Ignalinos atominė elektrinė (IAE) buvo vienintelė branduolinė jėgainė Baltijos šalyse ir svarbus Lietuvos energetikos sistemos elementas. Ji buvo statyta prie sienos su Baltarusija, o jos statybos darbai prasidėjo 1974 m. 1983 m. gruodžio 31 d. pradėjo veikti pirmasis energetinis blokas, o 1987 m. - antrasis. IAE veikė 26 metus, iki 2009 m. pabaigos, o jos išmontavimo darbai tęsiasi iki šiol.
Galingiausia pasaulyje IAE statyta ne tik Lietuvos, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos vientisos Šiaurės-Vakarų energetikos sistemos poreikiams. Planuota įrengti keturis reaktorius, tačiau pastatyti ir paleisti tik du. IAE turėjo didžiausius pasaulyje reaktorius ir buvo įrašyta į Gineso rekordų knygą.
Statybos ir eksploatacijos istorija
1974 m. prasidėjo parengiamieji statybos darbai. 1978 m. kovą pradėti ir rugsėjį užbaigti pirmojo IAE energetinio bloko statybos žemės darbai. 1979 m. baigtas pirmojo bloko „nulinis ciklas“ (pamatų gylis - 7 m). 1979 m. gruodžio 12 d. sovietų vidutinės mašinų pramonės ministras įsakymu, 10 sąjungos ministerijų ir 45 gamyklos turėjo užtikrinti, kad 1982 m. pradėtų veikti pirmasis blokas. Statant IAE buvo nutiesta 142 km kelių, 50 km geležinkelio bėgių, 390 km ryšio, 334 km elektros energijos perdavimo bei 133 km kanalizacijos linijų, 164 km šilumos tinklų vamzdynų.
1986 m. dėl Černobylio avarijos, kurioje taip pat buvo RBMK reaktoriai, antrojo bloko eksploatavimo pradžia buvo nukelta. Buvo suplanuoti ir 3-4 blokai. Po Černobylio, LTSR vyriausybė kreipėsi į TSRS vyriausybę ir IAE trečiojo bloko statyba buvo užkonservuota, o 1989 m. sustabdyta. 1987 m. birželio 2 d. SSKP partinės kontrolės komitetas pateikė išvadas dėl jėgainės statybos metu padarytų pažeidimų ir LKP CK kontrolės. 1988 m. rugsėjo 16-18 d. prie jėgainės Sąjūdžio iniciatyva surengta akcija „Gyvybės žiedas“ prieš trečiąjį bloką. 1988 m. rugsėjo 30 d. sovietų vidutinės mašinų pramonės ministerija paskelbė sutinkanti konservuoti šio bloko statybą, o 1988 m. gruodžio 30 d. buvo priimtas sprendimas sustabdyti statybas.
1991 m. Lietuvai perėmus IAE, ji tapo 31-ąja valstybe, naudojančia branduolinę energiją elektros gamybai. IAE gamino didelę dalį Lietuvos elektros energijos: 1991 m. - 60%, o rekordiniais 1993 m. pagamino 12,26 mlrd. kWh arba 88,1% Lietuvai reikalingos elektros.
Reaktorių tipas ir techninės charakteristikos
Ignalinos AE veikė kanalo tipo šiluminių neutronų vandens-grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1500. Tada jie buvo laikomi galingiausiais pasaulyje. Šiluminė elektrinės vieno bloko galia - 4800 MW (vėliau apribota iki 4200 MW), elektrinė galia - 1500 MW. IAE reaktoriai buvo vieni galingiausių pasaulyje. Kiekvieno jų instaliuota galia - 1500 MW.
RBMK reaktoriai buvo nesaugūs dėl savo nestabilumo žemos galios režime, teigiamo garinio reaktyvumo koeficiento, grafito galiukų boro valdymo strypuose, lėtos stabdymo eigos. Reaktorius sukurtas spaudžiant penkmečio terminams, pasirenkant lengviausius, nesaugius dizaino sprendimus, dažnai naudojant brokuotas medžiagas, eksploatuojamas slepiant visas pirmtakų avarijas.
Kiekviename energobloke yra patalpos branduolinio kuro transportavimo sistemoms ir valdymo pultams. Svarbiausia reaktoriaus konstrukcijos dalis - grafitinis klojinys su branduoliniu kuru, strypais-sugėrikliais ir gaubiančiomis jį metalo konstrukcijomis - įrengta betoninėje šachtoje. Vertikaliose grafitinio klojinio kolonose yra technologiniai kanalai su branduoliniu kuru, bei valdymo ir apsaugos sistemos kanalai. Klojinys įrengtas ant suvirintos metalinės konstrukcijos, besiremiančios į betoninį pagrindą. Iš viršaus klojinys perdengiamas viršutiniąja metaline konstrukcija, besiremiančia į biologinės apsaugos žiedinį vandens baką. Ji užpildyta helio ir azoto mišiniu, kad grafitas nesioksiduotų ir būtų geresnis šilumos perdavimas nuo grafito į technologinius kanalus. Numatyta galimybė keisti valdymo - apsaugos ir technologinius kanalus remontuojant, kai reaktorius sustabdytas ir atvėsęs.
Technologiniai kanalai - vamzdžio konstrukcijos, kurių viršutinė ir apatinė dalys pagamintos iš korozijai atsparaus plieno, o vidurinė - iš cirkonio lydinio. Į technologinį kanalą ant pakabos įleidžiama šilumą išskirianti kasetė. Ji sudaryta iš dviejų rinklių, turinčių po 18 šilumą išskiriančių elementų, kurie yra hermetiški cirkonio lydinio vamzdeliai, užpildyti kuro tabletėmis iš urano dioksido. Šilumos agentas - vanduo - tiekiamas į kiekvieną technologinį kanalą iš apačios. Iš technologinio kanalo šilumos agentas garo vandens mišinio pavidalu patenka į separatorius. Šilumos apykaitai pagerinti ant viršutinės šilumą išskiriančios rinklės įrengtos grotelės - intensifikatoriai.
Šilumą išskiriančios kasetės su išdegusiu kuru iškraunamos ir gabenamos į saugojimo vietą, o į jų vietą įstatomos naujos, veikiant reaktoriui, krovimo mašina, esančia centrinėje salėje. Kuras perkraunamas krovimo mašina veikiant reaktoriui ir nemažinant jo galios. Mašina turi dvi tikslaus nutaikymo į technologinį kanalą sistemas: optinę-televizinę ir kontaktinę. Skafandras įrengtas ant tiltu judančio vežimėlio. Tiltas savo ruožtu bėgiais gali judėti išilgai centrinės salės. Darbo eiga: po tikslaus nutaikymo į technologinį kanalą, mašina su juo susijungia, po to užsandarinamas mašinos tarpvamzdis su viršutine kanalo dalimi. Specialus mašinos griebtuvas susikabina su pakaba ir išhermetinamas technologinis kanalas. Įjungiamas kėlimo mechanizmas ir pakaba kartu su šilumą išskiriančia kasete visiškai įtraukiama į skafandrą. Po to į technologinį kanalą įstatoma pakaba su nauja šilumą išskiriančia kasete ir technologinis kanalas hermetinamas.
Turbinos - vieno veleno, dvisrautės (vienas cilindras - aukšto slėgio ir keturi - žemo) su tarpiniu oro perkaitinimu. Generatoriai - trifaziai, 50 Hz dažnio, aušinami vandeniliu ir vandeniu, prijungti prie atvirosios elektros pastotės.
Elektrinės daugelio technologinių parametrų operatyvi kontrolė vyksta centralizuotai, padedant informacinei skaičiavimo sistemai. Elektrinė valdoma iš blokinio valdymo skydo. Operatorių darbui vadovauja ir jį koordinuoja elektrinės pamainos viršininkas arba jo pavaduotojas. Elektrinėje numatyta daugiapakopė technologinių įrenginių apsauga. Sutrikus technologinių įrenginių darbui, pradeda veikti įvairių kategorijų apsauga, kuri užtikrina reaktoriaus galios sumažėjimą iki saugaus lygio 2-4 %/s greičiu. Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistema informuoja operatorių apie reaktoriaus būvį. Iš viso reaktoriuje sumontuota apie 150 įvairios paskirties neutronų jutiklių. Reaktoriaus galia ir jos paskirstymas reguliuojamas 211 boro karbido šerdžių, esančių reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos kanaluose. Nuo 2004 m. Šerdims aušinti naudojamas specialaus kontūro vanduo. 40 šerdžių naudojamos valdyti energijos paskirstymui pagal reaktoriaus aktyviosios zonos aukštį. 24 šerdys atlieka greitos avarinės apsaugos funkciją. Esant avarinei situacijai jos į aktyvią zoną įvedamos per 2,5 sekundės. 2004 m. IAE 2-ame bloke sumontuota antroji stabdymo sistema. Buvo išskirtos strypų grupės, kurios atlieka apsaugos funkcijas ir atlieka valdymo funkcijas. Šių grupių valdymo elektrinės grandinės yra visiškai atskirtos.
Informacijos-skaičiavimo sistemos komplekso struktūra - trijų lygių, turinti ESM SM-1M ir SM-2M, bei ryšio su objektu priemones. Energijos išskyrimo kontrolės ir reguliavimo sistema apima energijos išskyrimo detektorius, kurie neinertiškai matuoja neutronų srauto tankį pagal reaktoriaus aktyviosios zonos spindulį ir aukštį bei informuoja apdorojimo aparatūrą. Šilumą išskiriančių rinklių apvalkalų hermetiškumo kontrolės sistema leidžia nustatyti konkretų technologinį kanalą, kuriame yra pažeista kuro rinklė. Tai yra įrengimas, kuriame sumontuoti scintiliaciniai gama-spektrometriniai jutikliai. Įrenginys juda viršutinių vandens-garo komunikacijų tarpvamzdinėje erdvėje ir skenuoja vamzdyną. Technologinių kanalų ir valdymo bei apsaugos kanalų sveikumo kontrolės sistema apima dujų temperatūros ir valdymo bei apsaugos sistemos drenažo kanalų temperatūros matavimo daviklius, santykinės drėgmės kontrolės daviklio ir įrengimų, kurie perpumpuoja dujas per aktyviąją zoną. Šilumos agento sunaudojimo reaktoriaus kanaluose kontrolės sistema apima technometrinius daviklius ir aparatūrą, kuri dažnuminį signalą keičia į analoginį.
Panaudoto branduolinio kuro saugojimas
Svarbi IAE saugumo sritis - panaudoto branduolinio kuro (PBK) saugojimas. Nuo IAE eksploatavimo pradžios PBK saugotas vandenyje, specialiuose baseinuose, tose pačiose patalpose, kur reaktoriai. Tai buvo laikinas saugojimo būdas, tad paskelbtas tarptautinis konkursas PBK saugyklai įrengti. 1993 m. IAE ir GNB pasirašė sutartį (vertė ~30 mln. 1999 m. gegužės 12 d. į PBK saugojimo aikštelę šalia IAE buvo išvežtas pirmasis CASTOR tipo konteineris su PBK. Taip pat atlikti „šaltieji“ ir „karštieji“ bandymai su CONSTOR tipo konteineriais.
Eksploatacijos nutraukimas ir išmontavimas
Lietuvai vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytus įsipareigojimus, elektros gamyba buvo nutraukta. 2004 m. gruodžio 31 d. 20:02 išjungtas pirmas blokas, o 2009 m. gruodžio 31 d. 22:54 sustabdytas antrasis. Atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimas - paskutinis elektrinės egzistavimo etapas po to, kai ji buvo suprojektuota, pastatyta ir eksploatuota. Išnagrinėti trys galimi išmontavimo strategijų variantai - nedelstinas išmontavimas, atidėtas išmontavimas ir saugi konservacija bei sarkofagas.
2002 m. lapkričio 26 d. Vyriausybė priėmė sprendimą dėl 1-ojo energijos bloko eksploatacijos nutraukimo nedelstino išmontavimo būdu, kad IAE eksploatacijos nutraukimas neturėtų sunkių socialinių, ekonominių, finansinių ir poveikio aplinkai pasekmių. Pasirenkant eksploatacijos nutraukimo būdą įtakos turėjo įvairūs veiksniai: ekonominiai, socialiniai, saugos aspektai, bei eksploatacijos nutraukimo darbų kitose branduolinėse elektrinėse vykdymo patirtis.
2011 m. ES pripažino, jog IAE eksploatacijos nutraukimas truks ilgiau, negu leido tuometinės finansinės perspektyvos, ir kad tai yra išskirtinė, Lietuvos dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta. Vyriausybė, vadovaudamasi Stojimo sutarties protokolo Nr. 4, 2000 m. birželio 20-21 d. Lietuvoje įvyko finansinių donorų, nusprendusių finansuoti IAE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo projektams įgyvendinti, tarptautinė konferencija. Joje dalyvavo Europos Komisijos, G-7 šalių, tarptautinių finansinių organizacijų atstovai. 2001 m. įsteigtas Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas (TIENRF) administruojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB).
IAE eksploatacijos nutraukimui 1999-2013 m. m. skirta 1,5885 mlrd. eurų. Lietuvos indėlis - 188,6 mln. 2011 m. pradžioje, rengiantis deryboms dėl sekančios finansinės perspektyvos, techninės sąnaudos, skirtos IAE eksploatacijos nutraukimui iki 2029 m., įvertintos 2011 m. kainomis. Kaštų padidėjimo prognozės buvo pateiktos, remiantis geriausiais prieinamais makroekonominiais rodikliais. Tarptautinių konsultantų parengtas Galutinis eksploatacijos nutraukimo planas bei gerokai į priekį pažengęs Greifsvaldo AE nedelsiamo išmontavimo procesas įrodo, kad apskaičiuotos išlaidos yra pagrįstos ir prasmingos. Lietuvos atveju darbų ir radioaktyviųjų atliekų apimtys ženkliai didesnės nei Greifswald‘o, o planuojama skirti IAE uždarymui suma mažesnė. Greifswald‘o kaštai jau sudaro 3.2 mlrd. eurų, IAE uždarymo kaštai sieks 2,93 mlrd. ES iki 2014 m. skyrė 1,450 mlrd. eurų paramą. 1,100 mlrd. eurų išleista parengiamiesiems eksploatavimo nutraukimo darbams (PBK saugykla, radioaktyvių atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas) ir atliekynų statyba. 0,350 mlrd. Siekiant uždaryti IAE, iki 2029 m. dar reikia 1,480 mlrd. eurų ES pinigų (2014-2020 m. 870 mln. eurų, 2021-2029 m. 610 mln. eurų). Jie bus skirti tik IAE uždarymui iki 2029 m. Lietuvos indėlis į visą eksploatavimo nutraukimo procesą nuo 1999 m. iki 2029 m. sudarytų 12% IAE uždarymui reikalingų pinigų, 320 mln.
2008 m. spalio 12 d. su Seimo rinkimais vyko konsultacinio (patariamojo) pobūdžio referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. 88,58% dalyvavusiųjų pasisakė už Ignalinos AE darbo pratęsimą.
Branduolinė istorija: nuo atomo iki B reaktoriaus
Nelaimingi atsitikimai ir incidentai
Nors IAE veikė be didelių avarijų, tačiau pasitaikė ir incidentų. 2013 m. spalio 5 d. Ignalinos atominėje elektrinėje įvyko išsihermetizavimas viename iš komponentų, kurio metu už kontūro ribų ištekėjo dezaktyvuojant naudojami cheminiai reagentai (azoto rūgštis (1 proc.) ir kalio permanganatas). Kadangi šio projekto įgyvendinimui yra taikomi griežti saugos reikalavimai ir darbai atliekami sandariose patalpose su specialiomis drenažinėmis sistemomis, jokie cheminiai reagentai ir radioaktyviaisiais nuklidais užterštos medžiagos už IAE kontroliuojamos zonos ribų nepateko. Po šio įvykio buvo atlikta patalpų, kur vyko darbai, ir aplinkinių patalpų radiacinė kontrolė. Nustatyta, kad personalo buvimo patalpose radiacinis lygis neviršijo nustatytų ir leistinų normų. Buvo atlikta patalpų dezaktyvavimas ir imtasi visų kitų būtinų saugumo priemonių. Nustatyta, kad spalio 5-6 dienomis tose patalpose dirbęs personalas nenukentėjo ir jokių papildomų apšvitos dozių negavo. Spalio 4-7 dienomis nebuvo užfiksuota padidėjusio radionuklidų išmetimo į aplinką. Apie įvykį informuota Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Šiuo metu IAE specialistai analizuoja šių nesklandumų projekto vykdyme atsiradimo priežastis, kad ateityje įgyvendinant panašų projektą analogiškos techninės problemos nepasikartotų. Oficialios išvados planuojamos pateikti lapkričio 5 dieną.
Taip pat 2014 m. lapkričio 25 d. Ignalinos atominėje elektrinėje degė atliekų paviršiaus apdorojimo įrenginys, gaisras - likviduotas, o aplinkos radiacinis fonas yra nepakitęs. Užsidegė specialus atliekų paviršiaus apdorojimo įrenginys. „Vykdant dezaktyvavimo darbus į šratasvydę, kas yra atliekų paviršiaus apdorojimo įrenginys specialus (...), buvo pakrauta nauja radioaktyvių atliekų partija - metalas, šratasvydė uždaryta ir paleista dirbti. Po kurio laiko pasigirdo duslus garsas, pasklido dūmai iš įrenginio filtrų“, - sakė atstovė. Pamačius dūmus greitai sureaguota, iškviesti ugniagesiai ir per nepilną pusvalandį gaisrą pavyko lokalizuoti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodė pranešimą apie gaisrą Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje, viename iš žemiausios pavojaus klasės pastatų, gavęs 16.37 valandą. Ugniagesių gelbėtojų pajėgos į įvykio vietą atvyko po trijų minučių nuo gauto pranešimo, iš pastato evakuoti devyni žmonės, sužeistų asmenų nebuvo, o gaisras lokalizuotas 17.05 valandą. Tiek PAGD, tiek Radiacinės saugos centras nurodė, jog dėl gaisro pavojaus gyventojams nėra. „Aplinkos radiacinis fonas yra nepakitęs ir gyventojams bei aplinkai grėsmės nėra“, - pranešime teigia centras. Gaisras įvyko Ignalinos atominės elektrinės saugomoje teritorijoje atskirame radioaktyviųjų atliekų tvarkymo komplekse, kuris nuo pagrindinių jėgainės blokų yra nutolęs daugiau nei 250 metrų. Šiame komplekse atliekamas pirminis labai mažai radioaktyviųjų atliekų dezaktyvavimas. Darbai sustabdyti.
tags: #ignalinos #atomineje #elektrineje #ivyko #avarija #darbas