Kiekvieną pavasarį tūkstančiai Lietuvos vairuotojų keičia žiemines padangas į vasarines - tačiau nemaža dalis senųjų vis dar atsiduria miškuose arba neteisėtai sudeginamos. Paradoksas akivaizdus: senas padangas perduoti perdirbimui yra nemokama, paprasta ir lengviau prieinama nei bet kada anksčiau. Naudotos padangos - viena atkaklesnių aplinkos taršos formų.
Gamtoje palikta padanga gali irti iki 140 metų. Per tą laiką ji į dirvožemį išskiria toksiškus junginius, sudaro idealias sąlygas uodams veistis, o padegta - į orą išmeta sunkiųjų metalų ir kancerogeninių dalelių mišinį. Net saulės šviesoje palikusios padangos daro žalą. UV spinduliuotė ardydama gumos junginius išskiria metano dujas - šiltnamio efektą sukeliančią medžiagą, kur kas galingesnę už CO₂.
Atsakingas padangų šalinimas - tai ne tik žalos mažinimas, bet ir tikras žaliavų atgavimo procesas. Perdirbėjai padangas supjausto į gumos granules, atskirdami plieno vielą ir tekstilės pluoštą. Žiedinės ekonomikos argumentai padangų perdirbimo naudai gerai žinomi visoje ES.
Teisinė bazė ir vairuotojų atsakomybė
Lietuvos teisė šiuo klausimu yra aiški. „Svarbu prisiminti paprastą taisyklę - keičiant padangas autoservise, senosios negali būti grąžinamos klientui, jos turi būti priimamos nemokamai. Autoservisai privalo priimti tiek padangų, kiek klientas jų keičia, o vėliau užtikrinti, kad šios būtų tinkamai sutvarkytos.
2025 metų pradžioje Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi teisės aktų pakeitimai. Visi naujų ir naudotų automobilių pardavėjai - ne tik ardytojai - dabar teisiškai atsakingi už mažaverčių atliekų, susidarančių teisėtai ardant eksploatuoti nebetinkamas transporto priemones, surinkimą ir tinkamą tvarkymą. Praktinis poveikis yra didelis: dirbtuvėms, teisėtai ardančioms transporto priemones, šių atliekų srautų šalinimas papildomai nebekainuos. Išlaidos padengiamos ankstesniame grandinės etape - per gamintojų ir importuotojų mokesčius.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų. Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose. Šį užterštumą nemaža dalimi lemia neatsakingas elgesys, kai patalpos šildomos deginant tam netinkamus daiktus: plastiko pakuotes, senus baldus, tekstilę. Tokių daiktų deginimas teršia ne tik aplinkos orą, bet ir dirvožemį, gruntinius vandenis. Deginant atliekas ar kitas kurui neskirtas medžiagas į aplinkos orą patenka įvairūs kenksmingi ir taršūs degimo produktai, tad žmonės, kūrendami draudžiamomis medžiagomis, ypač kenkia savo ir aplinkinių sveikatai. Be to, aplinkiniai jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti ne tik kosulį, bet ilgainiui ir rimtesnes kvėpavimo takų ligas. Jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tokių, kaip: tekstilė, avalynė, baldai, langų rėmai, plastikų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, padangų likučių. Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą ir alyvos produktų atliekas - deja, bet šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvožemį ir paviršinius bei gruntinius vandenis. Atliekų kūrenimas kietojo kuro katiluose užteršia katilo ir dūmtraukio paviršius kenksmingais suodžiais. Dėl to blogėja šilumos perdavimas į patalpas, kyla gaisro pavojus, nes gali užsidegti dūmtraukyje susikaupę suodžiai. Aplinką gali teršti ir kūrenant susidarantys pelenai. Dalis žmonių pelenus išbarsto prie savo namų, sode, darže neatkreipdami dėmesio, kad buvo kūrenama netinkamu kuru. Pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas ar atliekas, yra žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Namus šildytis galima renkantis tinkamą kurą - sausas malkas, sertifikuotas granules ir dujas. Bent kartą per metus patikrinti šildymo įrangą: išvalyti kaminą, pasirūpinti ventiliacija, įvertinti katilo ir krosnelės būklę. Ši profilaktika sumažina gaisro riziką, prailgina įrenginių tarnavimą ir užtikrina efektyvų šildymą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą, savivaldybių valstybės tarnautojams yra pavesta kontroliuoti atliekų deginimo atvejus buitiniuose taršos šaltiniuose. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad už neskirtų kūrenti medžiagų ar atliekų deginimą, asmenims taikoma Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 170 iki 1 tūkst. 170 eurų. Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia dar didesnę baudą - asmenims nuo 270 iki 1 tūkst. 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 500 iki 3 tūkst. eurų.
Pavasarinis automobilio aptarnavimas retai apsiriboja vien padangų keitimu. Dauguma Lietuvos vairuotojų šiuo metu keičia ir variklio alyvą, filtrus, tikrina pakabos elementus bei stabdžių kaladėles. Ypač didelį nerimą kelia panaudota variklio alyva. Nepaisant griežtų taisyklių, neteisėtas alyvos deginimas patalpoms šildyti mažesnėse dirbtuvėse ir kaimo autoservisuose išlieka paplitęs. Tai nėra smulki pažaida: deginant panaudotą alyvą, į orą patenka sunkiųjų metalų dalelės, kurios nusėda dirvožemyje ir teršia gruntinius vandenis. „Kad būtų išvengta žalos aplinkai ir žmonių sveikatai, visos automobilių remonto atliekos turi patekti pas teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus. Vis dėlto jų pridavimas dažniausiai kainuoja, todėl dalis nesąžiningų rinkos dalyvių vis dar ieško būdų, kaip šias atliekas pradanginti. Dėl to vairuotojams verta rinktis tik tuos autoservisus, kurie dirba skaidriai, deklaruoja savo veiklą ir laikosi aplinkosaugos reikalavimų - taip galima būti tikriems, kad automobilio atliekos bus sutvarkytos tinkamai, o ne atsidurs gamtoje”, - sakė A.
Ar jums kada nors autoservisas bandė grąžinti senas padangas, ar esate pastebėję neteisėtų išmetimo vietų savo apylinkėse? Artėja metas, kai vairuotojai suskubs keisti transporto priemonių vasarines padangas į žiemines. Kur dėti netinkamas naudojimui padangas?
Gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkoje kasmet parduoda daugiau kaip 25 tūkst. tonų padangų, dar maždaug apie 10 tūkst. tonų padangų į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis. „Prasidėjus padangų keitimo sezonui raginame gyventojus, autoservisus ir padangų pardavėjus tinkamai pasirūpinti naudojimui netinkamomis padangomis. Gyventojams primename, kad keičiant padangas autoservisuose ar jų keitimo vietose (mažose dirbtuvėse), senosios turi būti priimamos nemokamai. Gyventojai senas padangas taip pat gali pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, jų Lietuvoje yra arti 100.
Baudos už į aplinką išmestas atliekas, tame tarpe ir padangas, yra numatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Baudos dydis gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Aplinkos apsaugos agentūros apskaitos duomenimis, prieš dešimtmetį, 2013 metais, Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 22,6 tūkst. tonų padangų, o surinkta 19,3 tūkst. tonų padangų atliekų. 2023 metais mūsų šalies rinkai patiektas padangų kiekis pasiekė 38,7 tūkst. tonų, o naudoti netinkamų padangų surinkta 35,3 tūkst. tonų.Į šiuos duomenis neįtrauktos padangos, kurios į Lietuvą įvežamos su transporto priemonėmis ar patenka nelegaliai. „Jei padangos nelegaliai deginamos tam nepritaikytose krosnyse ar laužuose, į aplinką išsiskiria daugybė kenksmingų medžiagų. Galiausiai, už ne vietoje išmestų padangų surinkimą ir tvarkymą mokama iš visų mokesčių mokėtojų pinigų”, - teigė GIA direktorė A. Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje nustatyta, kad priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio bauda gali siekti nuo 30 iki 4,3 tūkst. eurų.
Vairuotojams, keičiantiems padangas, vis dar kyla klausimas - kur dėti nebetinkamas naudoti? „Vairuotojai turėtų prisiminti pagrindinę taisyklę: autoservisams draudžiama netinkamas eksploatavimui padangas atiduoti jų naudotojui, todėl keičiant padangas autoservise, senosios turi būti priimamos nemokamai. Autoservisai ir kitos nedidelės dirbtuvės privalo priimti tiek senų padangų, kiek jų keičia. Maža to, autoservisai, kaip ir padangų gamintojai bei importuotojai, privalo pasirūpinti, kad senos padangos būtų tinkamai utilizuotos ar perdirbtos“, - teigia A.
Jei padangos perduodamos tvarkyti oficialiems atliekų tvarkytojams, perdirbtų senų padangų guma ir metalas panaudojami naujų gaminių gamybai, o tekstilė - energijai gauti. Perdirbtų padangų guma tinka sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių kilimėliams, įvairiems automobilių statymo apsauginiams borteliams ir kitiems gaminiams, pavyzdžiui, batų padams gaminti ar keliams tiesti. „Tam, kad aplinka būtų apsaugota nuo taršos, visos šios pavojingos atliekos turi patekti pas teisėtai ir tvariai veikiančius atliekų tvarkytojus. Priduoti tokias atliekas dažniausiai kainuoja, todėl kai kurie automobilių priežiūros specialistai susigundo sistemą apeiti ir nebereikalingas detales išvežti kur nors į atokesnę vietą. Visiems vairuotojams, kurie yra pasiruošę techninei apžiūrai, profilaktikai ir remontui, rekomenduoju rinktis tik tuos autoservisus, kurie deklaruoja savo veiklą aplinkosaugai ir neslepia veiklos apimčių. Taip būsite tikri, kad senos jūsų automobilio detalės atsidurs pas atliekų tvarkytojus, o ne kur nors pamiškėje ir terš aplinką“, - teigė A.
Padangų perdirbimo nauda ir galimybės
Naudotos padangos gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai: patekusios į gamtą suyra tik per 120-140 metų, o jas deginant į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, jei padangų deginimo procese nenaudojami specialūs filtrai. Iš perdirbtų padangų gumos gaminamos sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių dangos, automobilių statymo apsauginiai kuoleliai ir kiti produktai. Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, tuo pačiu prekės ženklu padangas gaminanti JAV avalynės bendrovė „Timberland“ susidėvėjusias padangas panaudoja batų padų gamybai. Tai puikus pavyzdys, kaip pasitelkęs modernias padangų perdirbimo technologijas gamintojas saugo išteklius ir aplinką“, - kalba V.
Pagal teisės aktus Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. viso Lietuvos rinkai pateikti kiekio. Vis tik tūkstančiai naudotų padangų yra nesutvarkomos, nes ne visi gamintojai ir importuotojai vykdo pareigą organizuoti ir finansuoti naudotų padangų sutvarkymą. Dėl to senos padangos vis dar paliekamos pakelėse, pamiškėse ir kitose ne tam skirtose vietose bei lieka nesutvarkytos, teršia aplinką. Bešeimininkėmis atliekomis tenka pasirūpinti savivaldybėms, kurioms už komunalinių atliekų surinkimą moka gyventojai. Aplinkos ministerija neteikia 2017 metų duomenų. 2016 metais, ministerijos duomenimis, registruoti padangų importuotojai tinkamai sutvarkė 76,3 proc. visų Lietuvos rinkoje parduotų padangų, neskaičiuojant realizuotų nelegaliai (jų gali būti apie 4 tūkst.
Padangų pridavimas - tai procesas, kai nusidėvėjusios ar nebetinkamos naudoti padangos yra perduodamos specializuotiems atliekų tvarkytojams. Tinkamai tvarkant senas padangas jos yra perdirbamos arba utilizuojamos, taip sumažinant neigiamą poveikį aplinkai ir skatinant tvarų išteklių naudojimą.
Padangas galima priduoti keliais būdais. Vilniuje yra pora pasirinkimų, kur galima priduoti senas padangas nemokamai. Savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Nemokamai galima priduoti 4-5 vnt. padangų (per 1 metus, 1 asmeniui). Padangos turi būti nesumontuotos ant ratlankių. Surinkimo tvarką ir tikslų nemokamai priimamų padangų kiekį nustato savivaldybė.Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles asmuo nemokamai per metus gali pristatyti 4 lengvųjų automobilių padangų atliekas. Jei šeimoje yra daugiau asmenų, tai priimamų padangų kiekis padidėja atitinkamai, pvz., du žmonės gali pristatyti 8 padangas, trys - 12 ir t.
Autoservisai ir padangų montavimo centrai. Pagal Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymą, padangų platintojas privalo priimti nemokamai tiek senų padangų, kiek nusipirkote naujų (jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui). Taigi, Gpadangos salone galite utilizuoti senas padangas. Nusidėvėjusios padangos, kurios nėra tinkamai utilizuojamos, tampa rimta aplinkosaugos problema. Padangos gaminamos iš medžiagų, kurios natūraliai nesuyra dešimtmečiais, todėl paliktos aplinkoje, jos teršia dirvožemį, vandens telkinius ir orą. Tuo tarpu pridavus padangas į specializuotus centrus, jos yra perdirbamos ir naudojamos naujų produktų, pavyzdžiui, sporto aikštynų dangų, gamybai. Kai kurios padangos yra deginamos specialiuose įrenginiuose, siekiant išgauti energiją. Šis procesas yra kontroliuojamas, todėl mažiau teršia aplinką nei netinkamas deginimas.Į naujų padangų kainą jau būna įskaičiuotas padangų sutvarkymo ir perdirbimo mokestis. Autoservisai ir specializuotos parduotuvės privalo nemokamai priimti tiek padangų kiek pardavė arba sumontavo. Galima priduoti visų rūšių padangas, įskaitant žiemines, universalias ir vasarines.
Naudoti nebetinkamos padangos vis dar atsiduria pamiškėse, nors galėtų virsti naujais produktais. Pirmiausia, padangas keičiant autoservise, senosios turi būti priimamos nemokamai. „Svarbu prisiminti paprastą taisyklę - keičiant padangas autoservise, senosios negali būti grąžinamos klientui, jos turi būti priimamos nemokamai. Autoservisai privalo priimti tiek padangų, kiek klientas jų keičia, o vėliau užtikrinti, kad šios būtų tinkamai sutvarkytos.
Iš perdirbant padangas gaunamų granulių jau ir Lietuvoje gaminami kilimėliai, laikikliai, garso izoliacija ir kt. Pirolizė, M. Kubiliaus teigimu, yra įdomi ir pasaulyje diskusijas kelianti sritis. Jos būdu išgaunamos medžiagos šiandien naudojamos dažų bei kitose pramonėse. Ateitį jis vis dėlto mato technologijoje, kuri sugebės nepriekaištingai išvalyti ir sugranuliuoti bei devulkanizuoti (procesas, kurio metu guma suardoma, - aut. „Neseniai skaičiau naujausią straipsnį, kad iš perdirbtų padangų pradės gaminti ir kelnes, skirtas atšiaurioms lauko sąlygoms. Tai jau tampa dabartimi. Su M. Kubiliumi sutinka ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Svajus Asadauskas. Pasak dr. S. Asadausko, smulkintos padangos jau kitose šalyse naudojamos kelių tiesimui. Teoriškai tai galima būtų įgyvendinti ir Lietuvoje. „Lietuvos kelių asfaltui dabar naudojamos kelios specializuotos receptūros su būtent mūsų šaliai pritaikytu bitumu ir funkciniais priedais. Tuo tarpu padangų perdirbimas į smulkintą gumą vykdomas jau keliasdešimt metų. Taip pat gana gerai ištobulinta padangų deginimo cemento gamyklose technologija, išvengiant kenksmingų medžiagų dūmuose bei panaudojant pelenus kaip sudedamąją cemento dalį. Tačiau šiais būdais iš gana brangaus produkto, t.y. padangos, atgaunami tik keli procentai pradinės vertės. Padangų perdirbimo tyrimai ilgainiui padėjo ištobulinti gumos devulkanizacijos metodiką. „Vulkanizuotą gumą galima surišti tik su klijais, o devulkanizavus gumos atliekas jas galima naudoti vietoj kaučiuko, t.y. iš jų vėl gaminti aukštus techninius reikalavimus atitinkančią gumą. Esame pagaminę padangų gumos, kurioje 70 proc. viso kiekio sudaro devulkanizuotos atliekos. Šis metodas galėtų būti taikomas ir padangoms, jeigu jos pagamintos iš vienos gumos rūšies. Tačiau dauguma padangų gaminamos iš kelių rūšių kaučiuko. Protektoriai daugiausiai iš natūralaus kaučiuko, padangų šonai iš sintetinio, vidiniai padangų sluoksniai - iš chlorbutilinio kaučiuko ir t.t. Tačiau kiekvienai gumos rūšiai reikia atitinkamai priderinti procedūrą. Pasaulyje per metus išmetama apie milijardas padangų. Tuo tarpu sintetinio kaučiuko pagaminama ir sunaudojama apie dvigubai daugiau nei natūralaus. Naftos kainos taip pat diktuoja ir kaučiuko kainas, kurios pastaruoju metu kyla. Tona kaučiuko dabar kainuoja apie 2 100 eur, kai tuo tarpu prieš metus kainavo apie 1300 eur.
Stebint tendencijas, kiekvienais metais matomas maždaug 15 proc. didesnis didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse priduodamų padangų skaičius. Pasak UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro Eksploatavimo padalinio vadovo Kazimiero Šinkūno, šiame regione taip pat pastebimas sutvarkomų padangų kiekio augimas. PRATC pasidalijo ir statistika, kurioje aiškiai matyti, kad jei 2015 metais į Panevėžio didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelės buvo pristatoma 459 tonų padangų, praėjusiais metais jų buvo jau 676 tonų. ŠRATC duomenimis, Šiaulių regione tendencijos tokios pačios - 2019 m. į atliekų surinkimo aikšteles iš gyventojų priimta maždaug 705 tonos, 2020 m.
Vienas iš prioritetinių tikslų ilgalaikėje perspektyvoje - mažinti vartojimą, tuo pačiu sumažinant ir atliekų skaičių. Vis dėlto kol kas į didžiųjų gabaritų atliekų aikšteles gyventojai pristato ir naudojimui dar tinkamų, pakankamai gilų protektorių turinčių padangų. Padangos - puikus antrinių žaliavų šaltinis, tad vis dažniau diskutuojama ir apie pakartotinį jų panaudojimą gaminant baldus ar statant vaikų žaidimų aikšteles. Užsienio šalyse tokia praktika jau pastebima, tačiau Lietuvoje šiuo klausimu vis dar diskutuojama. Tiesa, pirmas žingsnis čia žengtas kur kas anksčiau - pasaulyje smulkinti padangas pradėta daugiau nei prieš 90 metų. „Lietuvoje kasmet surenkama apie 24 tūkst. tonų panaudotų padangų. Tiek preliminariai ir perdirbama. Ar šie skaičiai atspindi galimą padangų surinkimo kiekį? Manau, kad ne. Dalis padangų vis tiek lieka gamtoje, miškuose, nelegaliuose ir nevaldomuose sąvartynuose. Kasmet apie 2-3 tūkst. tonų tokių padangų neatsispindi jokioje statistikoje ir yra netvarkomos. M. Kubiliaus teigimu, žmonės vis dar ne visada pasirūpina tinkamai atsikratyti padangomis tik tam skirtose vietose, nes neveikia gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas ir nėra sudarytos sąlygos tai daryti paprastai. Specialistas svarsto, kad su tuo susijęs ir nežinojimas. „Man nesuprantama, kaip žmogui gali kilti mintis, kad padangas išmesti į gamtą ar mišką yra teisingas atsikratymo būdas. Negalima to lyginti su pakuočių surinkimo sistema, nes ji lengvai prieinama. Manau, kad galimybė atsikratyti senomis padangomis turėtų būti ir automobilių servisuose. Retai kas dabar keičia padangas pats, o atvykus į servisą senos padangos priimamos tik jei čia įsigyjamos naujos. Tam neturėtų būti taikomos tokios išimtys“, - kalbėjo M.
Įsigiję naujas padangas, senąsias, to paties tipo transporto priemonei tinkančias padangas, galite nemokamai palikti prekybininkams. Tas pats principas galioja ir keičiant padangas autoservisuose. Suteikdami vartotojui paslaugą, prekybininkai ir autoservisai yra įpareigoti priimti nebereikalingas ar naudojimui nebetinkamas padangas. „Kodėl prekybos vietose tokia informacija neteikiama, galima tik spėlioti.
„Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse nemokamai iš vieno gyventojo kartą per metus priimama iki 4 ar 5 padangų - tai optimalus kiekis, kurio tikrai turėtų užtekti, - sako VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius. Visoje Lietuvoje veikia platus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinklas, tad priduoti naudojimui netinkamas ar nereikalingas padangas gali visų savivaldybių gyventojai.
Alternatyvūs sprendimai ir ateities perspektyvos
„Kad būtų išvengta žalos aplinkai ir žmonių sveikatai, visos automobilių remonto atliekos turi patekti pas teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus. Vis dėlto jų pridavimas dažniausiai kainuoja, todėl dalis nesąžiningų rinkos dalyvių vis dar ieško būdų, kaip šias atliekas „pradanginti“. Dėl to vairuotojams verta rinktis tik tuos autoservisus, kurie dirba skaidriai, deklaruoja savo veiklą ir laikosi aplinkosaugos reikalavimų - taip galima būti tikriems, kad automobilio atliekos bus sutvarkytos tinkamai, o ne atsidurs gamtoje”, - sakė A.
Vadinasi, legaliai ardantiems automobilius šių atliekų sutvarkymas, priešingai nei iki šiol, papildomai nebekainuos.
