Automobilio padangos yra vienas svarbiausių saugumo ir važiavimo kokybės elementų. Tinkamas padangų slėgis užtikrina ne tik automobilio stabilumą ir ekonomiškumą, bet ir tolygų padangų dėvėjimąsi. Daugelis vairuotojų mano, kad padangų priežiūra apsiriboja du kartus per metus atliekamu sezono padangų montavimu, tačiau tai yra klaidinga nuomonė. Padangoms skirti dėmesio reikėtų žymiai dažniau.
Kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kad tinkamas padangų slėgis užtikrina ne tik automobilio stabilumą, ekonomiškumą, bet ir tolygų dėvėjimąsi. Tinkamai pripūsta padanga į kelią remiasi didžiausiu paviršiumi ir užtikrina maksimalų sukibimą. Netinkamą slėgį išduoti gali ne tik subliūškusi, bet ir netolygiai nudilusi padanga. Automobilio stabilumas kelyje priklauso tik nuo tų keturių nedidelių plotų - padangų.
Kartą per porą savaičių juk nesunku užsukti į degalinę ir patikrinti padangų slėgį. Gamintojo rekomenduojamą padangų slėgį dažniausiai galima rasti ant vairuotojo durelių slenksčio, priklijuotame lipduke, kartais jis būna ant vidinės degalų bako dangtelio pusės. Jeigu automobilis keliolikos metų senumo ir lipdukai nusitrynę, tokią informaciją galima rasti internete.
Kodėl keičiasi padangų slėgis?
Ar neužtenka vieną kartą padangas pripūsti ir viskas - iki kito montavimo nieko daryti nereikia? Anaiptol: padangų slėgiui įtakos turi temperatūra, pavyzdžiui, orui šylant, jis kils, o šąlant - kris. Taip pat slėgis gali kristi dėl susidėvėjusių ir montavimo metu nepakeistų ventilių, į protektorių įlindusios vinies ar kitų pažeidimų. Juos vairuotojui pastebėti ne visada paprasta.
Neįtikėtina, tačiau smulkios deguonies detalės prasiskverbia pro mikroskopinius tarpus ir padangos slėgis gali natūraliai sumažėti per ilgą laikotarpį. Būtent todėl rekomenduojama jį tikrinti reguliariai, net jei neatrodo, kad padanga tuščia. Kita natūrali padangų slėgio kitimo priežastis - aplinkos temperatūros svyravimai. Kadangi per padangos eksploatavimo sezoną aplinkos temperatūra gali svyruoti keliasdešimt laipsnių, tai dar viena priežastis, kodėl padangų slėgį reiktų tikrinti nuolatos. Be to, šios savybės reiktų nepamiršti tolimose kelionėse, kai kelionės metu staigiai pakinta aplinkos temperatūra (vykstama iš žemyninės į jūrinę klimato zoną, kylama į kalnus ir pan.). Taip nutikus slėgis gerokai sumažėja vienoje iš keturių padangų.
Taip pat gana dažna padangų slėgio sumažėjimo priežastis yra nesandarus vožtuvas (ventilis). Net nedidelis slėgio padangose pokytis gali įtakoti greitesnį ir netolygų nusidėvėjimą. Jei padangos slėgis žemas, ilgiau važiuojant ji ima kaisti, negrįžtamai pažeidžiama padangos konstrukcija ir padanga sugadinama ar net gali sprogti.
Specialistai teigia, kad automobilių padangų slėgis toks pat svarbus, kaip ir vairuotojų kraujospūdis. Dėl per mažo arba per didelio padangų slėgio gali atsitikti nelaimės keliuose. Netinkamas slėgis - tai blogesnis sukibimas su kelio danga, skirtinga automobilio ašių apkrova ir ilgesnis stabdymo kelias. Nepripūstos padangos, lygiai taip pat kaip ir nereikalingi daiktai, vežiojami automobilio bagažinėje, ar neuždaryti mašinos langai didina degalų sąnaudas.
Koks padangų slėgis tinkamas ir kaip jį patikrinti?
Rekomenduojamas padangų slėgis yra nurodomas vartotojo instrukcijoje arba informacinėje lentelėje, kurią galima rasti ant automobilio durų, slenksčio ar kuro bako durelių vidinėje pusėje. Tikrinant padangų slėgį reikia įsitikinti, kad automobilis stovi ant lygaus paviršiaus, nėra perkrautas ar pakrautas netolygiai. Taip pat svarbu įvertinti pačių padangų temperatūrą. Slėgis tikrinamas, kai padangos yra atvėsusios, t.y. padangos temperatūra nesiskiria nuo aplinkos.
Daugelis vairuotojų netikrina padangų slėgio, todėl kyla pavojus, kad jų padangos greičiau susidėvės. Nors reguliarus padangų slėgio tikrinimas nereikalauja daug laiko ir nėra sudėtingas, daugelis vairuotojų pamiršta tai daryti arba daro tai pernelyg retai. Remiantis „Michelin“ atlikto tyrimo duomenimis, net 25 % vairuotojų visiškai netikrina padangų slėgio. Nepakankamą oro slėgį vairuotojai pastebi tik tada, kai automobilis pradeda važiuoti pastebimai prasčiau arba kai jis yra pasviręs. Tuomet paprastai tai būna paskutinis raginimas papildyti padangų slėgį. Neretai automobilis su mažu oro slėgiu atrodo visiškai natūraliai, t. y. padanga neturi perdėto šoninio įlenkimo. Tačiau pirmieji mažo oro slėgio padangose simptomai išryškėja kasdien vairuojant automobilį.
Atliekant bandymą buvo tikrinamas automobilio elgesys, kai slėgis kairiajame priekiniame rate buvo mažesnis už nustatytąjį (2,2 bar) (2,0, 1,5 ir 1,0 bar), atliekant du bandymus - važiuojant tiesia kelio atkarpa ir slalomo trasoje. Automobilio valdymą objektyviai vertino trys bandymų vairuotojai, kurie važiavimus atliko nežinodami esamos slėgio vertės. Atlikus matavimus tiesiame kelyje buvo gautas netikėtas rezultatas - vienas vairuotojas pirmą kartą pastebėjo, kad automobilio valdymo savybės pasikeitė, kai slėgis kairiajame priekiniame rate buvo sumažintas iki 1,2 baro, t. y. vienu baru mažiau, nei rekomenduoja gamintojas. Tai įvyko važiuojant maždaug 90 km/h greičiu. Važiuojant 50 km/val. Atliekant šį bandymą buvo patikrinta, kaip slėgio sumažėjimas veikia automobilio elgseną staigiai keičiant važiavimo kryptį. Šį kartą pirmieji skirtumai pastebėti jau sumažinus slėgį iki 1,5 baro, o esant 1,2 baro slėgiui visi vairuotojai vienbalsiai pripažino, kad automobilis važiuoja ne taip tiksliai ir į posūkius įvažiuoja su pastebimu vėlavimu.
Jei slėgis padangose per mažas, padangos greitai ir netolygiai dėvisi - gamintojų skaičiavimais, sumažėjus slėgiui 0,5 baro, padangų protektoriaus tarnavimo laikas sutrumpėja trečdaliu. Padangos deformuojasi, todėl padidėja darbinė temperatūra ir padanga gali sprogti. Nepakankamai pripūstos padangos praranda gebėjimą tinkamai išsiurbti vandenį iš balų, todėl automobilis linkęs nekontroliuojamai elgtis šlapiame kelyje. Be to, nepakankamai pripūstos padangos lengvai pažeidžiamos užvažiavus ant bordiūro.
Padangų slėgio stebėjimo sistemos (TPMS)
Padangų slėgio stebėjimo sistemos, dar vadinamos TPMS, yra standartinė šiuolaikinių automobilių įranga. Jos skirstomos į du tipus: netiesiogines ir tiesiogines. Pirmuoju atveju kompiuteris, naudodamas ratų stebulėse esančius ABS jutiklius, lygina visų ratų sukimosi greitį - jei slėgis rato padangoje sumažėja, sumažėja riedėjimo spindulys ir padidėja apsukos. Ši sistema tik praneša apie slėgio skirtumą, bet negali nustatyti tikrosios vertės. Tai įmanoma padaryti taikant tiesioginį matavimą, naudojant visuose ratuose esančius jutiklius. Kiekvienas iš jų turi radijo siųstuvą, kuriuo siunčia informaciją apie slėgį į valdiklį, o vertė rodoma borto kompiuterio ekrane.
Tiesioginė slėgio stebėjimo sistema, prietaisų skydelyje realiu laiku perspėjanti vairuotoją apie slėgio praradimą, Europoje privaloma visiems automobiliams, pagamintiems po 2012 metų lapkričio 1 dienos. Šis įstatymas sukurtas remiantis tuo, kad padangų slėgis yra svarbiausias jūsų saugumo ir jūsų automobilio eksploatacinių savybių elementas.
Dėl TPMS sistemos pastaraisiais metais pagamintų automobilių vairuotojai į degalinę gali užsukti tik papildyti baką ir nusipirkti kavos. Tačiau senesnių automobilių savininkai, kuriuose jos nėra, slėgį turėtų stebėti reguliariai - bent porą kartų per mėnesį. Tai užtikrins padangų ilgaamžiškumą ir jų pačių saugumą.
Animacija, kaip veikia padangų slėgio stebėjimo sistema
Jeigu pastebite, kad slėgis vienoje padangoje sumažėjęs perpus, o kitose likęs toks pat, vertėtų iškart apsilankyti servise. Tinkamas oro slėgis padangoje užtikrins, kad Jūsų padangos tarnautų ilgai, o kelionės automobiliu būtų saugios ir komfortiškos.