Autonominiai šildytuvai, tokie kaip "Webasto", yra sudėtingi prietaisai, skirti automobilio varikliui ir salonui pašildyti. Jie veikia degindami nedidelį kiekį degalų, taip užtikrindami komfortišką temperatūrą net ir didžiausio šalčio metu. Šiame straipsnyje aptarsime jų veikimo principus, galimus gedimus ir remonto ypatumus.
Kaip veikia autonominis šildytuvas?
"Webasto" šildytuvas susideda iš kelių pagrindinių dalių: degimo kamera, kuro purkštukas, uždegimo žvakė, oro ventiliatorius ir aušinimo skysčio cirkuliacinis siurblis (šlapio tipo šildytuvuose). Jis naudoja aušinimo skysčio cirkuliacinį siurblį, kad pašildytas skystis cirkuliuotų per variklio aušinimo sistemą, taip leidžiant varikliui greičiau sušilti.
Automatinis šildytuvo įsijungimas kartu su varikliu yra numatytas tam, kad padėtų varikliui greičiau pasiekti optimalią darbinę temperatūrą. Šis procesas ne tik užtikrina greitesnį salono sušilimą, bet ir prisideda prie variklio kuro sąnaudų mažinimo, ypač šaltuoju metų laiku. Jei lauko temperatūra didesnė nei 8C, šildytuvas automatiškai neįsijungia ir jį galima įjungti bei išjungti rankiniu būdu.
Dažniausios "Webasto" gedimų priežastys
Kaip ir bet kuris mechanizmas, "Webasto" gali sugesti. Dažniausiai pasitaikantys gedimai susiję su aukščiau išvardintomis šildytuvo komponentais. Pavyzdžiui, gali sugesti degimo kamera, kuro purkštukas ar uždegimo žvakė. Taip pat gali kilti problemų su ventiliatoriumi ar cirkuliaciniu siurbliuku.
Nors autonominiai šildytuvai skleidžia tam tikrą garsą, panašų į dulkių siurblį, papildomas metalinis garsas, primenantis barskančią grandinę, gali signalizuoti apie gedimą. Jei šildytuvas veikia be dūmų, tikėtina, kad jis veikia normaliai. Tačiau garsas, sklindantis iš rato pusės, gali reikšti problemą su guoliais ar kitomis besisukančiomis dalimis. Jei "Webasto" neįsijungia, tai gali reikšti gedimą vienoje iš jo dalių. Tačiau kartais problema gali būti ir paprastesnė - pavyzdžiui, sugedęs kontaktas. Kitas galimas garsas, kurį gali skleisti "Webasto", yra kuro siurbliuko spragsėjimas.
Vienas vartotojas susidūrė su P0483 klaida, kurią kompiuteris išmetė prijungus diagnostikos įrangą. Taip pat, jei automobilio savininkas važiuoja, kai veikia "Webasto", ir nelaukia, kol variklis pilnai sušils, tai nėra žalinga. Autonominis šildytuvas tiesiog padeda greičiau pasiekti optimalią darbinę temperatūrą, o tai yra naudinga varikliui.
Remontas ir priežiūra
Jei jūsų "Webasto" nebeveikia arba veikia netinkamai, pirmiausia reikėtų patikrinti pagrindinius komponentus. Gedimo atveju, gali tekti keisti sugedusias dalis. Pavyzdžiui, vienas vartotojas minėjo, kad šildytuvo remontas kainavo apie 1300 litų, o papildomai reikėjo keisti ir smagratį.
Galima svarstyti ir apie autonominio šildytuvo valdymo bloko ar daviklio paiešką, jei kilo įtarimų dėl jo gedimo. Taip pat, neretai autonominio šildytuvo duslintuvas gali liestis su kažkokia automobilio dalimi, sukeldamas nepageidaujamus garsus. Tokiu atveju, reikėtų patikrinti ir, jei reikia, atstatyti jo padėtį.
Vienas vartotojas sėkmingai sutvarkė Bosh 0392020034 cirkuliacinį siurblį Kaune, Šaldytuvų gatvėje, pakeitęs šepetėlius. Tai kainavo tik 40 litų, palyginti su 200-300 litų už naudotą ar 640 litų už naują siurblį. Svarbu atkreipti dėmesį į priėjimą prie siurblio, norint jį uždėti ar nuimti.
„Webasto“ aušinimo skysčio šildytuvas – vidutinės apkrovos įranga
Dažnai užduodami klausimai
Ar "Webasto" naudoja automobilio oro paėmimo sistemą?
Ne, "Webasto" turi atskirus oro padavimo kanalus. Orą jis pasiima atskirai sau per šlangą, kuri gali būti nuvesta iki kanalo po oro filtro arba tiesiog kaboti atjungta.
Ar įmanoma patiems suremontuoti "Webasto"?
Sudėtingesnius gedimus rekomenduojama patikėti specialistams. Tačiau paprastesnes problemas, tokias kaip sugedęs kontaktas ar duslintuvo padėties atstatymas, galima pasidaryti ir patiems.
Kiek laiko gali veikti "Webasto"?
Autonominio šildytuvo veikimo laikas ir efektyvumas gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, įskaitant aplinkos temperatūrą ir automobilio izoliaciją.
