Lietuvoje vis dažniau vilkikų vairuotojais įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai. Kadangi šios valstybės nepriklauso Europos Sąjungai, įdarbinant vairuotojus iš šių šalių ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, reikalinga nacionalinė viza arba leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Įdarbinant užsienio pilietį, pasirašoma darbo sutartis, kurioje aptariami pagrindiniai aspektai: darbovietė, pareigos, atlyginimas, darbo krūvis, atostogos ir kitos garantijos.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo griežtesnė užsieniečių įdarbinimo tvarka. Norintieji atvykti dirbti privalės gauti Lietuvoje išduodamą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento teigimu, nuo šios datos šalyje nebegalės dirbti tie užsieniečiai, kurie anksčiau į Lietuvą vykdavo pasinaudodami beviziu režimu arba turėdami kitų valstybių išduotas nacionalines arba Šengeno vizas ar leidimus gyventi. Šis draudimas galioja ir įdarbinant užsienietį, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Teisiniai ir administraciniai aspektai
Įdarbinant užsienio pilietį, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus. Darbo sutartyje turi būti aiškiai aptarta, kaip bus atlyginama už darbą, susijusį su važiavimu arba atliekamą kelionėje: ar bus taikomas kilnojamojo pobūdžio darbas su Darbo kodekse numatyta kompensacija, ar darbuotojas bus siunčiamas į komandiruotes su dienpinigiais ir kitų išlaidų atlyginimu. Skirtumas tarp šių pasirinkimų slypi ne tik įforminime ir kompensacijų dydžiuose, bet ir papildomų atostogų suteikime - mokant kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą, privaloma suteikti ir dviejų darbo dienų papildomas atostogas.
Kitas svarbus aspektas - darbuotojų atsakomybė už jiems perduotas materialines vertybes, tokias kaip vilkikas ar krovinys. Naujasis Darbo kodeksas panaikino visišką materialinę darbuotojų atsakomybę, tačiau darbdavys turėtų įforminti darbuotojui perduotų vertybių aktą ir nustatyti taisykles, kaip jas naudoti, valdyti, tvarkyti ir saugoti. Dažnai prie darbo sutarties pasirašoma darbdavio turto naudojimo tvarka.
Lietuvos įmonė, suskaičiavusi darbo užmokestį užsieniečiui vairuotojui, jį apmokestina įprastais su darbo santykiais susijusiais mokesčiais: gyventojų pajamų mokesčiu (20 proc.) ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis (12,52 proc.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos šiems darbuotojams neišskaičiuojamos. Nuo 2019 m. užsieniečiai darbuotojai yra įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą tik tuo atveju, jeigu jiems yra suteiktas „lietuviškas“ asmens kodas.
Darbo laiko apskaita yra itin jautri sritis, nes už neteisingą darbo laiko žymėjimą numatytos nemenkos baudos. Norint tinkamai tvarkyti darbo laiko apskaitą užsieniečiui vairuotojui, rekomenduojama remtis tachografų ar kitų vilkikuose naudojamų įrenginių parodymais.
Vairuotojų trūkumas ir sprendimai
Europos Komisija paskelbė Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) parengtą išsamų tyrimą apie sunkvežimių vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą ir integraciją. Dokumente nurodoma, kad ES kelių transporto sektorius susiduria su struktūriniu vairuotojų trūkumu, vertinamu apie 500 tūkst. laisvų darbo vietų. Vidutinis krovinių transporto vairuotojų amžius siekia apie 47 metus, o jaunesni nei 25 metų darbuotojai sudaro vos 5 proc. visos darbo jėgos. Moterys ir jauni darbuotojai kartu sudaro mažiau nei 10 proc.
Ataskaita rodo, kad 2023 m. ES dirbo apie 300 tūkst. profesionalių vairuotojų iš trečiųjų šalių, tai sudaro 7,5 proc. visų vairuotojų. Palyginimui, visoje ES darbo rinkoje trečiųjų šalių piliečiai sudaro apie 5,1 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų.
Viena pagrindinių administracinių kliūčių yra ES profesinės kompetencijos pažymėjimo (CPC) reikalavimai. Norint gauti CPC, trečiosios šalies vairuotojas turi teisėtai gyventi valstybėje narėje ilgiau nei 185 dienas. Be to, trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimų pripažinimo ir keitimo tvarka valstybėse narėse skiriasi.
Tarp siūlomų sprendimų - vairuotojų įtraukimas į nacionalinius trūkstamų profesijų sąrašus ir dvišaliai susitarimai su trečiosiomis šalimis. Vokietija, pavyzdžiui, numato leisti laikyti kvalifikacinius egzaminus aštuoniomis užsienio kalbomis. IRU pabrėžia, kad vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas nėra vienintelis atsakymas į sektoriaus krizę, nes demografinis spaudimas didėja, o vairuotojų trūkumas jau šiandien riboja vežėjų galimybes plėstis.
Nuo 2026 m. sausio Lietuvoje bus įvesta iki 40 tūkst. per metus siekianti kvota samdomiems užsieniečiams, taip pat nustatytas privalomas minimalus atlyginimas - 1,2 proc. bruto darbo užmokesčio, įskaitant dienpinigius.
Naujovės ir pokyčiai
Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo Užimtumo įstatymo pakeitimai, numatantys griežtesnes baudas už nelegalų ir nedeklaruotą darbą. Taip pat VDI svetainėje bus viešinami darbdaviai, nelegaliai įdarbinę darbuotojus.
Pagal naujausius įstatymų pakeitimus, darbdaviams taikomi griežtesni reikalavimai. Įsidarbinti galės tik užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Panaikinama galimybė užsieniečiams dirbti su kitų šalių nacionalinėmis vizomis, išskyrus tam tikras išimtis. Grąžintas reikalavimas darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio kvalifikaciją ir patirtį. Užsieniečiai galės dirbti ne daugiau kaip pas keturis darbdavius.
Numatyta leisti užsieniečiams teikti prašymą dėl darbdavio keitimo tik praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos. Jei darbdavys arba bent vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį, neatitinka įstatymo sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius.
Nustatytas naujas kvotos skaičiavimo mechanizmas užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu. Nustatyta atsakomybė darbdaviams už įsipareigojimo užsieniečiui mokėti atitinkamo dydžio darbo užmokestį nesilaikymą.
Lietuvoje ėmė trūkti tolimųjų reisų vairuotojų: įmonės ragina didinti užsieniečių įdarbinimo kvotą
Užimtumo tarnyba pastebi, kad pastaruoju metu stipriai išaugo užsienio šalių darbuotojų poreikis, ką rodo ir kvotų panaudojimas. Dažniausiai prašoma sprendimų dėl darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (51 proc.). Dažniausiai Lietuvoje įdarbinami Uzbekistano piliečiai, nors pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia leidimų dirbti išdavė Baltarusijos piliečiams.
Beveik 20 metų veikianti agentūra „Bonus Vita“ yra viena iš vairuotojų iš trečiųjų šalių paieškos ir jų įdarbinimo Lietuvoje pradininkų. Įmonė teikia pagalbą įvairių užsienio šalių gyventojams, norintiems gauti leidimą gyventi ir įsidarbinti Lietuvoje, siekdama užtikrinti kuo sklandesnį darbuotojų atrankos, dokumentų tvarkymo, įdarbinimo ir integracijos procesą.
Tarptautiniai pervežimai reikalauja griežtai laikytis ES taisyklių dėl darbo laiko. Vairuotojai neturėtų dirbti daugiau kaip 9 valandas per dieną, o dviejų savaičių vairavimo trukmė negali viršyti 90 valandų. Darbuotojai privalo daryti pertraukas vairuodami, o poilsio laikotarpiai turi būti pakankami. Tachografo įrašus būtina saugoti bent vienus metus.
tags: #vairuotoju #idarbinimas #is #treciuju #saliu