Vairuotojui nėra nieko blogiau, kaip sėdant prie vairo suprasti, kad automobilio padanga yra nuleista. Arba lekiant greitkeliu dideliu greičiu išgirsti grėsmingą padangos prakiurimo garsą. Padanga nebūtinai turi būti su skyle, kad būtų prakiurusi. Būtinybė reguliariai pakartotinai pripūsti tą patį ratą turėtų paskatinti automobilio naudotoją ieškoti nuotėkio priežasties.
Ratai yra vienintelė automobilio dalis, kuri liečia kelią. Todėl padangoms privalu skirti bent šiek tiek dėmesio. Kiekviena padanga turi atlaikyti ketvirtadalį automobilio svorio. Atraminis jos elementas yra ne guma, o oras. Kuo jo padangoje daugiau, tuo ji patvaresnė.
Viena iš priežasčių, kodėl padanga leidžia orą, gali būti nesandarus ventilis. Vožtuvų korpusai pagaminti iš gumos, kuri laikui bėgant nusidėvi, todėl praranda sandarumą. Manoma, kad vožtuvus reikėtų keisti kas trejus-ketverius metus. Paprastai jis būna vientisas, tačiau kartais būna ir dviejų dalių metalinių vožtuvų. Jei į korpusą įsuktas vožtuvas yra nesandarus, paprasčiausiai apipurkškite jį muiluotu vandeniu. Atsiradę oro burbuliukai bus aiškus įrodymas, kad šį komponentą reikia pakeisti. Tai iš esmės vienintelis gedimas, kurį galima pašalinti patiems, nevykstant į dirbtuves.
Oro nuotėkį taip pat gali sukelti ant ratlankio flanšo esantys nešvarumai arba senos montavimo pastos likučiai. Lengviausia pradėti nuo vizualinio padangos ir ratlankio būklės įvertinimo, o jei to nepakanka, naudokite, pavyzdžiui, muiluotą vandenį, kad nustatytumėte nuotėkius. Tai, žinoma, dažniausiai pasitaikantis nuotėkio šaltinis.
Svetimkūniai: svetimkūniui įsmigus į protektorių, iš padangos lėtai arba greitai išeina oras. Metaliniai daiktai (pvz., vinys) paprastai įstringa protektoriaus priekyje. Tačiau geriau patiems jų neištraukti, nes kol jie yra įstrigę skylėje, jie užsandarina padangą ir sulėtina oro išsiskyrimą. Jei į padangą neįstrigęs svetimkūnis, pirmiausia reikia patikrinti ventilio sandarumą.
Netinkamas slėgis: priešingai nei įprasta manyti, pavojingesnis yra ne per didelis, bet per mažas slėgis. Jeigu oro slėgis padangoje per žemas, ji suspaudžiama. Važiuojant padanga labai įšyla. Pasekmė: didėja degalų sąnaudos, blogėja važiavimo kokybė, padanga pradeda bliūkšti. Iš tiesų, važiuojant su per mažai pripūstomis padangomis gali būti pažeista vidinė padangos struktūra ir padidėti pasipriešinimas riedėjimui. Jeigu oro slėgis padangoje per didelis, degalų sąnaudos sumažėja, bet nukenčia važiavimo komfortiškumas, blogėja padangų sukibimas su danga. Nesvarbu, ar oro slėgis padangoje per didelis, ar per mažas, padangų eksploatavimo laikas dėl to vis tiek sutrumpėja.
Daugelis vairuotojų per mažai arba visai nesirūpina savo automobilio padangomis. Tai patvirtina vokiškojo „Auto Bild” atlikta apklausa Hamburge esančioje Baumarkto aikštėje. Be to, du trečdaliai apklaustų vairuotojų nežinojo, kada paskutinį kartą tikrino padangų slėgį. Apklausos rezultatus sunku suvokti, nes nuolatinę (maždaug kas 14 dienų) padangų kontrolę galima labai greitai atlikti. Padangų pardavėjas pataria pripildyti jas dujomis. Padangų dujos daugiausiai susideda iš anglies dvideginio, kurį padangos geriau išlaiko, negu paprastą orą.
Be to, nedidelio eksperimento metu paaiškėjo, kad kas trečias vairuotojas nesirūpina tinkamu slėgiu padangose ir šitaip leidžia pinigus vėjais. O juk padangų slėgį galima pasitikrinti nemokamai ir padaryti tai labai paprasta, tereikia tik užsukti į degalinę. Juk saugumas kelyje labai svarbu.
Padangų taisymo būdai
Jei padanga pradurta ar kitaip pažeista, ją vis tiek galima pataisyti. Pradūrus arba kitaip pažeidus padangą dažnu atveju, ją dar galima suremontuoti. Ratų remontas, priklausomai nuo pažeidimo, atliekamas naudojant skirtingas technologijas.
Padangų hermetizavimas
Padangų hermetizavimas atliekamas naudojant specialų padangos lopą. Tai yra patikimiausias padangos pradūrimo taisymo būdas. Padanga numontuojama nuo ratlankio ir pradūrimas užsandarinimas iš vidinės padangos pusės. Padangos užklijuojamos specialiais padangų lopais. Tai patikimiausias būdas sutvarkyti pradurtas padangas. Padanga atskiriama nuo ratlankio, o pradūrimas užsandarinamas padangos vidinėje pusėje.
Padangų vulkanizavimas
Padangų vulkanizavimas taip pat gali būti naudojamas padangoms taisyti. Šiam remonto būdui gaminama medžiaga vadinama „žaliąja“ guma. Tai yra lankstus mišinys, kuris vulkanizavimo metu susijungia su padanga ir taip pašalinamas padangos pažeidimas. Šiam remontui pagaminta medžiaga vadinama „žaliąja“ guma. Tai lankstus mišinys, kuris prilimpa prie padangos vulkanizavimo metu, pašalindamas padangos pažeidimus.
Kaiščio naudojimas
Iš išorės padanga remontuojama kaiščiu. Šis būdas yra labai paprastas, nebrangus ir trunka vos kelias minutes. Vis dėlto gamintojai nerekomenduoja šio remonto būdo, nes šis padangos sandarinimo būdas yra skirtas pasiekti artimiausią autoservisą.
Laikinas padangos sandariklis
Galima laikinai užtaisyti bekamerę padangą (kuri neturi oro kameros) padangų sandarikliu, jei žala nėra labai didelė. Reikia surasti prakiurimo vietą, ištraukti svetimkūnį ir pro padangos pripūtimo vožtuvą įšvirkšti sandariklio. Kuo ypatingi Slime sandarikliai? Kaip žinote, panaudojus įprastas putas užklijuoti pradurtai padangai, labai sunku nuvalyti šias putas ir kokybiškai sutvarkyti padangas. Slime sandarikliai yra specialūs skysčiai, kurie užklijuoja iki 6mm skyles padangose, o ir Slime skystis lengvai išplaunamas vandeniu.
Kada padangų remontas negalimas?
Padangos yra neremontuojamos, kai:
- Stipriai pažeistas padangos kordas - jei vidinė padangos struktūra pažeista, ji praranda savo tvirtumą ir gali neatlaikyti apkrovų.
- Mechaniškai pažeistas padangos šonas - net ir po remonto padanga gali būti nestabili.
- Protektoriaus nusidėvėjimas pasiekęs ribą - jei protektorius yra mažesnis nei 1,6 mm (legali riba), padanga nebetinkama naudojimui.
- Buvo jau remontuota kelis kartus - jei padanga jau turi keletą remontuotų pradūrimų, jos struktūra gali būti per daug susilpnėjusi.
- Pažeidimas per didelis arba netinkamoje vietoje - jei pradūrimas ar plyšimas yra per arti šoninės sienelės arba platesnis nei 6 mm lengvųjų automobilių padangose, remontas negarantuos saugaus važiavimo.
Tokiais atvejais dažniausiai rekomenduojamas padangų keitimas, nes remontas negali užtikrinti ilgalaikio saugumo kelyje.
Ką daryti pradūrus padangą kelyje?
Jei bandymai laikinai užtaisyti padangą nepadeda, reikėtų panaudoti atsarginę padangą. Atsukite ratlankio veržles, pakelkite domkratu automobilį ir, pabaigę iki galo atsukti veržles, nuimkite ratą. Paskui uždėkite atsarginį ratą ir prisukite veržles. Atsarginis ratas skiriasi nuo įprastų padangų, juo negalima važiuoti didesniu nei 80 km/val. greičiu!
Ne visi šiuolaikiniai automobiliai turi atsarginį ratą, tokiais atvejais rekomenduojama visada automobilyje turėti avarinį pradurtos padangos remonto rinkinį.
Kaip taisyklingai praleisti specialiųjų tarnybų automobilius: štai ką turi žinoti kiekvienas
Padangų keitimo ir priežiūros svarba
Remiantis LR Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka ir kelių eismo taisyklėmis, Lietuvoje padangų montavimas turi būti atliekamas 2 kartus metuose, keičiantis vasaros ir žiemos sezonams. Vasarinės padangos į žiemines turi būti pakeistos ne vėliau nei iki lapkričio 10 dienos. Padangų keitimas taip pat turi būti atliekamas esant padangų nusidėvėjimui. Vienas iš rodiklių yra padangų protektoriaus gylis.
Kada reikia atlikti ratų balansavimą? - Ratų balansavimą rekomenduojama atlikti kiekvieną kartą keičiant padangas, nepriklausomai nuo to, ar automobilio padangos bus naujos ar jau naudotos.- Kitas atvejis, kada reikalingas ratų balansavimas - važiuojant didesniu greičiu atsiranda vibracija.
Ant tos pačios ašies privalote montuoti vienodo nusidėvėjimo lygio (5 milimetrų skirtumas tarp pagrindinių griovelių gylio) ir tokias pat (vienodo profilio ir matmenų) padangas. Jei jūsų automobilis turi 4 varomuosius ratus, rekomenduojama keisti visas 4 padangas, nes pakeitus tik prakiurusią padangą gali sutrikti sukibimo ir stabilumo kontrolės sistemos. Kai kuriais atvejais tai gali pridaryti rimtos žalos jūsų transporto priemonei.
