Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai padaugėjo gaisrų, ypač transporto priemonių, tuo pat metu fiksuojamas avarijų skaičiaus mažėjimas. Ši tendencija kelia susirūpinimą, todėl svarbu suprasti jos priežastis ir imtis prevencinių priemonių.
Automobilių gaisrai: žiemą rizika išauga
Ugniagesiai praneša apie padidėjusį transporto priemonių gaisrų skaičių. Praėjusią parą Lietuvoje degė net 7 automobiliai. Tai - didžiausias per vieną parą užfiksuotas automobilių gaisrų skaičius tiek šiais, tiek praėjusiais metais.
Žiemą spaudžiantis šaltis išryškina daugelį techninių automobilių problemų: nusilpsta akumuliatoriai, trūkinėja laidų izoliacija, atsiranda kuro ar alyvos nutekėjimų. Po variklio dangčiu gali įsikurti ir graužikai. Papildomą riziką kelia ir ilgas automobilio šildymas vietoje - stovint kaista laidai, kaupiasi degūs garai, dirba šildytuvai. Pavojinga ir daug kartų iš eilės bandyti užvesti variklį, nes perkaitinama elektros sistema.
Kaip sumažinti riziką?
- Jei jaučiate degėsių ar kuro kvapą - automobiliu nevažiuokite ir nebandykite jo užvesti, pirmiausia jį būtina patikrinti.
- Žiemą taip pat svarbu nuvalyti sniegą nuo duslintuvo.
- Gesintuvą rekomenduojama laikyti salone, nes gaisras po kapotu išplinta per kelias minutes.
Veiksmai kilus automobilių gaisrui:
- Nedelsiant sustokite, išjunkite variklį, įjunkite avarinį signalą.
- Pasitraukite ir patraukite visus automobilio keleivius, šalia esančius žmones saugiu atstumu.
- Skambinkite 112.
- Jei gaisras tik prasidėjęs ir turite gesintuvą, kapotą galima praverti tik šiek tiek ir purkšti į variklio skyrių. Jo negalima atidaryti plačiai, nes patekęs deguonis staigiai sustiprina liepsną.
- Jei ugnis didelė, girdisi spragsėjimas ar dūmai veržiasi į saloną - būtina atsitraukti ir laukti ugniagesių. Automobilis gali sudegti per kelias minutes, todėl svarbiausia saugoti žmones, ne turtą.
Elektromobilių gaisrų specifika
Elektromobilio baterijos gaisro patiems gesinti praktiškai neįmanoma. Pastebėjus intensyvų dūmijimą iš automobilio apačios, šnypštimą ar aitrų kvapą, reikia nedelsiant trauktis ir nebandyti atidaryti kapoto ar automobilio dugno. Toks gaisras gali atsinaujinti net po užgesinimo.
Bendros gaisrų priežastys ir prevencija
Per kelias dienas Lietuvoje kilo dešimtys gaisrų, nusinešusių ir žmonių gyvybes. Tarp dažniausių gaisrų priežasčių minimos netvarkingos ir per daug įkaitintos krosnis bei dūmtraukiai. Taip pat gaisrus sukėlė ir netinkamai naudojami šildytuvai.
Ugniagesiai įtaria, kad daugelis gaisrų kyla dėl to, kad gyventojai neatlieka dūmtraukių valymo, dėl ko įvyksta suodžių gaisrai. Taip pat pastebima, kad žmonės, vengdami šildytis malkomis, įjungia galingus elektrinius šildytuvus, kurių nereikėtų jungti į ilgiklius, nes jie nėra pritaikyti didelio galingumo prietaisams.
Vis dar nemažą dalį gaisrų sukelia ir neatsargus elgesys su cigaretėmis. Ugniagesiai nemokamai montuoja dūmų detektorius, tačiau kai kurie gyventojai jų nenori turėti, išmontuoja arba išima baterijas. Net ir turint dūmų detektorių, svarbu reguliariai jį testuoti ir laiku pakeisti baterijas.
Nusikaltimai ir kita statistika
Be gaisrų, pastaruoju metu fiksuojami ir kiti incidentai. Vilniaus oro uoste pasieniečiams teko tramdyti iš Norvegijos parskridusį neblaivų vyrą. Taip pat VSAT pareigūnai pasienio ruože sučiupo jau žinomą Lazdijų rajono gyventoją, gabenusį didelį kiekį kontrabandinių cigarečių. Sukčiai iš dviejų garbaus amžiaus moterų Klaipėdoje ir Vilniuje pasisavino per 130 tūkst. eurų, prisistatydami telekomunikacijų įmonės darbuotojais ir policijos pareigūnais.
Nors bendras avarijų skaičius Lietuvoje mažėja, kiekvienas gaisras, ypač tie, kurie kelia pavojų gyvybei, reikalauja ypatingo dėmesio ir prevencinių priemonių. Svarbu atkreipti dėmesį į saugumo taisykles, tinkamai prižiūrėti savo turtą ir, kilus pavojui, nedelsiant kreiptis pagalbos.