Vos nutirpdavo ledas nuo Rokiškio dvaro tvenkinių, į juos po žiemos grįždavo juodųjų gulbių pora Lita ir Atilas. Įprastai, jau kovo pradžioje, paukščiai sveikindavo praeivius, tačiau šį pavasarį situacija pakito. Šiandien - balandis, bet aptvaras - tuščias.
„Išeinant ledui sprendėm ar atsivežti Litą vieną į tvenkinį, ar palikti tarp paukščių, kol neturim jai draugo. Mūsų gulbė jau - senjorė, šį rudenį antrą kartą tapo našle, tad išdiskutavę, aptarę ir apsvarstę variantus nutarėme: lai vasarą praleidžia ramiai ten, kur žiemojo. Nesu gyvūnų elgsenos ekspertė, tačiau žiūriu į situaciją žmogiškai ir mąstau, ar vienam paukščiui šiame tvenkinyje nebūtų vieniša ir liūdna plaukioti? Ar pats keliavimas iš vietos į vietą, likus be poros, nekeltų papildomo streso? Tuo labiau, kad Litai „Dapkų ūkyje“ tikrai gera: ji prižiūrima, turi draugiją, jai sukurtos puikios sąlygos ramiam gyvenimui. Tą patvirtino ir visai neseniai ūkyje apsilankę Aplinkos apsaugos departamento specialistai, kurie visada apžiūri mūsų dvare laikomus gyvūnus - tiek gulbes, tiek danielius“, - sakė A. Gudgalienė, muziejaus vadovė.
Rokiškyje Lita ir pirmasis jos gulbinas Latas apsistojo 2010-aisiais. Rokiškėnai porą pamilo, atvažiuojantys svečiai jas atrado ir Rokiškio dvarą jau iš kitų išskiria prisimindami, kad tvenkiniuose plaukioja juodųjų gulbių porelė.
„Tačiau... ar dėl žmogaus pramogos gyvūnas turi kentėti? Tad turim rasti kažkokį kompromisą, kad situacija būtų gera visiems. Negaliu kategoriškai atsakyti nei taip, nei ne. Kai aplink tvenkinius bus sutvarkyti takai ir bus gražu, gal nebereiks ir gulbės. Reikia galvoti apie tai, kad ji yra senjorė ir jos ramybę jau reikia gerbti“, - kalbėjo muziejaus vadovė šyptelėdama, kad Tyzenhauzų alėjoje visada yra būrys ančių.
Rūpinantis Litos ir Atilo poreikiais, praėjusį pavasarį muziejininkai ir miesto seniūnija susikooperavo ir dvaro tvenkinyje net dvigubai padidino jų plaukiojimo plotą. Šiandien, kai jau aišku, kad gulbė vasarą neplaukios, aptvaras anot pašnekovės nebus ardomas: „Tinklai liks, nes, kaip jau sakiau, dar nežinome, ką darysim kitąmet. Gal ateity Lita grįš, gal vėl turėsim porą... Nes juodosios gulbės taip paprastai turguje neįsigysi ir norint rasti patiną, reiktų šiuo klausimu dirbti“. Kol kas išliks ir šalia gulbių aptvaro esantis informacinis stendas. Čia, pasak A. Gudgalienės, bus skelbiama kita aktuali muziejaus informacija.
Kita vertus, diskusijos dėl aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės Rokiškyje persipina su platesnėmis temomis, tokiomis kaip senų padangų panaudojimas buityje. Sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama - dėl jo keikiamasi, baramasi, keliami skandalai. Tą patį galima pasakyti prakalbus apie lietuvaičių pomėgį senomis padangomis puošti savo kiemus.
Kol vieni iš jų daro krėslus, sūpynes vaikams, baseinus, gulbes ir kitokį sodo inventorių, kitiems vos nuotrauką pamačius ima riesti nosį - juk sena padanga yra atlieka, kuriai gamtoje ne vieta. Čia žmonių nuomonės stipriai išsiskiria, o kaip gi yra iš tikro? Ar padangos tikrai gali būti sodo elementas, atmetus skonio subtilybes?
Vyksta diskusijos. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas Audrius Naktinis „Rinkos aikštei“ komentavo, kad Europos Sąjungos šalyse yra aktyviai diskutuojama dėl padangų antrinio naudojimo. „ES šalyse vyksta konsultacijos dėl perdirbtos gumos gaminių tolimesnio naudojimo, ar toks naudojimas nedaro įtakos žmonių sveikatai. Guminėse plytelėse, kurios gaminamos išnaudotų automobilių padangų, yra policiklinių aromatinių angliavandenilių. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai yra kenksmingos medžiagos, kurių likučių gali būti ir perdirbtos gumos gaminiuose. Nėra ištirta policiklinių aromatinių angliavandenilių migravimo iš šių guminių plytelių kiekis ir laikas bei galimas neigiamas poveikis žmonėms. Šiuo metu kalbama tik apie padidėjusią riziką susirgti vėžiu ir trūksta patikimų duomenų apie vaikų sąlyčio su plytelėmis poveikį - per odos kontaktą ir per rankų ir burnos kontaktą“, - komentavo specialistas.
Specialistas pabrėžė, kad nepaisant to, jog padangos nėra laikomos pavojinga atlieka, vis dėlto jos į aplinką išskiria kenksmingas medžiagas, kurios sukelia vėžį. „Padangų atliekas būtina tvarkyti neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai. Dėl aplinkos poveikio padangos dūla, išsiskiria sveikatai pavojingos cheminės medžiagos. Viena jų - benzenas - žinomas kaip kancerogenas, sukeliantis vėžį. Padanga yra naftos produktas, todėl degdama į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų“, - pabrėžė A. Naktinis.
Aplinkos ministerijos specialistas išreiškė tvirtą poziciją padangų mylėtojams, kurie jomis sugalvoja puošti sodybą, ar užkasę žemėje sukurti menamas gėlyno ribas. „Nepaisant to, kad atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose dokumentuose nenumatyta, kad padangų atliekos gali būti naudojamos takų įrengimui ar kelio tvirtinimui, manome, kad takų įrengimui ar dekoratyvinei puošybai iš padangų (obelų apsaugai žiemą, sodo vazonų iš padangų gamyba ir pan.) turėtų būti naudojamos tam skirtos ir tinkamos medžiagos namo aplinkos formavimui. Padangų atliekos ar kitos atliekos šiandien, kol aplinkos apsaugos inspektorius neskyrė baudos už netinkamą atliekų tvarkymą, yra užkasamos neva su geru tikslu kažką pagerinti, o iš tikrųjų tai tik atliekų atsikratymas, imituojant jų tvarkymą“, - komentavo A. Naktinis.
Specialistas neslėpė - kažin, ar būtume patenkinti matydami, kad kaimynas vietoje saugaus sodybos inventoriaus naudoja vien tik padangas. Juo labiau kad būdų utilizuoti padangas civilizuotai išties yra. „Manome, kad už ne vietoje numestą vieną ar kitą padangą aplinkos apsaugos pareigūnas iš karto nebaus, o tik perspės ir lieps susitvarkyti. Nežinau ar labai būtume patenkinti matydami, kad kaimynas visus vaismedžius apkarstė padangomis, vietoje to, kad apsitvertų sodybą tvora ir taip apsaugotų savo vaismedžius nuo kiškių, arba ar tikrai bus gražu matyti, kad kaimynas išleido pasiganyti „padanginių gulbių“ pulkelį. Naudotos padangos yra specifinės atliekos ir jas reikia susitvarkyti civilizuotai. Kai padangų atliekos šiandien nesutvarkytos, apsimetant, kad jos kažkaip aptvarkytos, ateityje tenka už jų sutvarkymą nemažai mokėti valstybei, nes dažniausiai jų savininkas nežinomas arba nebenustatomas, arba jau bankrutavęs, o gal jis tiesiog tas padangas išmetė pamiškėje. Tikrai yra aprašyti atvejai, kas atsitinka, kai padangų atliekos netinkamai tvarkomos ar apsimetama, kad jos saugiai laikomos. Nesvarbu ar tai kartingo trasa, ar siloso prislėgimui skirtos padangos“, - komentavo A. Naktinis.
Ką daryti su senomis padangomis?
Taigi, turime senų padangų, ir ką darome? Ne, nedarome gulbės, nedarome sūpynių vaikui ir nedarome padangų tvoros, skiriančios mūsų kiemą nuo kaimynų. Senas padangas reikia atiduoti padangų pardavėjams arba nugabenti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
„Primename, kad vienas iš būdų atsikratyti senų padangų - jas atiduoti padangų pardavėjams. Visi šie pardavėjai, tarp jų ir prekybos centrai, privalo iš vartotojo nemokamai priimti padangų atliekas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jeigu jų atiduodama tiek, kiek perkama. Prekybos padangomis vietoje turi būti paskelbta rašytinė informacija vartotojams, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas. Keičiant padangas automobilių remonto įmonėse, senosios turi būti priimamos nemokamai. Šias atliekas transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama. Dar kitas būdas atsikratyti senų padangų - nugabenti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Paprastai tokios aikštelės nemokamai iš gyventojo per metus priima iki penkių padangų, bet priėmimo sąlygas nustato savivaldybės, todėl jos gali skirtis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 96 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kiekvienos apskrities tokių aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Pastebėjus padangų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus apie tai reikėtų pranešti atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentui“, - patarė A. Naktinis.
Primename, kad padangų atliekas reikėtų perduoti jų tvarkytojui, kad netektų mokėti šimto ir daugiau eurų baudos. Už ne vietoje išmetą vieną padangą pagal nustatytą tokios žalos atlyginimo dydį gali tekti susimokėti 44 € už žalą ir baudą nuo 30 iki 60 €.
Senų padangų pavertimas pelnu – didžiausias perdirbimo papildomas užsiėmimas
Atsižvelgiant į tai, kad juodosios gulbės Rokiškio dvare jau yra senjorės ir joms reikalingas ramybe, o senos padangos kelia riziką aplinkai ir žmonių sveikatai, svarbu ieškoti sprendimų, kurie atitiktų tiek gyvūnų gerovės, tiek aplinkosaugos reikalavimus.