COVID-19 pandemija ir Lietuvoje įvestas karantinas sukėlė didelius iššūkius šalies ekonomikai. Dėl karantino daugelis įmonių buvo priverstos stabdyti savo veiklą, atleisti darbuotojus, o tai paskatino daugelį bendrovių, ypač poilsio centrus, sporto klubus, viešojo maitinimo įstaigas ir ne maisto produktų parduotuves, inicijuoti bankroto procesą. Kai įmonė tampa nemoki, jos vadovas privalo imtis įstatyme numatytų veiksmų, kad bankroto pasekmės būtų kuo mažesnės.
Kas yra bankrotas ir kada jis inicijuojamas?
Bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, skirtų užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau - JANĮ) numato, kad nemokumo procesą gali inicijuoti įmonės kreditorius, kuriam prievolės vykdymo terminas yra suėjęs, arba juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Taip pat nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens likvidatorius, jeigu likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai. Sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui.
Kada įmonė laikoma nemokia?
Įmonės nemokumas - tai būsena, kai įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jos įsipareigojimai viršija turto vertę. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, ypač pradelstus įsipareigojimus ir jų santykį su turto verte.
Įmonės vadovo pareigos ir atsakomybė
Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie nemokumą ir siūlyti spręsti mokumo atkūrimo klausimą, taip pat nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Vadovas privalo informuoti įmonės kreditorius ir siūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Derybos dėl susitarimo gali trukti nuo 15 iki 30 dienų. Jei nepavyksta susitarti su kreditoriais, vadovas turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi JANĮ įtvirtina vadovo pareigą inicijuoti bankroto procesą, jis privalo atlyginti žalą, jei šių pareigų neįvykdė ar įvykdė netinkamai. Teismas taip pat turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis neinicijavo nemokumo proceso, veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą, arba neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir/ar informacijos.
Kreditoriaus veiksmai bankroto procese
Kreditorius, kurio prievolės įvykdymo terminas yra pradelstas, gali inicijuoti bankroto procesą skolininkui. Jis turi išsiųsti pranešimą skolininkui, siūlydamas atsiskaityti, sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir/arba priimti bendrą sprendimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Derybos gali trukti nuo 15 iki 30 dienų. Kreditorius, siekdamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pavyzdžiui, skolininko turto arešto. Nepavykus susitarti, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui.
Šalių bendradarbiavimas bankroto procese
Bankroto proceso metu esminius sprendimus dėl juridinio asmens komercinės veiklos tęstinumo priima kreditoriai. Todėl labai svarbu bendradarbiauti ir ieškoti bendro sprendimo, kuris bus palankus abiem šalims. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo turi priimti kreditorių susirinkimas. Svarbu paminėti, kad vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo turi mokėti visus einamuosius mokėjimus, o jų nemokant jie gali būti išieškomi tik iš ūkinės komercinės veiklos pajamų.
Bankrotas nebūtinai baigiasi įmonės likvidavimu
Pažymėtina, kad bankrutuojanti įmonė, kuri bankroto proceso metu vykdo komercinę veiklą, gali iš bankroto pereiti į restruktūrizavimo procesą. Įmonės akcininkams ir kreditoriams pritarus įmonės restruktūrizavimo planui, teismas gali iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Taip pat įmonės byla gali būti nutraukta sudarius taikos sutartį, kurią turi pasirašyti nemokumo administratorius ir visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Taikos sutarties sudarymui reikalingas ir įmonės akcininkų sprendimas. Bankroto byla gali būti nutraukta visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir (arba) bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais.
Bankroto procesas ne teismo tvarka
Bankroto procesas ne teismo tvarka yra alternatyva tradicinei bankroto procedūrai, vykdomai teismo sprendimu. Ši procedūra gali būti pradėta, jeigu įmonė patiria finansinių sunkumų ir yra nemoki, o teismuose nėra iškeltų bylų prieš juridinį asmenį, nevyksta turto išieškojimas, taip pat nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar patikrinimas. Sprendimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka priima kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvauja kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip tris ketvirtadalius visų įmonės įsipareigojimų. Šio tipo bankroto procedūra yra efektyvesnė ir greitesnė, nes vengia ilgų teismo procesų, o sprendimai priimami nelaukiant teismo pritarimo.
„Ties bankroto riba“: Restruktūrizavimas – ar pagrįstai jį nuvertiname?
Bankroto proceso etapai
Bankroto procesas yra vykdomas kelių etapų serija. Kreditoriai pateikia savo reikalavimus - per 30-45 dienų laikotarpį. Bankroto administratorius - tai specialiai paskirtas asmuo, kuris rūpinasi, jog įmonės bankroto procedūra vyktų sklandžiai. Visų pirma, yra apmokamos pačios bankroto procedūros išlaidos. Atsiskaičius su darbuotojais, sekančiame etape yra tenkinamos prievolės dėl nesumokėtų mokesčių į valstybinį biudžetą.
Juridinio asmens bankroto procesas
Juridinio asmens bankroto procesas yra griežtai reglamentuotas, kelių etapų procesas. Pirmasis ir svarbiausias etapas - objektyviai įvertinti įmonės finansinę padėtį, pasitelkus buhalterinius duomenis, pinigų srautų analizę ir įsiskolinimų terminus. Kai nustatomas nemokumas, sprendimą inicijuoti bankroto procesą priima įmonės vadovas arba akcininkų susirinkimas. Norint pradėti procedūrą, reikia paruošti įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, kreditorių ir turto sąrašus, vadovo paaiškinimą dėl nemokumo priežasčių ir sprendimą dėl bankroto inicijavimo. Jei pasirenkamas teisminis bankrotas, dokumentai pateikiami apygardos teismui. Jei pasirenkamas neteisminis bankrotas, kreipiamasi tiesiogiai į nemokumo administratorių.
Kas gali inicijuoti bankrotą?
Bankroto bylą gali inicijuoti pats juridinio asmens vadovas ar dalyviai (akcininkai), kreditoriai, kuriems negrąžinamos skolos, arba valstybinės institucijos, pavyzdžiui, „Sodra“ ar Valstybinė mokesčių inspekcija.
Vadovo atsakomybė ir reikalingi dokumentai
Įmonės vadovas privalo laiku reaguoti į nemokumo požymius. Jei jis delsia kreiptis dėl bankroto, gali būti asmeniškai atsakingas už žalą kreditoriams. Už aplaidumą gresia baudžiamoji ir civilinė atsakomybė, taip pat gali būti ribojama galimybė vadovauti kitoms įmonėms. Pradžioje dažniausiai reikia įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, skolų kreditoriams sąrašo, turto sąrašo, įmonės vadovo paaiškinimo dėl nemokumo priežasčių ir sprendimo dėl bankroto inicijavimo.
Bankroto proceso trukmė ir kaina
Vidutinė bankroto proceso trukmė - 6-12 mėnesių, tačiau sudėtingesniais atvejais gali užtrukti ir kelis metus. Kaina priklauso nuo advokato ar teisininko pagalbos, teismo žyminio mokesčio, nemokumo administratoriaus paslaugų ir kitų paslaugų. Dėl to net mažos įmonės bankroto procedūra gali kainuoti nuo 1000 iki 3000 Eur ar daugiau.
Dažniausiai užduodami klausimai apie bankrotą
Bankrotas nereiškia, kad įmonės skolos automatiškai nurašomos; jos dengiamos iš likusio įmonės turto. Jei turto nepakanka, skolos lieka nepadengtos. Vadovui asmeniškai mokėti skolas teks tik nustačius piktybinę veiklą. Įmonė gali pasitraukti iš bankroto proceso tik kol dar nenutraukta veikla ir jei kreditoriai bei teismas sutinka. Veiklą bankroto metu galima vykdyti tik su nemokumo administratoriaus sutikimu. Neapmokėtos sąskaitos bankrutuojančios įmonės atžvilgiu gali būti pateiktos administratoriams kaip kreditoriniai reikalavimai. Turto iššvaistymas, t. y. veiksmai, kai vadovas prieš bankrotą perduoda turtą tretiesiems asmenims, jį parduoda ne rinkos kaina ar dovanoja, gali būti kvalifikuojami kaip tyčinis bankrotas. Bankrotą galima vykdyti „be teismo“ (neteisminis bankrotas), jei visi kreditoriai sutinka ir nėra ginčų. Bankrutuojanti įmonė gali būti patikrinta VMI ar FNTT, o buvęs vadovas gali būti patikrintas dar 3 metus po bankroto pradžios.
tags: #padangu #imone #kuri #bankrutavo