Prekyba naudotais automobiliais Lietuvoje ir visoje Europoje dažnai susiduria su nesąžiningų pardavėjų iššūkiais, tarp kurių vienas dažniausių yra automobilio ridai naudojamų duomenų klastojimas. Tai ne tik sukelią finansinius nuostolius pirkėjams, bet ir kelia riziką saugumui. Nuo 2025 m. liepos mėnesio įsigaliojo naujas požiūris - ridos atsukimas prilyginamas esminiam transporto priemonės trūkumui, kas turėtų pakeisti situaciją rinkoje.
Naujasis reguliavimas ir jo pasekmės
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) sprendimu, nuo 2025 m. liepos mėnesio įsigaliojo naujas požiūris - ridos atsukimas prilyginamas esminiam transporto priemonės trūkumui. Jei techninės apžiūros metu nustatoma, kad ridos duomenys buvo klastoti, toks automobilis automatiškai nepatenka į eismą, nes jam neišduodamas techninės apžiūros dokumentas. Tai - ne tik techninis pokytis, bet ir reikšminga aplinkybė civilinėje apyvartoje, turinti įtakos teisiniams santykiams tarp transporto priemonės pirkėjo ir pardavėjo. Įsigaliojus šiems pokyčiams, atsiranda rimtesnės teisinės pasekmės asmenims, kurie pardavė automobilį, kurio rida yra suklastota. Atitinkamai, naujas teises įgyja asmenys, kurie nusipirko automobilį su atsukta (suklastota) rida.
Kaip minėta, LTSA sprendimo pagrindu pačiame teisės akte buvo įtvirtinta tai, jog ridos atsukimas (klastojimas) yra prilyginamas esminiam transporto priemonės trūkumui. Tai reiškia, jog įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui pirkėjai nebeturės įrodinėti, kad ridos klastojimas yra esminis transporto priemonės trūkumas. Tokio trūkumo esmingumas jau įtvirtintas teisės aktu. Praktine prasme tai reiškia tą, jog nuo šiol asmenys, kurie nusipirko automobilį su atsukta (suklastota) rida, galės naudotis ir nauju teisės gynimo būdu, t. y. atsisakyti sutarties dėl esminio automobilio trūkumo - atsuktos (suklastotos) ridos. Itin svarbu pabrėžti ir tai, jog pirkėjui prašant apginti pažeistas teises atsisakant pirkimo-pardavimo sutarties, teisine prasme visiškai nėra svarbu, ar pardavėjas žinojo, jog šio parduodamas automobilis yra su atsukta (suklastota) rida, ar ne. Taigi, nors naujasis reguliavimas visuomenėje susilaukė tam tikrų vertinimų, jog pastarojo pagrindu pirkėjai, jau įsigiję automobilį su atsukta rida, bus palikti nežinioje ir patys turės aiškintis, kaip grąžinti ridą į tikrąją, tikėtina, jog naujasis reguliavimas reikšmingai prisidės prie pirkėjų, kurių teisės buvo pažeistos, gynimo.
Nuo 2025 metų šis įrašas taps dideliu trūkumu ir dėl to nebus leista transporto priemonei dalyvauti eisme. Taip pat primename, kad jau kitąmet nuo liepos 8 d., jeigu techninio patikrinimo metu bus užfiksuota mažesnė rida nei praėjusio patikrinimo metu, su tokiu automobiliu toliau važiuoti negalėsite. Tokie pakeitimai, pasak ministerijos esą turėtų atgrasyti nuo ridos klastojimo ir naudoto automobilio su smarkiai suklastota rida pirkimo.
Teisinis vakuumas ir jo įveikimas
Ilgą laiką Lietuvos teisminėje praktikoje vyravo nuostata, kad automobilio ridos atsukimas savaime nelaikytinas esminiu daikto trūkumu, kuris suteiktų pagrindą atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties. Mat pagal teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 str. 1 d. 4 p) pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties tik tada, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kitaip tariant, kai daikto kokybė turi esminių trūkumų, dėl kurių daikto negalima naudoti pagal paskirtį. Praktikoje šis teisinis reguliavimas lėmė tai, jog pirkėjai, net ir įrodę, kad automobilio rida yra atsukta (suklastota), negalėjo atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi vien ridos suklastojimo faktas dar nereiškė to, jog automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Taigi, pirkėjai turėjo tenkintis kitu teisių gynimo būdu, kuris numatytas CK 6.334 str. 1 d. 2 p., t. y. kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Vis dėlto, būtina pažymėtina, jog šis teisių gynimo būdas buvo ypač nepatogus ir sudėtingas pirkėjų atžvilgiu, kadangi nustatyti, kokią įtaką automobilio pardavimo kainai turėjo tam tikra apimtimi atsukta rida - ypač sudėtinga. Lyg būrimas iš kavos tirščių.
Svarbu paminėti, kad suformuotoje teismų praktikoje, ridos klastojimas yra žymus trūkumas, kuris labai palengvina derybas su pardavėju. Iš Autopretenzijos klientų praktikos, kiek atvejų buvo nustatytas ridos neatitikimas, tiek klientai greitai ir sėkmingai apgynė savo interesus ir atgavo pinigus.
Ridos klastojimo mastai ir metodai
Beveik kas penkto į Lietuvą įvežto naudoto automobilio rida yra suklastota. Tai reiškia, kad pirkėjai ne tik permoka, įsigydami tokius automobilius, bet ir gali susidurti su neprognozuojama eksploatacija. Net 16,5 proc. automobilių patikros platformoje tikrintų ir Lietuvos keliais važinėjančių automobilių turėjo suklastotą ridą. Situacija Latvijoje dar prastesnė - ten daugiau nei 20 proc. automobilių turi pakoreguotus odometrus. Tarp visų į Lietuvą importuotų transporto priemonių - 18,8 proc. turėjo suklastotą ridą. Tarp šalies vidinėje rinkoje įsigytų automobilių tokių buvo vos 7,3 proc.
Nesibaigianti kova su ridos klastotojai tęsiasi, o nuo nelegalių veiksmų neatbaido net baudžiamoji atsakomybė. Ir tai gali padaryti kiekvienas gyventojas, mat prekyba tokiais prietaisais nėra ribojama, t.y. nėra prašoma jokių licencijų. Šių įrenginių kaina gali siekti maždaug nuo 50 iki 2 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, kokias funkcijas galima atlikti su prietaisu ir koks yra transporto priemonės modelis. Nuvažiavus 1 tūkst., odometras rodys tik 100 kilometrų Tiesa, ridos klastojimo atvejai nėra naujiena ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, o nuobaudos skirtingose valstybėse taip pat skiriasi. Štai JAV nesąžiningi automobilių pardavėjai vis dažniau naudoja vadinamuosius „ridos reduktorius“. Būtent tokie įrenginiai, kurie gali būti susieti ir su išmaniaisiais telefonais, sumažina nuvažiuojamo atstumo rodmenis. Tarkime, jeigu su automobiliu nuvažiavote 1 tūkst. kilometrų, „ridos reduktorius“ tokius skaičius iškreips, o odometro skydelyje matysite, kad nuvažiavote vos 100 kilometrų.
„Automobilių perpardavinėtojų skelbimuose pateiktą informaciją reikėtų vertinti itin atsargiai, nes ja labai dažnai manipuliuojama. Pavyzdžiui, jeigu automobilis buvo registruotas 2015 m. gruodžio mėn., skelbime galima rasti nurodytus 2016 metus“, - pasitaikantį sukčiavimo pavyzdį pateikia P. Valiukėnas. Anot jo, skelbimuose taip pat pasitaiko atvejų, kai nurodoma klaidinga transporto priemonės kategorija: „Rečiau, bet būna atvejų, kai perpardavinėtojai nurodo vienokią kategoriją, nors realybėje ji yra kitokia. Tarkime, vietoje krovininio, kaip rašoma dokumentuose, skelbime nurodoma kad automobilis yra keleivinis. O čia jau papildomos išlaidos ir nenumatytas vargas tokio automobilio savininkui, nes jam teks dažniau atlikti techninę apžiūrą ir mokėti kelių mokestį“, - atkreipia dėmesį P. Valiukėnas. Visgi tai retesni sukčiavimo atvejai. Kur kas dažniau pasitaiko situacijų, kai atsukama rida arba sudedamos abejotinos kokybės detalės. „Dirbtinai, arba maskuojant tikrąją padėtį, sukčiai neretai siekia padidinti automobilio vertę. Dažniausiai tą jie daro atsukdami - t.y. sumažindami ridą. Kitas pasitaikantis atvejis, kad po automobilio avarijos yra sudedamos naujesnio to paties modelio detalės. Dėl šio „triuko“ vėliau gali kilti įvairių problemų, pavyzdžiui, įvykus draudiminiam įvykiui kompensuojamos pigesnės detalės. Dar pasitaiko atvejų, kad žmogus įsigyja automobilį be katalizatoriaus. Taip tikrai gali atsitikti, nes juodojoje rinkoje tokia detalė turi vertę“, - dažniau pasitaikančias sukčiavimo schemas automobilių rinkoje apžvelgia „Longo LT“ vadovas.
Štai 100 tūkst. kilometrų sumažinta automobilio rida vidutiniškai jo vertę, pasak "carVertical", padidina 2 tūkst. eurų. Jei tikroji transporto priemonės rida - 400 tūkst. kilometrų, o odometras rodo - 200 tūkst. kilometrų, vadinasi, jos pirkėjas už šį modelį vidutiniškai gali sumokėti net 4 tūkst. eurų daugiau nei jis vertas.
Kaip atpažinti suklastotą ridą ir ką daryti?
Pasak automobilių eksperto, atskirti tikrąją automobilio vertę nuo dirbtinai padidintos galima dėmesį ir laiką skiriant pateiktų duomenų tikrinimui. Tai galima atlikti patiems savarankiškai arba servise. Be to, svarbu prisiminti tris svarbiausius dalykus, kurie lemia automobilio kainą - metai, rida ir komplektacija. „Tai trys dalykai, kuriuos nesąžiningi asmenys siekia pateikti ne tokius, kokie iš tikrųjų yra. Tad į juos labiausiai reikėtų kreipti dėmesį. Pirmiausia automobilio metus reikia tikrinti transporto priemonės techninės specifikacijos dokumentuose ir nepasitikėti jokiais kitais popieriais. Tuo tarpu ridą jau reikia tikrinti servise, pačiam sunku bus atskirti, ar rida atsukta. Kalbant apie komplektaciją, reikia įvertinti, ar ji originali. Tą galima padaryti paprašius VIN numerio, nes pagal jį internete galima pažiūrėti, kokia yra tikroji automobilio komplektacija“, - praktiniais patarimais, kaip apsisaugoti nuo galimų apgaudinėjimo atvejų, dalijasi automobilių ekspertas.
Lietuvoje ir šiaip elektroninėje erdvėje galima rasti įmonių, kurios teikia paslaugą, pagal automobilio kėbulo numerį (VIN), gali pateikti turimą ir skelbtą informaciją apie automobilį. Dažniausiai ridos neatitikimus nustato specialistai, kurie naudodamiesi specialia įranga ir sukaupta patirtimi, ridos neatitikimus randa automobilio elektronikos sistemose. Todėl Autopretenzija nesutinka su specialisto pateikta nuomone, kad kompiuteriu prisijungus prie automobilio sistemų galima pakeisti ridą. Pažymėtina, kad gamintojai yra uždėję apsaugas, kad kai kuriose automobilio sistemose, ridos pakoreguoti nepavyks.
Jei automobilio patikros metu buvo nustatyta rida neatitinkanti deklaruojamos, reikia užfiksuoti šią informaciją padarant nuotrauką, arba įrenginio, kuriuo buvo užfiksuotas ridos neatitikimas, ekrano nuotrauką. Taip pat galima išsaugoti, kaip PDF dokumentą ir vėliau jį atsispausdinti. Surinkę šią informaciją, galite su pretenzija kreiptis į pardavėją ir reikalauti: automobilio pirkimo kainos sumažinimo arba jo grąžinimo pardavėjui.
Automobilių techninės priežiūros specialistas Tomas Jakubauskas teigia: „Svarbiausia ne odometro skaičius, o reguliarūs alyvos keitimai, laiku pakeistas paskirstymo diržas ar grandinė ir tvarkinga aušinimo sistema. Didelę įtaką turi tai, kur ir kaip automobilis buvo eksploatuojamas. Didelė rida dažniausiai reiškia, kad dalis komponentų jau artėja prie natūralaus nusidėvėjimo ribos. Didelė rida beveik visada mažina automobilio rinkos kainą, ir tai pirkėjui gali būti privalumas. Lietuvos naudotų automobilių rinkoje modeliai su daugiau nei 250 000 km rida neretai kainuoja 20-40 proc. Didelės ridos automobilis dažnai pasiteisina, jei pirkėjas turi aiškius kriterijus ir tikrina istoriją. Rizika stipriai išauga, jei automobilis neturi dokumentuotos istorijos, o pardavėjas negali pagrįsti atliktų darbų.“
Kokių automobilių rida klastojama dažniausiai?
„carVertical“ surinktais duomenimis, Lietuvoje dažniausiai klastojama „Lexus IS“ rida - 16,21 proc. visų platformoje tikrintų „IS“ modelių odometro rodmenys buvo pakoreguoti. Toliau sąraše rikiuojasi „Audi A8“ (14,59 proc.), „Subaru Outback“ (13,65 proc.), „Toyota Prius“ (13,28 proc.) ir „Audi A7“ (12,47 proc.).
| Modelis | Ridos klastojimo procentas |
|---|---|
| Lexus IS | 16,21 % |
| Audi A8 | 14,59 % |
| Subaru Outback | 13,65 % |
| Toyota Prius | 13,28 % |
| Audi A7 | 12,47 % |
| Lexus GS | 11,95 % |
| Porsche Cayenne | 11,59 % |
| Audi TT | 11,20 % |
| Mercedes-Benz CLS-Class | 10,92 % |
| Volvo XC70 | 10,35 % |
Tarptautinės iniciatyvos ir ateities perspektyvos
Siekiant pasipriešinti sukčiavimui buvo įkurta „Association of Automotive Intelligence" (AAI) asociacija. Organizacija savo skaidrumo misiją pradės penkiose Europos šalyse: Lietuvoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Šiose šalyse bus edukuojami automobilių pirkėjai bei kuriamas dialogas su valstybinėmis institucijomis tam, kad nusikalstama veika automobilių prekyboje baigtųsi.
Kaip tvirtina asociacijos prezidentas Matas Buzelis, šios, ne pelno siekiančios organizacijos, idėja yra padėti rasti sprendimus automobilių rinkos skaidrumo problemoms išspręsti, pasitelkiant gerąsias praktikas bei pavyzdinius precedentus. „Daugybė automobilių pirkėjų pernelyg lengvai pasitiki pardavėjais. Šie dažnai neatskleidžia svarbių faktų apie transporto priemonę, todėl pirkėjai rizikuoja nukentėti. Matome, jog valstybiniu lygmeniu neskiriama užtektinai dėmesio skaidrumo problemoms spręsti, todėl jaučiame, kad suvienydami už skaidrią rinką pasisakančius verslus ir institucijas „Association of Automotive Intelligence" asociacijoje galime kalbėti garsiau nei bet kada anksčiau", - aiškina M. Buzelis.
AAI („Association of Automotive Intelligence") organizacija vienija visas suinteresuotas grupes, kurios mato prasmę į automobilių rinkas visame pasaulyje įnešti daugiau skaidrumo, aiškumo ir pasitikėjimo. Lietuvos valstybinės institucijos, naudotų automobilių verslai, duomenų įmonės, startuoliai bei su automobiliais susijusios bendrovės kviečiamos prisijungti prie organizacijos. M. Buzelis pažymi, kad susivienijus ir susibūrus į automobilių pirkėjus orientuotą, gerą reputaciją turinčių įmonių ir institucijų grupę situacija naudotų transporto priemonių rinkose gali pasikeisti. Naujai įsteigta organizacija taikosi į globalių organizacijų sprendimų priėmėjus. Bus reikalaujama didesnės pirkėjų apsaugos.
„Geriausias šiame kontekste yra Švedijos ir Vokietijos palyginimas. Abi šalys priklauso ES, tačiau pagal naudotų automobilių rinkos skaidrumą šios valstybės yra skirtingose ringo pusėse. Iš Švedijos atvežtų naudotų automobilių istoriją galima atsekti, o iš Vokietijos įvežamų transporto priemonių istorija visuomenei yra beveik neprieinama. Tai reiškia, kad iš Vokietijos importuoto automobilio pirkėjas prisiima gerokai didesnę riziką", - teigia M. Buzelis. Neskaitant fakto, kad Vokietija yra Europos automobilių pramonės centras, ši rinka taip pat yra ir didžiausia naudoto transporto eksportuotoja senajame žemyne. Todėl, pasak eksperto, ši šalis turėtų imtis pavyzdžio bei lyderystės viešo intereso apsaugoje.
„Mūsų tikslas - užtikrinti, kad būtų apsaugotas viešasis interesas. O kad tai pasiektume, turime veikti išvien su valstybinėmis institucijomis, savo reputaciją saugančiais pardavėjais ir su automobiliais susijusiomis IT bei duomenų bendrovėmis. Kviečiame prisijungti ir skelbimų platformas, ir startuolius, ir kitas, už skaidriąnaudoto transporto prekybą pasisakančias įmones", - teigia „AAI" organizacijos prezidentas Matas Buzelis.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas anksčiau naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad kai kuriose kitose ES šalyse, kovojant su ridos klastojimu, informacija apie automobilio nuvažiuotą atstumą fiksuojama kiekvieno vizito į servisą metu, sudarant draudimo sutartis, keičiantis savininkui. Pasak R. Gabarto, tai leidžia gana tiksliai sekti automobilio eksploatacijos istoriją bei žinoti, kada ir kodėl atsirado odometro korekcijos. „Šiuo metu mūsų šalyje rida oficialiai fiksuojama tik TA stotyse. Ši procedūra atlieama viso labo kartą per dvejus metus (išskyrus taksi ar komercines transporto priemones), remiantis tik odometro rodmenimis. Tad išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus labai keblu. Bandant ridos klastojimo „epidemiją“ įveikti naudojant vienintelį filtrą - techninės apžiūros stotis - rezultatas bus panašus, kaip bandant apsaugoti kiemą nuo neprašytų svečių pastačius vartus, bet to kiemo nepatvėrus tvora“, - tąkart įstatymų leidėjų dėmesį atkreipė R. Gabartas.
Be to, pašnekovas taip pat teigė, kad šiuo metu išaiškinti tikrąją automobilio ridą, ypač kalbant apie naujos kartos transporto priemones, įmanoma, jei automobilių gamintojai turi skaitmeninių serviso įrašų sistemą, kurioje kaupiami techninės priežiūros ir ridos įrašai. „Tačiau prieigą prie jų turi tik oficialūs automobilių gamintojų atstovai. Taip pat galima atlikti kompiuterinį visų automobilio elektroninių sistemų patikrinimą, nes reali rida fiksuojama kai kuriuose elektroniniuose moduliuose. Pavyzdžiui, variklio valdymo, ABS/ASC sistemose, oro pagalvių ir kt. Be to, žinant, iš kur automobilis atvyko ir kur buvo eksploatuojamas, galima nusiųsti užklausą automobilio priežiūrą vykdžiusiam atstovui ir tokiu būdu sužinoti tikrąją automobilio ridą. Tačiau tikrosios senesnių automobilių, su mechaniniais odometrais, ridos išsiaiškinti gali nepavykti“, - pastebėjimais dalijosi R. Gabartas.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad taip pat nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nelegalią veiką - ridos klastojimą - yra pakankama. Policijos duomenimis, per praėjusių metų 11 mėnesių dėl ridos klastojimo atvjeų pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, per 2022 atitinkamą laikotarpį - 7. „Per 2023 metų 11 mėnesių ištirtas vienas, per 2022 metų atitinkamą laikotarpį - du atvejai“, - skaičiavo policijos atstovai. Šiuo metu Baudžiamajame kodekse taikoma atsakomybė už ridos klastojimą - bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų (klasifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas). Bauda už nesunkų nusikaltimą - nuo 2 750 tūkst. iki 110 tūkst. eurų (pagal nuo sausio 1 d. galiojantį bazinės socialinės išmokos dydį). Dėl skiriamos baudos dydžio konkrečiu atveju sprendimą priima teismas.
Tačiau pašnekovas M. Buzelis svarsto, kad net jeigu ir tam tikros priemonės šiuo metu galioja, joms reikia aiškaus precedento, t.y. teisėsaugos institucijų aktyvesnio įsitraukimo. „Trūksta aiškių precedentų. Ir tai liečia ne tik Lietuvą, bet ir kitas valstybes, kur ridos klastotojų nubaudžiama itin mažai. Jeigu tikrai atsirastų asmenų, kurie galiausiai būtų nubausti už ridos klastojimą, tada sakyčiau, kad dabartinės priemonės, kurios yra numatytos, iš tiesų veikia. O dabar mes galime sakyti, kad gresia laisvės atėmimas t.t., tačiau nustatyti tikrą kaltininką ir įrodyti jo kaltę yra be galo sunku. Tad ir ridos klastotojai čia daro, ką nori, o pabaigos nematyti. O pakeitimai, kad techninės apžiūros metu bus galima patikrinti, ar rida buvo suklastota, toks sprendimas - tik lašas jūroje“, - teigė pašnekovas.
tags: #nuslepta #rida #naudoto #automobilio