Dievo sukurtas pasaulis yra pilnas stebuklų, nuo didingų jūrų gyvūnų iki mažiausių padangių paukščių. Kiekvienas kūrinys turi savo vietą ir paskirtį, atspindintį Kūrėjo išmintį ir meilę.
Dievo kūrybos tvarka
Dievas, savo begalinėje išmintyje, sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose gyvena. Jis pradėjo nuo šviesos ir tamsos atskyrimo, pavadindamas jas diena ir naktimi. Vėliau sukūrė tvirtumą, atskirdamas vandenis, ir pavadino ją dangumi. Sausumą pavadino žeme, o vandenų samplūdį - jūromis. Dievas matė, kad visa tai buvo gera.
Gyvybės atsiradimas
Dievas pavedė žemei išauginti žolę, augalus, duodančius sėklą, ir medžius, nešančius vaisius. Tada Jis sukūrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, atsiradusius iš vandens, taip pat visus paukščius pagal jų rūšis. Vėliau Dievas sukūrė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius pagal jų rūšis. Galiausiai, Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą ir panašumą, įkvėpdamas jam gyvybės kvapą.
Dievas davė žolynus ir vaisius kaip maistą visiems žemės gyvūnams, padangių paukščiams ir visiems, kas kruta ant žemės.
Padangių paukščiai - Dievo rūpesčio simbolis
Jėzus Kristus, mokydamas savo sekėjus, dažnai nurodydavo į padangių paukščius kaip į Dievo rūpesčio ir aprūpinimo simbolį. Jis sakė: “Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina.” Šie žodžiai primena, kad Dievas rūpinasi visais savo kūriniais, net ir tais, kurie neturi savo sandėlių ar kluonų.
Netgi varnai, kurie nei sėja, nei pjauna, gauna Dievo maitinimą. Tai parodo, kad Dievas aprūpina visus, kurie pasitiki Juo.
Atsakomybė už pažinimą ir Dievo žodis
Tačiau, nepaisant Dievo rūpesčio, žmonės dažnai nesupranta savo laiko ir likimo, panašiai kaip žuvys, sugaunamos tinklu, ar paukščiai, patenkantys į spąstus. Izraelitams buvo primenama klausytis Viešpaties žodžio ir laikytis Jo įstatymų. “Mano tauta žūsta dėl pažinimo stokos! Kadangi tu atmetei pažinimą, tai ir Aš tave atmesiu,” - sakė Viešpats.
Žemė liūdi, kai jos gyventojai atmeta Dievo pažinimą. Tai veda prie dvasinio ir fizinio nusilpimo, kurį patiria net laukiniai žvėrys, padangių paukščiai ir jūros žuvys.
Dvasinis atsidavimas ir klaidingos aukos
Kai kurie žmonės, ieškodami atsakymų, kreipiasi į medžio gabalus ir lazdos, užmiršdami tikrąjį Dievą. Jie aukoja aukas ir degina smilkalus ant kalnų viršūnių ir kalvų, prisirišdami prie stabų. Efraimas prisirišo prie stabų - palik jį! Toks elgesys veda į nuodėmę ir Dievo nepasitenkinimą.
Netgi moterys, užsiimančios paleistuvavimu ir neištikimybe, prisideda prie bendro tautos nuodėmingumo. Dievas perspėja, kad Jis nebaudžia dukterų už paleistuvavimą, nes visa tauta paleistuvauja ir aukojasi su kekšėmis.
Dievo teismas ir atpirkimas
Dievas žada aplankyti savo tautą ir atvesti ją į išgelbėjimą. Paskutiniais laikais kraštas, buvęs dykyne, bus išgelbėtas nuo kardo. Tačiau Dievas taip pat žada atskleisti savo didybę ir šventumą, bausdamas tuos, kurie maištauja prieš Jį. Žuvys jūroje, padangių paukščiai, laukiniai žvėrys ir visi gyvieji drebės Jo akivaizdoje.
Dievas yra kupinas gailestingumo ir atleidžia kaltes, tačiau taip pat reikalauja teisingumo. Jo įstatymas yra tobulas, gaivinantis sielą, o Jo nuostatai teisingi, džiuginantys širdį. Viešpaties baimė yra gryna ir išlieka per amžius.
Pasitikėjimas Dievu sunkumuose
Kai žmonės patiria žmonių pašaipas ir priekaištus, svarbu grįžti į save ir stipriau įsitvirtinti Dieve. Kaip sakoma: “Kas savo bičiulio išjuokiamas taip kaip aš, tas šauksis Dievo, ir jis išklausys jį.”
Teisiųjų išmintis yra mylėti tai, kas teisinga, vengti to, kas klaidinga, ir dovanai daryti gera. Nors toks paprastumas gali būti pašiepiamas, svarbu pasitikėti Dievu, nes Jis yra mūsų Pradžia ir Pabaiga. Jo meilė išveja baimę.
Nesijaudinkite (Mato 6:25-34)
Galimybė pasitikėti Dievu ir patikėti Jam savo rūpesčius yra didelė dovana. Jis pasirūpina visais, kurie Jo šaukiasi ir pasitiki Juo.
Netgi sunkiausiais laikais, kai negalime išeiti ar rasti paguodos aplinkiniame pasaulyje, Dievas gali mus džiuginti per dangaus peizažus ir kitus savo kūrinijos stebuklus.