Transporto priemonių susidūrimai, dažnai vadinami autoavarijomis ar eismo įvykiais, yra rimta visuomenės sveikatos ir saugumo problema. Nors kiekviena avarija turi savo istoriją, tarptautiniai tyrimai ir Europos eismo saugos analizės nuosekliai išskiria kelias didžiausias rizikas. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad kelių eismo įvykiuose kasmet žūsta apie 1,19 mln. žmonių. Lietuvoje situacija taip pat yra nuolat stebima valstybinių institucijų. Susisiekimo ministerijos apžvalga rodo, kad 2024 m. žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo 24 % lyginant su 2023 m. (atitinkamai 121 ir 159), o sužeistųjų skaičius 2024 m. buvo vienas mažiausių - 3 197. Vis dėlto, praktiškai tai reiškia, kad avarija dažniausiai nėra vien „blogas sutapimas“. Vairuotojo sprendimai dažnai tampa lemiamu kintamuoju.
Avarijos pasekmės nėra vien metalo sulankstymas. Pirmiausia tai yra žmonių gyvybės ir sveikata. Eismo traumos gali reikšti ilgalaikę reabilitaciją, darbingumo praradimą ar ilgalaikį skausmą. Antra, tai yra ekonominė našta. Trečia, yra emocinės ir psichologinės pasekmės. Lemiamas momentas po avarijos yra pirmosios minutės. Nors visiškai eliminuoti rizikos neįmanoma, didžioji dalis avarijų yra išvengiamos. Tą patvirtina ir Lietuvos bei ES eismo saugos kryptys, orientuotos į „Vizija 0“ tikslus - reikšmingai mažinti žūtis iki 2030 m. Svarbu suprasti, kad saugumas nėra tik vairuotojo atsakomybė. Eismo saugumo progresas paprastai pasiekiamas ne viena „stebuklinga“ priemone, o suderintu veikimu: infrastruktūros gerinimu, kontrole, švietimu ir technologijomis.
Avarija, kalbant apie autoavariją, yra ne tik fizinis susidūrimas, bet ir teisiškai apibrėžtas eismo įvykis, galintis turėti rimtų pasekmių žmonėms ir turtui. Suprasdami pagrindines priežastis, žinodami teisingus veiksmus po įvykio ir taikydami paprastus prevencijos principus, galime realiai sumažinti riziką.
Pagrindinės transporto priemonių susidūrimų priežastys
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių transporto priemonė gali būti uždrausta eksploatuoti, yra techninė būklė. Netinkama techninė būklė kelia tiesioginį pavojų vairuotojui, keleiviams ir kitiems eismo dalyviams.
Techniniai gedimai
- Stabdžių sistemos gedimai: Stabdžių sistema yra viena svarbiausių transporto priemonės saugos sistemų. Jei stabdžiai yra susidėvėję, neveikia efektyviai arba yra kitų gedimų, transporto priemonė negali būti saugiai sustabdyta avarinėje situacijoje. Tai gali sukelti avarijas ir sužalojimus. Todėl, jei techninės apžiūros metu nustatomi stabdžių sistemos gedimai, transporto priemonės eksploatacija gali būti nedelsiant uždrausta.
- Padangų būklė: Padangų būklė taip pat yra labai svarbi saugiam važiavimui. Susidėvėjusios padangos, turinčios nepakankamą protektoriaus gylį, praranda sukibimą su kelio danga, ypač esant šlapiam ar slidžiam paviršiui. Tai gali sukelti slydimą, prastą valdymą ir padidinti stabdymo kelią. Be to, pažeistos padangos gali sprogti važiuojant, sukeldamos avariją. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Todėl, jei padangos yra susidėvėjusios arba pažeistos, transporto priemonės eksploatacija gali būti uždrausta.
- Vairo mechanizmo gedimai: Vairo mechanizmas užtikrina transporto priemonės valdymą. Jei vairo mechanizmas yra sugedęs, vairuotojas gali prarasti kontrolę, ypač važiuojant dideliu greičiu. Tai gali sukelti staigius posūkius, nekontroliuojamą judėjimą ir avarijas. Vairo mechanizmo gedimai gali apimti vairo stiprintuvo gedimus, vairo traukių pažeidimus ar kitus mechaninius gedimus. Nustačius tokius gedimus, transporto priemonės eksploatacija gali būti uždrausta.
- Apšvietimo ir signalizacijos sistemos gedimai: Apšvietimo ir signalizacijos sistemos užtikrina matomumą ir komunikaciją su kitais eismo dalyviais. Jei žibintai, posūkio signalai ar stabdžių žibintai neveikia, transporto priemonė tampa sunkiau pastebima, ypač tamsiu paros metu arba esant blogoms oro sąlygoms. Tai gali sukelti avarijas dėl nepakankamo matomumo arba nesuprantamų manevrų. Todėl, jei apšvietimo ir signalizacijos sistemos yra sugedusios, transporto priemonės eksploatacija gali būti uždrausta.
- Išmetamųjų dujų kontrolės sistemos gedimai: Išmetamųjų dujų kontrolės sistema mažina kenksmingų medžiagų išmetimą į aplinką. Jei ši sistema yra sugedusi, transporto priemonė gali išmesti per didelį kiekį teršalų, viršijančių nustatytus standartus. Tai kenkia aplinkai ir žmonių sveikatai. Be to, kai kuriose šalyse už tai gali būti taikomos baudos arba draudimas eksploatuoti transporto priemonę.
Dažniausia avarijų, susijusių su automobilių gedimais, priežastis yra netvarkinga važiuoklė. Su automobilių guoliais susiję įvykiai būdingesni sunkiajam transportui. Kai kurie važiuoklės gedimai nėra lengvai pastebimi, todėl vairuotojai dažniausiai neatkreipia į juos dėmesio ir jų netvarko. Vis tik, kartais išduoti važiuoklės gedimus gali keli simptomai - staiga atsiradęs bildesys, ūžesys, pablogėjęs automobilio manevringumas, vairo drebėjimas. Atkreipti dėmesį į juos yra privaloma, nes laiku nepašalintas, kad ir smulkus važiuoklės gedimas, vėliau gali baigtis ne tik didelėmis piniginėmis išlaidomis, bet ir skaudžia avarija. Nors ratų guolio kaina yra palyginus nedidelė - svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų - nepakeistas guolis gali sukelti rimtą eismo įvykį, kurio žala bus milžiniška. Pastebėta, jog su automobilių guoliais susiję įvykiai būdingesni sunkiajam transportui. Avarijos atveju, tai išties didelė žala, nes vilkikai ne tik gabena brangius krovinius, kurie avarijų metu būna sugadinami, bet ir važiuoja dideliu greičiu. Nevaldomas vilkikas gali sukelti visos automobilių virtinės avariją, o dažnu atveju šiuos įvykius lydi sunkios traumos. Nors stabdžių sistemos gedimai dažniausiai pastebimi dar neišvažiavus iš aikštelės ar namo kiemo, tačiau kartais tokių gedimų pasitaiko ir kelyje. Šios avarijos nėra dažnos, tačiau jau spėta įsitikinti, kad jos yra skaudžiausios. Dar baisesnės traumos tikėtinos tuomet, kai stabdžių gedimas pastebimas ne važiuojant lygiu keliu, o tik pasiekus kliūtį ir bandant staiga sustoti. Važinėjimas sudėvėtomis padangomis nėra pateisinamas nei ankstyvu sniegu, nei bandymu sutaupyti, nei argumentu, jog esi apsidraudęs. Keliuose ir taip dažnai pasitaiko avarijų, kurios nutinka dėl netinkamai susiklosčiusių aplinkybių arba oro sąlygų, todėl vairuotojai turėtų stengtis visais įmanomais būdais sumažinti bent kontroliuojamas avarijų priežastis.
Lietuviai pasižymi tuo, jog vengia autoservisų manydami, kad taip sutaupys laiko ar pinigų ir atvaro automobilį tik tada, kai gedimas tikrai rimtas arba automobilis visai nebevažiuoja. Dauguma ignoruoja staiga užsidegusią lemputę ar nuolatos, bet neįkyriai barškantį ratą. Važinėjant ne visiškai tvarkinga transporto priemone, ji tik dar labiau techniškai gadinama.
Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti tempiamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.
Savivaldis automobilis privalo būti toks, kad galėtų tinkamai ir saugiai važiuoti nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių eismui, pasirinktų saugų važiavimo greitį, įvertintų važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, savo būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų saugiai sustoti iki bet kurios kliūties, taip pat automobilį stabdant tikrinantiems pareigūnams.
Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus.
Teisinės priežastys
- Registracijos dokumentų trūkumas arba negaliojimas: Kiekviena transporto priemonė turi būti registruota ir turėti galiojančius registracijos dokumentus. Jei registracijos dokumentai yra prarasti, pavogti arba negaliojantys, transporto priemonės eksploatacija yra neteisėta. Tai taip pat galioja, jei transporto priemonė yra registruota kitu asmens vardu, o vairuotojas neturi įgaliojimo ją vairuoti.
- Draudimo poliso trūkumas arba negaliojimas: Civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas kiekvienai transporto priemonei. Jei draudimo polisas yra negaliojantis arba jo visai nėra, transporto priemonės eksploatacija yra neteisėta. Draudimas apsaugo nuo finansinių nuostolių, jei vairuotojas sukelia avariją ir padaro žalą kitiems asmenims ar turtui.
- Vairuotojo pažymėjimo trūkumas arba negaliojimas: Vairuotojas turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, atitinkantį transporto priemonės kategoriją. Jei vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo, jo pažymėjimas yra negaliojantis arba atimtas, transporto priemonės eksploatacija yra neteisėta. Vairavimas be galiojančio vairuotojo pažymėjimo yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti taikomos didelės baudos ir netgi areštas.
- Techninės apžiūros trūkumas arba negaliojimas: Kiekviena transporto priemonė turi periodiškai praeiti techninę apžiūrą. Jei techninė apžiūra nėra atlikta arba transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, jos eksploatacija yra neteisėta. Techninė apžiūra užtikrina, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir atitinka saugos standartus.
- Transporto priemonės paieška: Jei transporto priemonė yra įtraukta į paieškos sąrašą dėl vagystės ar kitų nusikalstamų veikų, jos eksploatacija yra draudžiama. Policija turi teisę sustabdyti ir konfiskuoti tokią transporto priemonę.
Saugos priežastys
- Perkrova: Perkrautame transporto priemonėje turi būti avarinio sustojimo ženklas ir tiek gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių, kiek nustato techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai. Perkrautą transporto priemonę tampa nestabili ir sunkiau valdoma. Tai padidina stabdymo kelią, sumažina manevringumą ir gali sukelti avarijas. Be to, perkrova gali pažeisti transporto priemonės pakabą ir kitus mechanizmus. Todėl, jei transporto priemonė yra perkrauta, jos eksploatacija gali būti uždrausta.
- Pavojingų krovinių vežimas be leidimo: Pavojingų krovinių vežimas be specialaus leidimo ir tinkamos įrangos yra griežtai draudžiamas. Pavojingi kroviniai gali būti degūs, sprogūs, toksiški ar radioaktyvūs. Jei jie netinkamai vežami, jie gali sukelti gaisrus, sprogimus, nuodingų medžiagų išsiliejimą ir kitas avarijas. Todėl, jei transporto priemonė veža pavojingus krovinius be leidimo, jos eksploatacija gali būti uždrausta.
- Vairavimas apsvaigus: Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų yra vienas pavojingiausių pažeidimų. Apsvaigęs vairuotojas praranda gebėjimą adekvačiai reaguoti į situacijas kelyje, koordinacija sutrinka, o reakcijos laikas pailgėja. Tai labai padidina avarijų riziką. Todėl, jei vairuotojas yra apsvaigęs, transporto priemonės eksploatacija gali būti nedelsiant uždrausta, o vairuotojas gali būti suimtas.
- Agresyvus vairavimas: Agresyvus vairavimas, įskaitant greičio viršijimą, pavojingus lenkimus, staigius manevrus ir kitus pavojingus veiksmus, kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Agresyvus vairuotojas gali sukelti avariją ir sužaloti kitus asmenis. Todėl, jei vairuotojas elgiasi agresyviai kelyje, policija gali sustabdyti transporto priemonę ir uždrausti jos eksploataciją.
Kitos svarbios aplinkybės ir prevencija
Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taipogi didėja rizika nesuvaldyti automobilio siekiant išvengti avarijos, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga bei sunaudojama daugiau degalų. Žinoma, kelio ženkle nurodytas greitis ne būtinai reiškia, kad vairuotojas turi važiuoti lygiai tokiu greičiu, koks yra ženkle ir nei trupučio lėčiau. Vairuotojo savijauta, automobilio techninė būklė bei eismo sąlygos gali sumažinti pasirinktą saugų greitį 10, 20, 30 ar net daugiau kilometrų per valandą.
Turtuoti pašaliniais veiksmais vairuojant yra didelė rizika. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų - telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi vairuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Netikėtai spūstis stoja, o jūsų automobilis atsitrenkia į priešais esančią transporto priemonę tik todėl, jog nesitikėjote staigaus spūsties sustojimo. Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kt. taipogi atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant taip pat laikomi pašaliniais veiksniais.
Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su prieš tai minėtais blaškančiais vairuotojus veiksniais. Avarijas sukelia net ir transporto priemonės, kurioms neseniai atlikta techninė apžiūra, todėl norint sumažinti netikėtų gedimų tikimybę, vertėtų profilaktiškai tikrinti automobilio būklę kur kas dažniau - bent kartą per tris mėnesius.
Pavasarį keliuose pavojai nesibaigia. Žiema ir pavasaris yra patys pavojingiausi sezonai šalies vairuotojams. Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, per 2025 m. pirmuosius tris mėnesius eismo įvykių skaičius Lietuvos keliuose išaugo 16 proc. (iki 520), o sužeistųjų skaičius 24 proc., lyginant su praėjusiais metais. Lietuvos policijos duomenimis, pagrindinės avarijų priežastys yra pasirinktas nesaugus ir per didelis greitis, prastos matomumo ir oro sąlygos, nesaugus atstumas tarp transporto priemonių. Kaip kitos dažnos avarijų priežastys neretai minimi vairavimas išgėrus alkoholio ar apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų, kelių eismo taisyklių nesilaikymas ir netikėtai į kelią išbėgę laukiniai žvėrys.
Vairuotojai, norėdami išvengti netikėtų nemalonumų, turėtų pasidomėti, ar jiems kartu su privalomuoju draudimu pasirinktoje draudimo bendrovėje priklausys pagalba. Pavyzdžiui, prireikus patraukti sugadintą automobilį iš įvykio vietos, išsikrovus jo akumuliatoriui, užsitrenkus durelėms, kelionėje nuleidus ratą, užklimpus sniege ar purve, neplanuotai pasibaigus kurui.
Kaip rodo draudimo bendrovės duomenys, praėjusiais metais vairuotojai dažniausiai kreipėsi dėl išsikrovusio automobilio akumuliatoriams (34 proc.) ir susidūrę su būtinybe automobilį transportuoti iš įvykio vietos (32 proc.). Kitos dažniau pasitaikiusios techninės pagalbos suteikimo priežastys buvo poreikis pakeisti ratą (16 proc.) ir pagalba užsitrenkus automobilio durelėms (10 proc.).
Vairuotojai neretai pamiršta, kad turint draudimą po avarijos į specializuotą automobilvežį netelpantys keleiviai gali nemokamai pasinaudoti taksi paslauga iki namų ar kitos pasirinktos vietos. Jei kelionė nutrūksta pritrūkus degalų, galima sulaukti 10 litrų benzino arba dyzelino. Įvairiose situacijose, pavyzdžiui, jei automobilis sugenda ar patenka į eismo įvykį, vairuotojai gali neribotai konsultuotis su specialistais, kurie patars, kaip tinkamai elgtis ir kokių veiksmų imtis. Pagalbos gali prireikti ir užtrenkus automobilio dureles - tokiu atveju gali būti pristatytas atsarginis raktų komplektas arba atliekamas avarinis durų atrakinimas.
Siekiant vairuotojams suteikti įvairiapusės pagalbos, kai kuriose draudimo bendrovėse klientams, apsidraudusiems privalomuoju draudimu, siūloma ir papildoma paslauga - nemokamas pakaitinis automobilis. Dauguma avarijų sukelia ne tik finansinius nuostolius, bet ir sujaukia turėtus planus. Be automobilio kasdieniai įsipareigojimai tampa sudėtingesni, o papildomas rūpestis dėl remonto ar naujo transporto sprendimų tik didina stresą. Jei dėl vairuotojo kaltės įvyksta eismo įvykis, kurio metu nukenčia kitas asmuo, jo automobilis ar turtas, o kaltininko transporto priemonė tampa nevažiuojanti, jam suteikiamas pakaitinis automobilis. Jis pristatomas per 12 valandų į pasirinktą vietą Lietuvoje. Gauti M1 kategorijos automobilį bus galima pateikus oficialią autoserviso pažymą, patvirtinančią, jog automobilis po avarijos negali būti sutvarkytas per vieną dieną. Pakaitiniu automobiliu bus galima nemokamai naudotis iki 7 dienų, vėliau transporto priemonę reikės grąžinti į pasirinktą vietą Lietuvoje arba į autoservisą, kuriame buvo atliekamas remontas.
Transporto priemonės apžiūra po susidūrimo
Motorinių transporto priemonių avarijos gali kelti nerimą, o neatidėliotina reakcija susijusi su asmeniniu saugumu. Tačiau būtina kruopšti automobilio apžiūra. Subtilūs pažeidimai gali būti nematomi, tačiau dažnai vėliau sugenda kiti komponentai. Toliau pateikiami patikrinimai ir remontas gali padėti maksimaliai padidinti saugumą po automobilio avarijos.
1. Rėmas ir struktūrinis vientisumas
Važiuoklė yra jūsų automobilio pagrindas, todėl net nedidelis susidūrimas gali turėti įtakos jo vientisumui. Labai svarbu suplanuoti profesionalią transporto priemonės apžiūrą, kad būtų nustatyti defektai. Įtrūkusi arba deformuota važiuoklė gali turėti įtakos jūsų automobilio saugumui ir vairavimui. Paprastai patikrinimai atskleidžia problemas, kurios gali būti nematomos, pvz., netinkamas suderinimas arba konstrukcinių komponentų gedimas. Jei jūsų transporto priemonė nesutampa, tai geras ženklas, kad transporto priemonės rėmas smarkiai pažeistas. Rėmo defektų šalinimas ne tik padaro automobilį saugų, bet ir padidina ilgaamžiškumą.
2. Išlygiavimas ir sustabdymas
Jūsų automobilio pakabos sistema gali turėti įtakos išoriniam kėbului. Remontas yra būtinas siekiant užtikrinti saugų vairavimą nepažeidžiant kitų gyvybiškai svarbių komponentų. Pavyzdžiui, greičiausiai turėsite problemų su vairo stiprintuvu, kai pakaba išjungta. Smūgiai dėl susidūrimo dažnai pakreipia ratų suvedimą į dešinę arba į kairę, priklausomai nuo smūgio zonos. Jei po incidento neapžiūrėsite ir nesureguliuosite ratų suvedimo, tai gali sukelti netaisyklingą padangų nusidėvėjimą ir saugumo problemų. Motorinių transporto priemonių ratai turi būti idealiai sureguliuoti, kad būtų užtikrintas optimalus valdymas ir saugumas. Sureguliavę važiuokite tiesia linija, kad patikrintumėte išlygiavimą. Svarbiausia, apžiūrėkite padangas, ar nėra pradūrimų, įpjovimų ar netolygaus susidėvėjimo modelių, nes tai gali rodyti problemas, į kurias reikia nedelsiant atkreipti dėmesį.
3. Mechaninė apžiūra ir remontas
Jūsų automobilio saugumas ir eksploatacinės savybės priklauso nuo kiekvieno mechaninio elemento tinkamo veikimo. Norėdami patikrinti variklio ir transmisijos veikimo problemas, užveskite variklį ir atkreipkite dėmesį į neįprastus garsus, tokius kaip verkšlenimas, beldimas ar tiksėjimas. Paprastai sveikas variklis turėtų sklandžiai eiti tuščiąja eiga ir normaliai reaguoti į droselio pagreitėjimą. Be to, trumpas važiavimas gali padėti užtikrinti sklandų pavarų perjungimą be vibracijos ir trūkčiojimo.
Variklyje esantys skysčiai palaiko optimalią transporto priemonės būklę. Turėtumėte patikrinti visus skysčius, įskaitant transmisijos skystį, aušinimo skystį, alyvą ir stabdžių skystį. Įsitikinkite, kad lygiai atitinka gamintojo rekomendacijas, ir ieškokite jokių nuotėkio požymių variklio skyriuje arba po variklio karteriu.
Stabdžių sistemos padaro jūsų automobilį praktiškesnį ir saugesnį keleiviams ir kitiems eismo dalyviams. Tačiau susidūrimo metu gali lengvai nukentėti stabdžiai. Galite išbandyti stabdžius įvairiais greičiais, kad užtikrintumėte greitą reagavimą be neįprasto girgždėjimo, šlifavimo ar vibracijos. Kaip ir kitos automobilio saugos ir efektyvumo sistemos, stabdymo problemas reikia spręsti nedelsiant.
Galiausiai, pakabos sistema lemia jūsų automobilio našumą ir komfortą. Dėl to tai labai svarbus remontas siekiant užtikrinti transporto priemonės saugumą. Važiuokite automobiliu vidutiniu greičiu nelygiu paviršiumi, kad išsiaiškintumėte, ar pakaba gali sklandžiai atlaikyti smūgį, be klibėjimo, triukšmo ar pernelyg didelio smūgio. Tai padeda nustatyti pakabos pažeidimus ir galimą poveikį gretimoms dalims.
Ką daryti iškart po automobilio avarijos?
Jūrų transporto avarijų priežastys
Jūrų konteinerių transportas yra pasaulinės prekybos pagrindas. Pagal naujausius Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) duomenis, daugiau nei 90% pasaulio prekių yra gabenamos jūra, o konteineriniai laivai sudaro šios sistemos šerdį. Vien 2023 metais pasaulio vandenynais buvo gabentas daugiau nei 180 milijonų TEU (Twenty-foot Equivalent Unit = 20 pėdų konteineris). Nelaimių priežasčių ir tipologijos, prevencijos mechanizmų ir tinkamo saugos priemonių įgyvendinimo supratimas yra svarbus ne tik laivų savininkams ir jūreivystės personalui, bet ir krovinių savininkams, draudikams, valstybės institucijoms ir visiems logistikos grandinės dalyviams.
Susidūrimas yra dviejų judančių laivų susidūrimas, dažnai su mirtinomis pasekmėmis. Žmogiškoji klaida yra dažniausia jūrų nelaimių priežastis (iki 80%, šaltinis: Allianz).
Aviacijos saugumo aspektai
Pastaruoju metu, bent kartą per savaitę vis išgirstame su lėktuvų avarijomis ar skrydžių nesklandumais susijusias naujienas. Vokietijos oro eismo pramonės asociacijos (BDL) duomenimis, pernai civilinės aviacijos avarijos visame pasaulyje nusinešė iš viso 334 žmonių gyvybes. Palyginti, 2023 m. lėktuvų avarijose žuvo vos 80 žmonių. Lėktuvų ar kitų orlaivių avarijų ar avarinių nusileidimų priežastys gali būti kelios: techniniai gedimai, žmogiškasis faktorius bei oro sąlygos.
Remiantis „Boeing“ kompanijos 2024 m. ataskaita „Statistical Summary of Commercial Jet Airplane Accidents“, nuo 2014 m. iki 2023 m. 14,29 proc. įvyko dėl techninių gedimų ar orlaivio sistemų funkcinių sutrikimų. Vis tik didžioji dalis priežasčių - susijusios su žmogiškuoju faktoriumi, t.y. Nors orlaivių sistemų darbo sutrikimų pasitaiko, tačiau tik nedidelė dalis šių sutrikimų ar gedimų tampa orlaivių avarijų priežastimi. 2014-2023m. Statistiškai avarijų, kurių priežastimi tapo techniniai sistemų ar komponentų gedimai, skaičius nesiekia 20 proc. visų avarijų. Šis skaičius tolygiai mažėjo per visą aviacijos istoriją ir jau apie du dešimtmečius išlieka daugmaž stabilus. Orlaivio komponentai ir konstrukcijos elementai turi numatytą tarnavimo laiką. Jis gali būti matuojamas skrydžio valandomis ir/arba skrydžių skaičiumi. Tyrimai rodo, kad orlaivio amžius neturi tiesioginės įtakos avarijų dažniui. Tai pasiekiama užtikrinant tinkamą ir kokybišką techninę priežiūrą. Vis tik žmogiškosios klaidos išlieka viena iš pagrindinių aviacijos avarijų priežasčių.
Remiantis JAV Nacionalinės transporto saugumo tarybos (NTSB) duomenimis, iki 80 proc. visų aviakatastrofų gali būti siejama su žmogiškosiomis klaidomis. Manoma, kad pilotų padaromos klaidos nulemia 53 proc. aviakatastrofų; po to rikiuojasi mechaniniai gedimai (21 proc.) ir oro sąlygos (11 proc.). Nors lėktuvų įgulos dalyvauja įvairiuose mokymuose, žmonės yra linkę grįžti prie ankstesnių įpročių. Prireikia laiko norint išsiugdyti vadinamąją „raumenų atmintį“, o tai gali lemti nenumatytus katastrofiškus padarinius.
NTSB duomenų bazė, kurioje yra sukaupti įrašai apie avarijas, įvykusias nuo 2008 m., galima rasti informacijos apie daugiau nei 13 000 nelaimių, pasižyminčių mažiausiai viena problema, susijusia su personalu. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kai įvyksta piloto klaida, įtaką visada daro ir kiti veiksniai - pavyzdžiui, pats orlaivis, taip pat su aplinka susiję ir organizaciniai klausimai. Patyrinėjus aviakatastrofų duomenis ir sutelkus dėmesį į skrydžio fazę, kurios metu įvyksta avarija, tampa aišku, kad kilimas ir tūpimas yra vieni sudėtingiausių skrydžio etapų. Jie užkrauna didelę naštą ant lėktuvų įgulų ir antžeminių komandų pečių. Duomenys liudija, kad sudėtingas nuolatinių lėktuvo konfigūracijos pokyčių, lėktuvo valdymo, bendravimo su oro eismo kontrole ir kintančių oro sąlygų stebėjimo derinys padidina nenumatytų įvykių, kurie kartais virsta avarijomis, tikimybę.
Vis dėlto, oro transportas vis tiek išlieka saugiausiu keliavimo būdu. Lyginant su kitomis pagrindinėmis transporto rūšimis, net kelionė traukiniu yra pavojingesnė nei kelionė lėktuvu - 100 mln. Vis dėlto, skrydžių saugumas priklauso nuo daugelio žmonių kvalifikacijos, orlaivio būklės bei griežtų techninės priežiūros bei skrydžių standartų.
tags: #oro #transporto #avariju #priezastys