Vairavimo baimė yra problema, su kuria susiduria dauguma žmonių, kai jie sėda prie vairo. Tai gali būti baimė važiuoti per tiltus, važiuoti greitkeliu arba netgi važiuoti per didelį eismo srautą. Šiomis baimėmis susiduria ne tik nauji vairuotojai, bet ir patyrę. Tačiau, svarbu atsikratyti šių baimių, kad galėtumėte patogiai vairuoti ir jaustis saugūs kelyje. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip įveikti vairuotojų baimę ir įgyti daugiau pasitikėjimo savo vairavimo įgūdžiais.
Vairavimas kiekvienam sukelia skirtingas emocijas, deja, daugeliui pradedančiųjų vairuotojų tai yra baimė. Nesvarbu, ar tai baimė neišlaikyti egzamino, ar baimė važiuoti greitkeliu, ar nerimas grįžti į kelius po daugelio metų, ar tikra fobija - yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės bijo sėsti prie vairo. Ar jums tai pažįstama? Jūs ne vieni. Čia pateikiame keletą dažniausiai pasitaikančių vairavimo baimių ir, jei įmanoma, bandome jas išsklaidyti praktiniais patarimais.
Kas yra vairavimo baimė?
Nors ši baimė neturi konkretaus pavadinimo, su vairavimo baime susijusios emocijos yra labai paplitusios ir gali pasireikšti tiek lengvais, tiek sunkesniais simptomais. Kai kuriems tai gali būti labai konkrečių situacijų baimė, pvz.:
- važiavimas dideliu greičiu
- kontrolės praradimas
- mokymasis vairuoti
- vairavimas vienam
- vairavimas naktį
- įstrigimas spūstyje
- vairavimas esant nepalankioms oro sąlygoms
- vairavimas nepažįstamose vietovėse
- važiuojant greta didesnių transporto priemonių
Tačiau daugelis kitų žmonių jaučia bendresnio pobūdžio nerimą dėl sėdėjimo prie vairo. Be to, daugelis vairavimo fobijos atvejų atsiranda tarsi netikėtai, be aiškios priežasties ir kartais po daugelio metų vairavimo be baimės.
Kas gali sukelti baimę vairuoti?
Nėra universalaus atsakymo į klausimą, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto ar yra įgimta baimė vairuoti. Dauguma jų susiduria su įvairiomis baimėmis ir nerimu. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių veiksnių yra šie:
- Atsakomybės našta - žmogui būdinga jausti atsakomybės naštą, ypač kai kalbama apie saugumą. Be to, kad rūpinatės ne tik savo gerove, bet ir keleivių, esančių jūsų transporto priemonėje, priežiūra. Daugeliui žmonių nepatogu pasitikėti savo jėgomis už vairo.
- Kelionės baimė - tai labiau konkreti fobija (hodofobija), apimanti judėjimą visomis transporto priemonėmis ir baimę tyrinėti naujas vietas ar maršrutus.
- Nemaloni patirtis - suprantama, kad visi, kurie praeityje pateko į eismo įvykį (ar vos nepateko į jį) arba buvo jo liudininkais, gali būti stipriai paveikti savo patirties. Nėra per menkas įvykis, kad galėtų turėti įtakos - gali būti, kad vairavimas per prastą audrą, pasiklydimas ar net žinojimas apie pažįstamo žmogaus patirtį gali sukelti nenorą grįžti į kelią.
- Institucijų baimė - nors žinome, kad policija, ugniagesiai ir greitosios pagalbos darbuotojai yra tam, kad mums padėtų, kai kurie žmonės kenčia nuo labiau kliniškai išreikšto nerimo dėl valdžios atstovų. Tai gali lengvai sukelti nenorą sėsti prie vairo dėl baimės dalytis keliu su valdžios institucijomis arba net tiesiog nepažįstamose eismo situacijose - dėl baimės padaryti ką nors ne taip.
- Klaustrofobija - viena iš labiausiai paplitusių ir geriausiai žinomų fobijų, t. y. bendra uždarų patalpų baimė, kuri gali lengvai persikelti į vairuotojo ar keleivio vietą automobilyje.
- Nelaimingų atsitikimų baimė - nė vienam iš mūsų nepatinka nelaimingi atsitikimai, tačiau žmonės, turintys šią baimę, yra linkę aktyviai vengti visų situacijų, kuriose padidėja fizinio pavojaus rizika, pavyzdžiui, sėsti į automobilį.
Dalis vairuotojų nedrąsiai jaučiasi tais atvejais, kai vairuoja nepažįstamus, nuomotus ar dalijimosi platformų automobilius. Dar neišbandytas automobilis gali didinti nepasitikėjimą savo jėgomis, kelti stresą dėl galimų finansinių pasekmių.
Kokie yra vairavimo baimės simptomai?
Vairavimo fobijos ar nerimo simptomai skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai, tačiau paprastai jie gali būti panašūs į simptomus, susijusius su kitomis nerimo ar panikos priepuolių formomis. Tai gali būti:
- sumišimas
- galvos svaigimas
- padažnėjęs širdies plakimas
- prakaituojantys delnai
- gausus prakaitavimas
- sutrikusi orientacija
- dusulys
- burnos išdžiūvimas
Kai kurie žmonės nebūtinai pajunta fizinius simptomus, bet tiesiog vengia vairavimo, o savo baimę slepia nuo draugų ir šeimos narių. Jei pažįstate žmogų, kuris, kaip pastebėjote, ilgą laiką nesėdo prie vairo, o gal niekada nesiekė tikslo pradėti vairuoti, pabandykite su juo pasikalbėti ir įsitikinti, kad viskas gerai.
Ką galiu padaryti, kad atsikratyčiau vairavimo baimės?
Nors ne visi atvejai būtinai išgydomi, yra bent keletas praktinių žingsnių, kurių galite imtis ir kurie laikui bėgant gali padėti sumažinti su vairavimu susijusią įtampą.
Vairavimo mokytoja teigia, kad norint įveikti vairavimo baimę, svarbiausia yra pakeisti požiūrį į savo baimes apskritai. „Dažnai žmonės per daug galvoja apie savo emocijas, o ne apie patį veiksmą. Vietoje to, kad galvotumėte, kad jaučiate stresą ar bijote atlikti kokį nors manevrą, reikėtų tiesiog pasiryžti ir galvoti, kaip tai padaryti saugiai“, - aiškina E.Vasaitienė.
Priimkite tai kaip naują pramogą, kaip šansą išmokti kažką visai naujo ir ekstremalaus. Pvz., niekada nesimokėte šokti, o jus kviečia į šokių projektą. Išmoksit šokti ir suprasit kiek teigiamų emocijų šokis suteikia. Taip ir su vairavimu. Man irgi buvo baimė vairuoti, bet kartą užsimaniau. Paskui kai reikėjo važiuoti, vistiek bijojau. Visada baisu tai, ko gerai neišmanai. Bet mokiausi, po truputį įveikiau savo baimes ir mėgavausi procesu.
As visa gyvenima bijojau, iki 44 metu.. O dabar jau antra savaite vazineju.. Na i darba vaziuoju ne valanda anksciau, o TIK pusvalandziu Bet jau pradedu jausti komforta. O dabar jau antra savaite vazineju.. Na i darba vaziuoju ne valanda anksciau, o TIK pusvalandziu Bet jau pradedu jausti komforta.
Vienas iš dažniausiai įvardijamų konkrečių nerimo šaltinių - baimė nesuprasti eismo situacijos arba per vėlai į ją sureaguoti. Pradedantieji vairuotojai dažnai nerimauja, kad nepakankamai greitai priims sprendimus, ypač sudėtingose sankryžose ar nepažįstamuose maršrutuose. Rikiavimasis ir persirikiavimas - naujiems vairuotojams ypač daug įtampos kelianti situacija. „Tai užburtas ratas - žmogus bijo, nes neturi patirties, o neturi patirties, nes bijo. Svarbiausia - tiesiog pradėti vairuoti ir nepasiduoti pirmai nesėkmei, nes visko galima išmokti. Jei kažkas persirikiavo agresyviai ar jums „papypsino“, tai nebūtinai reiškia, kad jūs padarėte klaidą. Svarbiausia yra planuoti savo veiksmus ir neskubėti“, - sako E.Vasaitienė.
Praktiniai patarimai:
- Venkite kofeino ir tuščio skrandžio - sumažintas kofeino turinčių gėrimų vartojimas gali turėti stebėtinai teigiamą poveikį nerimui. Kadangi kofeinas, kaip žinoma, sukelia nerimą, geriausia būtų jo visiškai atsisakyti. Niekada nebandykite išvažiuoti automobiliu prieš tai nieko nevalgę ir niekada nevairuokite neišsimiegoję.
- Streso valdymas - deja, ilgalaikis didelis stresas gali sukelti nerimą, todėl darykite viską, ką galite, kad sumažintumėte streso lygį. Padėti gali tokie standartiniai metodai, kaip reguliarios pertraukos darbe, laikas mankštai, joga ir meditacija.
- Virtualios realybės (VR) terapija - tyrimais nustatyta, kad VR terapija yra veiksminga pagalba gydant vairavimo fobijas. Kompiuterinė technologija, veikianti beveik kaip vaizdo žaidimas, leidžia terapeutams aktyvuoti scenarijus, pagal kuriuos vairuotojai patenka į baimę keliančias situacijas, tokias kaip tuneliai, tiltai ar lenkimas.
- Terapiniai metodai - apsvarstykite galimybę išbandyti tokias praktikas kaip desensibilizacija, kai mažais žingsneliais atsiduriate situacijose, kurios sukelia nerimą. Šiuo atveju pavyzdys galėtų būti tiesiog sėdėjimas stovinčiame automobilyje su įjungtu varikliu. Perėjimas prie kito etapo gali užtrukti kelias valandas, dienas, savaites ar mėnesius, tačiau visą tą laiką mažinsite savo nerimą sukeliančių veiksnių įtampą.
- Susitelkimas automobilyje - kai sėdite prie vairo, darykite viską, ką galite, kad rūpesčiai ar problemos neatitrauktų jūsų dėmesio. Pirmiausia laikykite mobilųjį telefoną saugiai už akių ir sumažinkite greitį, jei manote, kad tai padeda.
- Apsvarstykite galimybę važiuoti kartu su kitais - kartais spaudimas kasdien sėsti į automobilį gali neigiamai paveikti jūsų norą juo važiuoti. Išbandykite galimybę važiuoti kartu su drauge ar grupe, keliaujančia į panašią vietovę. Gali būti, kad dienos, kurias praleisite kaip keleiviai, tikrai padės pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos.
Vairavimas pasikeitė, ar sugebėsiu neatsilikti?
Labai normalu, kad vyresnio amžiaus vairuotojai (arba tie, kurie jau daugelį metų nevairuoja) baiminasi grįžti į vairuotojo vietą. Jei jūsų pasitikėjimui savimi reikia pastiprinimo, net ir labiausiai pasitikinčiam savimi vairuotojui būtų naudinga retkarčiais išklausyti kvalifikacijos kėlimo kursą. Jie ne tik padės jums neatsilikti nuo visų pokyčių, kurie galėjo būti praėję pro akis, bet ir atgaivins kažkada patirtą meilę vairavimui.
Be to, stebėtinai lengva įgyti blogų įpročių arba pamiršti kai kurias svarbiausias žinias, išmoktas pirmą kartą, todėl skirti kelias valandas su instruktoriumi gali būti geriausias būdas pasitobulinti.
Jei mokotės vairuoti, gali būti paprasta pakeisti vairavimo instruktorių, jei jums tiesiog nesiseka. Daugeliui žmonių mokymasis su netinkamu asmeniu gali tapti kliūtimi motyvacijai vėl sėsti prie vairo.
Pasitikėjimas savimi auga su patirtimi. Kitas klaidingas stereotipas - kad moterys vairuoti bijo labiau: „Pastebiu, kad pamokų metu vyrai dažnai slepia savo nerimą, nors bijoti yra normalus jausmas, o moterys tiesiog jį išreiškia atviriau. Vieni vienų dalykų labiau bijo, kiti - kitų, tačiau lytis nėra esminis veiksnys, tad skatinčiau moteris drąsiai sėsti prie vairo“, - sako E.Vasaitienė.
Praktika - kitas kertinis veiksnys. Vairavimo mokytoja pabrėžia, kad vairavimas yra įgūdis, kurį reikia nuolat lavinti - dažniau vairuojant vis mažiau galvojama apie pačius veiksmus ir jie tampa automatiniai. Bijoti pradžioje yra normalu, bet svarbu nepaleisti vairo vien dėl to, kad vieną kartą buvo nejauku, pataria E.Vasaitienė. Nepasitikėjimas savimi taip pat gali atsirasti dėl žemos savivertės. Akimirka, kuomet įgausite daugiau pasitikėjimo savimi, suteiks jums ir daug pasitenkinimo savo vairavimo gebėjimais. Pažvelkite į mūsų patarimus apie tai, kaip geriau vairuoti. Baimės įveikimas suteiks didelį pasitikėjimą savimi ir leis mėgautis automobilio vairavimu. Vairavimas jums nebekels tiek sunkumų, kiek anksčiau.
Ką daryti, jei negaliu įveikti vairavimo baimės?
Svarbu prisiminti, kad jei baimė ir nerimas dėl vairavimo yra per dideli - neverskite savęs vairuoti. Nemažai vairuotojų šaltuoju sezonu, kai anksčiau temsta, siaučia dargana ir eismo sąlygos tampa vis sudėtingesnės, vengia vairuoti. „Trumpėjant šviesiajam paros metui ir prastėjant oro sąlygoms, važiuojamoji kelio dalis eismo dalyviams kelia daugiau iššūkių nei šiltuoju sezonu. V. Katilienės teigimu, leidžiantis į kelionę tamsiuoju paros metu itin svarbu jai susiplanuoti daugiau laiko, vairuojant pasirinkti tinkamą greitį ir būti ypač atsargiems. „Dar svarbiau - aiškiai matyti kelią. Prastai apšviestose kelio atkarpose tai užtikrins jūsų automobilio žibintų šviesos. Todėl, prieš išvažiuojant į kelią, būtina patikrinti automobilio žibintų būklę. Pastebėjus, kad priekiniai žibintai tapo blyškesni arba jų šviesos spindulys nėra pakankamai ryškus, juos būtina laiku sutvarkyti, papildomai nuvalyti žibintų paviršių, pasikeisti lemputes. Važiuojant užmiestyje svarbu ilgąsias automobilio šviesas naudoti atsakingai - neakinti kitų vairuotojų. Reikėtų atsisakyti įpročio žybtelėti ilgosiomis šviesomis akinančiajam vairuotojui, nes toks poelgis kelyje sukelia eismo nelaimės riziką”, - sako V. Pasak draudimo bendrovės atstovės, vairuotojai artimiausiais mėnesiais turėtų ypatingą dėmesį skirti langų stiklų ir veidrodėlių švarai. O leidžiantis į kelią - turėti pakankamą kiekį langų valymo skysčio ir kokybiškus valytuvus. „Jeigu pastebite, jog, valant langus, jie pilnai nenusivalo arba ant jų yra paliekami drėgmės ir nešvarumų „ruožai“, vadinasi, valytuvai jau yra pasidėvėję. Reiktų pasirūpinti kokybiškomis automobilio langų valytuvų šluotelėmis. Po šiltojo sezono patikrinkite priekinių ir galinių langų valytuvų guminių juostelių nusidėvėjimą. V. Katilienė taip pat pataria pažiūrėti ir padangų protektoriaus gylį, jų nusidėvėjimo tolygumą bei patikrinti, ar nėra pažeidimų. V. Katilienė primena ir apie vairuotojo regėjimo būklę.
Psichologė Inga Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad dažniau dėl oro sąlygų didesnį nerimą jaučia moterys, vyresnio amžiaus ir mažiau patyrę vairuotojai. „Jų nerimas yra labai suprantamas, nes mažiau savimi pasitikintys, nerimastingi žmonės prie vairo gali patirti sunkumų. Žmonės jaudinasi, kad gali patekti į eismo įvykį, baiminasi į kelią galinčių iššokti gyvūnų, o svarbiausia - bijo prarasti kontrolę. Atrodo, kad važiuojant tamsoje prasčiau vairuoji, tuomet imi abejoti kitų vairuotojų sugebėjimais. Todėl reakcijos į suvokiamą pavojų dažnai yra perdėtos ir retai kada susijusios su neigiama patirtimi. Kita vertus, reikėtų nepamiršti, kad ne tik vaikai bijo tamsos, tamsoje nejaukiai jaučiasi ir suaugusieji“, - pasakoja I. Psichologės teigimu, yra keli būdai, padedantys netapti sezoniniu vairuotoju ir susigrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis prie vairo. „Pirmiausia, jei jaučiate nerimą, pasipraktikuokite vairuoti tamsoje gerai pažįstamais maršrutais, kur paprastai jaučiatės saugiai. Galite išsipirkti papildomas pamokas su instruktoriumi, kad sustiprintumėte vairavimo tamsoje įgūdžius. Svarbu nesileisti užvaldomiems baimės ir stengtis nevengti vairavimo tamsoje - kuo dažniau tai darysite, tuo laisviau jausitės, o jei, priešingai, to vengsite, netrukus nerimas gali aplankyti jus net ir dienos šviesoje“, - pabrėžia I. Psichologė ypatingą dėmesį atkreipia ir į vairuotojo nusiteikimą bei jo emocinę būklę. „Kad netaptumėte baimės įkaitais, prieš važiuodami galite pamedituoti, atlikti kvėpavimo pratimus, kad jaučiamo streso ar nerimo lygis sumažėtų. Padėti gali ir sąmoningumas. Svarbu atpažinti savo jausmus, nerimą ir baimę bei juos įsivardinti. Supratus, kas su jumis vyksta, ir kodėl, tarkime, jums tankiau plaka širdis, prakaituoja rankos ar svaigsta galva, bus lengviau su tuo kovoti. Dažnai pajutus tokius simptomus, žmogui atrodo, kad jis praras kontrolę prie vairo. Pasak psichologės, labai svarbu išsiaiškinti, iš kur kyla ši perdėta baimė. „Galbūt jums teko dalyvauti eismo įvykyje tamsiu paros metu ar nuo to nukentėjo jūsų artimieji, o gal apskritai susiduriate su egzistencine mirties baime ir tamsus paros metas ją dar labiau sustiprina. Gal susiduriate su nerimo sutrikimais, kurie pasireiškia baime važiuoti tamsiu paros metu? Išsiaiškinti gilumines baimės priežastis ir jas įveikti gali padėti psichikos sveikatos specialistai, į tai verta investuoti, kad galėtumėte neriboti savo komforto ir nestatyti automobilio į garažą šaltuoju metų laiku. Ji nerekomenduoja sėsti prie vairo, jaučiant išsekimą ar pervargimą. „Ši rekomendacija galioja ir šviesiuoju paros metu. Venkite bet kokių dirgiklių - jei esate alkani, susierzinę ar jaučiate stresą, pirmiausiai atkreipkite dėmesį į nepatenkintus poreikius, kurie gali trukdyti sutelkti dėmesį. Patartina vengti kavos ir energetinių gėrimų, nes stipri kava priverčia širdį tankiau plakti ir sukelia į nerimą panašias būsenas. Pasitikrinkite automobilį - įvertinkite, ar jis techniškai tvarkingas. Kai žinosite, kad jūsų transporto priemonė yra geros būklės, jausitės saugiau. Taip pat saugumo jausmą suteiks ir tinkamo greičio pasirinkimas, saugaus atstumo laikymasis, privalomasis draudimas.
Vairavimas yra įgūdis, kurį reikia nuolat lavinti - dažniau vairuojant vis mažiau galvojama apie pačius veiksmus ir jie tampa automatiniai. Bijoti pradžioje yra normalu, bet svarbu nepaleisti vairo vien dėl to, kad vieną kartą buvo nejauku, pataria E.Vasaitienė.
Jei jaučiate nerimą, pasipraktikuokite vairuoti tamsoje gerai pažįstamais maršrutais, kur paprastai jaučiatės saugiai. Galite išsipirkti papildomas pamokas su instruktoriumi, kad sustiprintumėte vairavimo tamsoje įgūdžius. Svarbu nesileisti užvaldomiems baimės ir stengtis nevengti vairavimo tamsoje - kuo dažniau tai darysite, tuo laisviau jausitės, o jei, priešingai, to vengsite, netrukus nerimas gali aplankyti jus net ir dienos šviesoje.
Anot specialistų, išsiversti be automobilio lengviausia gyvenantiems didmiesčiuose. „Dar prieš keletą metų daugelio alternatyvų Lietuvoje nebuvo, todėl žmonės galėjo rinktis tik tarp viešojo transporto ir nuosavo automobilio. „Norą vairuoti kartais užgožia baimė. Įtakos turi ne tik patirti eismo įvykiai ar pasikeitusios asmeninio gyvenimo aplinkybės, bet ir sąmoningas pasirinkimas nevairuoti gavus vairuotojo pažymėjimą. Jo teigimu, taip nutinka dėl dviejų priežasčių: arba nepatyrusių vairuotojų pasiruošimo lygis būna labai žemas, arba gyvenimo aplinkybės susiklosto taip, kad žmogus ir toliau geba išsiversti be automobilio. „Dažniausiai vėl vairuoti nori tie, kurie jaučia poreikį būti nepriklausomi nuo aplinkinių. Tokie žmonės jaučia, kad nevairuojant nukenčia jų gyvenimo kokybė. Savaitgalį jie be kitų pagalbos negali nuvykti į sodybą. Arba pradeda dirbti darbą, kuriam atlikti reikalingas automobilis.
Žmonės, kurie nori vairuoti po pertraukos, dažniausiai pagalbos ieško artimoje aplinkoje, tariasi su pažįstamais, kurie pažeria įvairiausių patarimų, kartais keistų, kaip išvažiuoti į kelią naktį, kai eismas neintensyvus. Arba šeimos nariai sėda į keleivio vietą ir savo nurodinėjimais sukelia dar didesnę įtampą vairuoti bijančiam artimajam. Jis pataria kreiptis į profesionalius vairavimo mokytojus, kurie netgi yra sukūrę specialių programų prie vairo norintiems grįžti žmonėms. Tiesa, kiekvienam, norinčiam dar kartą grįžti į eismą, reikia skirtingai praktikos ir laiko. Vieniems pakanka kartu su mokytoju pavažinėti porą savaičių ir jie jau išdrįsta keliauti savarankiškai. Jo teigimu, vien praktikos dažnai neužtenka. Mat užsiėmimų kiekybė ne visada perauga į kokybę, nes baimė vairuoti kyla ne todėl, kad kažkas negeba teisingai pasukti vairo ir laiku nuspausti stabdžių pedalo. A. Pakėno teigimu, yra nemažai būdų, kurie padeda įveikti vairavimo baimes. Susitikimų metu, moderuojant specialistui, žmonės dalijasi asmenine patirtimi, padeda kitiems grupės nariams palaikymu ir padrąsinimu. Kartais būna efektyvios ir asmeninės konsultuojamojo ugdymo sesijos. Į užsiėmimus įtraukiamos ir praktinio vairavimo pamokos. „Besimokančiam svarbiausia patikėti, kad jam pavyks, todėl reikėtų pradėti nuo tokių vairavimo užduočių, kurios jam gerai sekasi.
Paslaptis, kaip įveikti vairavimo nerimą
Vairuodami turite laikytis greičio ribų, naudoti signalizaciją ir laikytis visų eismo taisyklių. Vairuotojai bijo dėl įvairių priežasčių - nuo nežinomybės baimės iki baimės patekti į avariją. Svarbu suprasti, kad šias baimes galima įveikti praktiškai ir pozityviai nusiteikus.
Iš pradžių reikia važinėti pažįstamais maršrutais, kur atmintinai žinote kelių ženklus, posūkius ir kt., ir reguliariai, o ne kartą per savaitę ar mėnesį. Su laiku pradedama jausti automobilio gabaritus. Su laiku pradedama jausti automobilio gabaritus.
Bandytų važinėtis pradžioj kai mažiau mašinų - savaitgalį, vakare ar labai anksti ryte, jei nesat pelėda...
Man beveik kasdien vairuojant stresas visiškai dingo tik po metų. Savaime vargu ar praeis, nevažinėjant.
Tikiuosi, vieną dieną ir aš įveikti šitą baimę.. Teises turiu jau treti metai.
Vairuodami turite laikytis greičio ribų, naudoti signalizaciją ir laikytis visų eismo taisyklių.