Žiedinės sankryžos, šiuolaikinė ir vis populiaresnė eismo valdymo priemonė, Lietuvoje pradėtos diegti palyginti neseniai, tačiau jų istorija siekia gerokai senesnius laikus.
Žiedinių sankryžų ištakos
Nors tikslus žiedinės sankryžos kaip koncepcijos išradėjas ir pirmoji jos atsiradimo vieta nėra žinomi, jos naudojimo šaknys Europoje siekia bent XVIII amžių. Jau 1777 m. markizas de Marigny suprojektavo ir pastatė gatvių sankryžą, kuri šiandien yra žinoma kaip Charles de Gaulle aikštė. Jungtinėse Amerikos Valstijose viena pirmųjų tokių sankryžų buvo Columbus Circle Niujorke. Tačiau šiuolaikinės žiedinės sankryžos, su standartizuotomis taisyklėmis, pirmą kartą buvo įdiegtos Jungtinėje Karalystėje 1966 m.
Žiedinių sankryžų atsiradimas Lietuvoje
Lietuvoje modernios žiedinės sankryžos pradėtos diegti nuo 1998 m. Pirmoji tokia sankryža buvo pastatyta ties Kėdainiais. Iš pradžių jų skaičius augo lėtai, tačiau nuo 2005 m. jų populiarumas ir diegimas pastebimai padidėjo. Didžiausia Lietuvoje šiuo metu yra Jakų žiedinė sankryža, esanti prie Klaipėdos.
Viena iš pirmųjų eksperimentinių, laikino pobūdžio žiedinių sankryžų Lietuvoje buvo įrengta 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje, Žemaitės ir P. Vaičiūno gatvių sankryžoje Jonavoje. Tuomet buvo naudojamos baltai raudonos vandeniu pripildytos konstrukcijos, suformuojančios pusapvalį žiedą. Šis eksperimentas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar tokio tipo sankryža sumažins didelį avaringumą šioje vietoje, ir ar verta įrengti ilgalaikę žiedinę sankryžą. Eksperimentas truko net 7 metus, o jo metu avaringumas iš tiesų sumažėjo.
Tolesnė Jonavos istorija su žiedinėmis sankryžomis tęsėsi: 2020 m. buvo pradėtas P. Vaičiūno ir Žemaitės g. sankryžos rekonstravimas, kurio metu buvo įrengta pirmoji Lietuvoje žiedinė sankryža su integruotu dviračių taku. Tai buvo svarbus žingsnis siekiant pagerinti eismo saugumą ir pritaikyti infrastruktūrą įvairioms eismo dalyvių grupėms.
Kitas svarbus etapas žiedinių sankryžų diegimo istorijoje Lietuvoje įvyko Biržuose. 2016 m. gegužės 13 d. buvo iškilmingai įrengtas simbolinis geodezinis ženklas - reperis, pagal kurį buvo matuojamas statomos pirmosios Biržų miesto žiedinės sankryžos elementų aukštis. Ši sankryža buvo sprendimas siekiant užtikrinti eismo saugumą dviejose greta esančiose sankryžose, kur susikerta svarbūs keliai. Šis projektas, kurio vertė siekė 11,78 mln. eurų, apėmė ne tik žiedinės sankryžos statybą, bet ir kelio atkarpos rekonstrukciją, naujo pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimą.
Pirmoji Kauno rajono savivaldybės rūpesčiu įrengta žiedinė sankryža Kauno rajone atsirado Pilėnų gatvėje, Akademijos seniūnijoje. Jos įrengimo darbus finansavo verslininkai. Ši sankryža ne tik pagerino eismo sąlygas ir saugumą, bet ir sudarė galimybę maršrutiniams autobusams patogiau privažiuoti prie parduotuvės.
Kauno mieste, siekiant sumažinti avaringumą ir pagerinti eismo sąlygas, buvo sprendžiama įrengti žiedinę sankryžą Baltų prospekte, sankryžoje su Žiemgalių ir 9-ojo forto gatvėmis. Tyrimai parodė, kad šioje vietoje automobiliai neretai viršija leistiną greitį, o avarijos dažniausiai kyla dėl sudėtingų posūkių. Naujasis žiedas turėtų automatiškai pristabdyti transporto priemones ir taip padėti išvengti skaudžių nelaimių.
Kodėl žiedinės sankryžos yra saugesnės?
Žiedinės sankryžos populiarėja visame pasaulyje ir Lietuvoje neatsitiktinai - jos laikomos potencialiai saugesne alternatyva tradicinėms šviesoforų ir sustojimo ženklų valdomoms sankryžoms. Saugumo didinimas žiedinėse sankryžose pasiekiamas keliais būdais:
- Greičio mažinimas: Įvažiuojant į žiedą vairuotojai priversti sulėtinti greitį. Eismas žiedinėse sankryžose paprastai vyksta mažesniu nei 30 km/h greičiu, todėl net ir įvykus susidūrimui, rimtų sužalojimų tikimybė yra daug mažesnė.
- Mažesnis susidūrimų tikimybė: Visos transporto priemonės žiedinėse sankryžose juda ta pačia kryptimi. Tai žymiai sumažina tikimybę susidurti, palyginti su tradicinėmis sankryžomis, kur galimi susidūrimai dėl nesilaikymo šviesoforo signalų ar kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
- Konflikto taškų mažinimas: Tradicinėse „T“ sankryžose yra didžiulis 32 konflikto taškų skaičius (vietų, kur gali susidurti transporto priemonės), o žiedinėse sankryžose jų yra tik aštuoni.
- Pėstiesiems saugiau: Žiedinės sankryžos yra saugesnės ir pėstiesiems. Užuot nerimavę dėl dviejų priešingomis kryptimis judančių eismo juostų kirtimo, pėstiesiems tereikia vienu metu kirsti vieną transporto priemonių srautą.
Be saugumo privalumų, žiedinės sankryžos prisideda ir prie geresnio eismo srauto, mažina vėlavimų ir išmetamųjų teršalų kiekį miestuose.
Žiedinė sankryža - eismo juostų pasirinkimas
Statistiniai duomenys patvirtina žiedinių sankryžų saugumą: 2014-2015 metais Lietuvos žiedinėse sankryžose nežuvo nė vienas žmogus. Tai rodo, kad šios eismo valdymo priemonės yra efektyvus būdas gerinti kelių saugumą.
