Rugsėjį eismas keliuose gerokai suintensyvėja. Privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo statistika rodo, kad prasidėjus intensyvesnio automobilių eismo periodui, sutampančiam su prastėjančiu matomumu, eismo įvykių daugėja maždaug penktadaliu. Laimė, didelė dalis jų būna techniniai - žmonės nenukenčia.
Jeigu žinosite savo turimo draudimo sąlygas, eismo įvykio atveju būsite tikri dėl jums priklausančios pagalbos. Taip pat žinosite, už ką galite tikėtis draudimo išmokos, o kokias išlaidas teks padengti iš savo kišenės.
Vairuotojai kartais net nežino, kokioje bendrovėje yra apsidraudę. Kai tai reikia aiškintis stresinėje situacijoje, viskas trunka ilgiau ir kainuoja papildomų nervų. Dalis vairuotojų į specialistus kreiptis po eismo įvykio neskuba: vietoje to jie tariasi su artimaisiais, draugais ar giminėmis, ieško informacijos internete.
Jeigu automobilis apgadintas, gali būti sunku įvertinti, ar juo saugu važiuoti. Tokiu atveju rekomenduojame pasikonsultuoti su servisu arba techninę pagalbą teikiančia bendrove. Dauguma draudimo bendrovių siūlo platų spektrą pagalbos kelyje priemonių, tarp jų ir nemokamą transportavimą po eismo įvykio.
Eismo įvykių tipai ir veiksmai
Eismo įvykio, kaip ir bet kurios kitos nelaimės, numatyti nepavyks. Taigi, kokie būna eismo įvykiai? Sąlyginai juos galima suskirstyti į keturias atskiras kategorijas:
- Automobilių susidūrimas
- Užvažiavimas ant pėsčiojo
- Susidūrimas su gyvūnu
- Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ir t.t.
Nors visi jie, paprastai vadinami „avarijomis“, žiūrint teisiškai yra „eismo įvykiai“, kiekvienas jų turi tam tikrų niuansų, kuriuos, patekus į bet kurį iš jų, būtina įvertinti.
Automobilių susidūrimas
Bene dažniausiai mūsų gatvėse ir keliuose pasitaiko situacija - automobilių susidūrimas. Pagal šiandien galiojančius teisės aktus, jeigu susidūrime dalyvavo tik du automobiliai, savininkai sutarė dėl to, kas kaltas, abu automobiliai yra drausti, nė vienas vairuotojas nebuvo išgėręs ir nėra sužalotų žmonių, pareigūnų galima ir nekviesti. Užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir tuo incidentas bus baigtas. Kaltininkui gali pabrangti draudimas, tačiau tai tikrai nėra blogiausias dalykas. Beje, pasitikrinti ar galioja automobilio draudimas ir Techninė apžiūra, transporto priemonės savininkas arba automobilio dokumentus turintis asmuo gali V.Į. Regitros svetainėje.
Kiek kitaip atrodys situacija, jeigu susidūrusių automobilių bus daugiau arba bus sužalotų žmonių. Tuomet pareigūnų pasirodymas taps privalomas, o kol jų bus laukiama, labai rekomenduotina incidentą, jeigu automobilyje nebuvo vaizdo registratoriaus, nufilmuoti. Turint filmuotą medžiagą, net jei kažkas iš dalyvių sugalvos patraukti savo automobilį ar „primesti“ įkalčių, vėliau tai nebus sunku įrodyti. Taip pat būtina kviesti pareigūnus, jeigu kyla įtarimų, kad vienas iš vairuotojų galėjo būti neblaivus. Tuomet, nepaisant to, kas yra tikrasis kaltininkas, situacija gali pasisukti netikėta linkme.
Ir būtina kviesti pareigūnus, jeigu pradedam siūlyti susitarti, atsisakoma pildyti deklaraciją ir t.t. Reikalas tas, kad taip, dažniausiai, elgiasi arba turintys ką slėpti, asmenys, arba sukčiai, siekiantys pasipelnyti iš eismo įvykio. Nepildyti deklaracijos galima tik tuo atveju, jeigu kontaktas buvo silpnas, pažeidimų nėra ir abu dalyviai dėl to sutaria. Bet net ir tokiu atveju būtina užfiksuoti kontaktą bei rekomenduotina telefonu, kad ir 112, informuoti apie buvusį incidentą. To nepadarius ir, esą, sutarus dėl avarijos, vėliau galima sulaukti nemalonumų. Net nedidelis kontaktas vis tiek, formaliai, yra eismo įvykis, tad jo neįforminus ir išvykus vėliau galima sulaukti kaltinimų pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Už tokį veiksmą gali būti skiriama bauda, transporto priemonės konfiskavimas arba teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Tad išvykus visuomet teisus bus tas vairuotojas, kuris liko avarijos vietoje ir sulaukė pareigūnų.
Apibendrinant, net jeigu susidūrimas nėra didelis ir nėra prasmės pildyti deklaracijas, o padaryta žala yra minimali, labai rekomenduotina užfiksuoti incidento vietą, automobilių numerius, vairuotoją ir apie tai, jog buvo nedidelis kontaktas, bet nėra nei rimtų pažeidimų, nei sužalojimų, informuoti policiją. Visais kitais atvejais būtinos deklaracijos ar net pareigūnų iškvietimas.
Užvažiavimas ant pėsčiojo
Nors, šiuo atveju, minėtai kategorijai galima priskirti ir susidūrimą su dviratininku ar paspirtuko vairuotoju. Formaliai, dviračiai irgi yra transporto priemonė, tačiau skirtingai nuo automobilių, jie neturi nei saugos pagalvių, nei saugos diržų, todėl toks susidūrimas yra potencialiai pavojingesnis ir gali baigtis liūdniau, kadangi net, atrodytų, nedidelis automobilio ir pėsčiojo (dviratininko, paspirtuko vairuotojo) kontaktas, pastarajam, gali turėti ypatingai liūdnų pasekmių. Bendrą situaciją dar labiau blogina tai, kad jeigu pėstieji dar turi galimybių atšokti į šalį ar staigiai sustoti, dviratininkai ir paspirtukininkai juda gerokai greičiau, o pastarieji dar ir nėra linkę mūvėti šalmų.
Įvykus tokiam susidūrimui, nepaisant to, kas, atrodytų, yra kaltas, būtina kviesti policijos pareigūnus ir, priklausomai nuo situacijos, greitosios pagalbos medikus. Reikalas tas, kad po susidūrimo pėstis gali patirti vizualiai, plika akimi nematomų, tačiau sunkių pasekmių vėliau galinčių turėti, sužalojimų.
Taigi, jei jau taip nutiko, kad buvo susidurta su pėsčiuoju, pirmiausia būtina žmogų neskubant ir kruopščiai apžiūrėti. Jeigu jis guli nukritęs, jokiu būdu negalima žmogaus judinti, mėginti pakelti, pakeisti jo kūno padėtį ar pan. Visi medikai vieningai teigia, kad bet koks nekvalifikuotas bandymas teikti pagalbą avarijoje nukentėjusiam žmogui gali pastarojo būklę tik dar labiau pabloginti, nes ne specialistas tikrai nenustatys, kas vyksta žmogaus organizme.
Viskas, kuo galima padėti gulinčiajam, jį apkloti, kad nesušaltų ir laukti medikų. Norint, kad pagalba atvyktų kaip galima greičiau, būtina medikams nurodyti maksimaliai tikslias incidento koordinates. Su išmaniaisiais telefonais tai padaryti neturėtų būti sunku, skambinant mygtukiniu, nes tokius irgi dalis dar naudoja, reikėtų tiksliai nupasakoti vietovę, namų numerius ir t.t.
Laukiant medikų būtina su žmogumi šnekėtis ir neleisti jam prarasti sąmonės. Galima klausti vardo, adreso, pakalbėti apie artimuosius ar pan. Jeigu incidento metu kažkas lūžo ir bėga kraujas, kraujavimą, vėlgi, minimaliai judinant nukentėjusįjį, būtina sustabdyti. Vienu atveju padėtų aukščiau kraujavimo vietos užverštas žgutas, kitu - medžiagos prispaudimas prie kraujuojančios vietos. Beje, tokios pagalbos suteikimui reikia nusiteikti ir morališkai. Nors formaliai visi vairuotojai turi išmanyti, kaip ją suteikti, praktiškai tai yra tekę atlikti vienam kitam. Tad, nenorint to daryti, reikia stengtis vairuoti atsargiai ir atidžiai.
Vienas realus pavojaus šaltinis yra netikėti iš bet kur galintys pasirodyti vaikai - vasarą jie tiesiog išbėga į kelią, žiemą gali ten atsidurti nesuvaldę slidžių ar rogučių. Jeigu tenka judėti per tankiai gyvenamą zoną, daryti tai reikėtų kaip galima mažesniu greičiu, atidžiai stebint aplinką.
Kita galima susidūrimo priežastis - pakiša, tik čia piktavaliai pakiša ne automobilį, o patys save ar savo bendrininką. Pastaruoju atveju incidento vietoje tuoj pat atsiranda liudininkai, kurie esą matė, kaip viskas nutiko ir tai, kad vairuotojas - kaltas. Tokiu atveju labai praverčia vaizdo registratorius arba automobilyje sėdinčių keleivių parodymai. Deja, registratorius turi ne visi, o ir keleivių šiandien vežioti negalima, tad belieka viena išeitis - jeigu situacija panaši į pakišą, kviesti policijos pareigūnus. Sukčiai, šito, tikėtina išsigąs ir klausimas bus išspręstas.
Jeigu incidentas įvyko, tačiau susidūrimas buvo lengvas - žmogus neparkrito, niekas nelūžo, kraujo taip pat nėra, vairuotojui vis tiek vertėtų sustoti, išlipti ir pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Pasiteirauti kaip jaučiasi, ar nieko neskauda, ar nepykina ir t.t. Vėlgi, tikslinga nufotografuoti incidento vietą, asmenį, o apie patį susidūrimą informuoti policiją. Nes tiek susidūrimas su kitu automobiliu, tiek užvažiavimas ant pėsčiojo yra eismo įvykis, tad apie jį nepranešus ir išvažiavus, viskas gali būti įvertinta kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.
Susidūrimas su gyvūnu
Dar viena, ypač pavasarį ir rudenį aktualia tampa problema - susidūrimas su gyvūnu. Nors keliuose statomi atitvarai, tveriamos tvoros ir formuojami gyvūnams skirti tuneliai, visos šios priemonės gelbsti ne visada. Šiuo atveju taip pat tikslinga išskirti, kad susidūrimų su gyvūnais taip pat būna įvairių. Tarkim, nors skamba visai nesmagiai, bet pervažiavus ežiuką ar partrenkus kačiuką, pastarajam toks susidūrimas, aišku, baigsis mirtimi, tačiau didesnių sunkumų, išskyrus nebent sielos graužatį, transporto priemonės vairuotojas nepatirs.
Visai kitaip situacija atrodys susidūrus su stirna, šernu ar briedžiu. Tokiu atveju susidūrimo pasekmės gali būti ne tik jaučiamos, bet ir tragiškos. Ypač - paskutiniu atveju. Universalios taisyklės, kaip išvengti tokio susidūrimo, nėra, tačiau reikėtų atminti, kad gyvūnų migracijos laikotarpiu važiuojant miškingomis vietovėmis, reikėtų judėti mažesniu greičiu, atidžiai stebėti aplinką ir būti pasiruošusiems įvairiems netikėtumams. Tarkim, jeigu briedžiai, paprastai, vaikšto po vieną, tai stirnos ar šernai keliauja grupėmis ir pastebėjus per kelią bėgant vieną tokį gyvūną, labai rekomenduotina būtų sustoti ir palaukti, kol prabėgs visi.
Dar vienas, gal nevisai smagus, bet naudingas patarimas - atskirais atvejais - važiuojant vietoje, kur didelis automobilių eismas, per tiltą, sankasą ar panašų inžinierinį objektą, kilus pasirinkimui - pradėti manevruoti ar susidurti su gyvūnu, turėtų būti pasirenkamas būtent šis variantas. Reikalas tas, kad pradėjus manevruoti slidžiame ar pašalusiame kelyje, automobilis gali greitai tapti nevaldomas, nulėkti į griovį ar, išlėkęs į priešpriešinę eismo juostą, susidurti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiu atveju pasekmės būtų dar liūdnesnės, negu susidūrimo su stirna ar tuo pačiu šernu atveju.
Jeigu taip nutiks, kad susidūrimo išvengti nepavyks, rekomenduotina neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos, o informuoti apie susidūrimą telefonu 112. Jie jau pasirūpins, kad į įvykio vietą atvyktų policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, nes, dažniausiai, jei gyvūnas po sudūrimo ir lieka gyvas, jis būna sunkiai sužalotas, tad vienintele išeitimi būna jį užmigdyti. Vairuotojams, formaliai, draudžiama pasiimti žuvusį gyvūną, tačiau baudos už tokius eismo įvykius skiriamos ypatingai retai, nes, paprastai, būna įrodoma, kad susidūrimo išvengti nebuvo galima. Blogiausia, kas gali būti padaryta - po susidūrimo palikti sužeistą gyvūną, taip pasmerkiant jį lėtai ir skausmingai mirčiai...
Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ir tt.
Įdomus pastebėjimas - nors susidūrimų su stulpais, stotelėmis ar atitvarais mūsų krašte netrūksta, dažnas vairuotojas į tokias avarijas linkęs žiūrėti „pro pirštus“. Deja, toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir gali turėti neigiamų pasekmių. Reikalas tas, kad įvardinta situacija - atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ir t.t. - taip pat turi savų niuansų.
Pirmiausia reikia atminti, kad stotelės, stulpai, atitvarai, kelio ženklai ir pan., irgi yra kažkieno nuosavybė. Juos sugadinus, sulaužius ar kitaip jiems pakenkus, savininkas patirs nuostolių, kuriuos kažkas turės kompensuoti. Paprastam vairuotojui gali atrodyti, kad vienas ar kitas kelio ženklas daug nekainuoja, todėl po susidūrimo su juo galima tiesiog tyliai pasišalinti. Visgi, įvertinus, kiek kelio ženklų kasmet yra „nušienaujama“, susidaro ne tokia jau maža suma, tad savininkai, būtų tai valstybinės institucijos ar privačios įmonės, suinteresuoti tokių išlaidų nepatirti, todėl susidūrimas su kelio ženklu ar atitvaru bei policijos neiškvietimas, vėliau gali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už kurį, kaip buvo minėta, laukia rimtos sankcijos.
Dar viena svarbi aplinkybė - paties vairuotojo, nebūtinai transporto priemonės savininko ir nebūtinai turinčio teisę vairuoti tą priemonę, atsakomybė. Sėkmingai „nunešus“ kur nors mieste stovinčią viešojo transporto stotelę ir išvažiavus ar palikus automobilį ir pabėgus, pareigūnams tikrai kils nemažai klausimų. Tai padaręs asmuo gali būti įtartas automobilio vagyste, alkoholio arba narkotikų vartojimu ar teisės vairuoti automobilį neturėjimu. Ne patys smagiausi įtarimai, bet praktika rodo, kad būtent tokie asmenys, dažniausiai, linkę slėpti savo padaryta nusižengimą. Taip daryti taip pat nerekomenduojama. Jeigu kur nors laukuose atsitrenkus į stulpą dar galima tikėtis išvengti atsakomybės, miestuose, kur apstu vaizdo stebėjimo kamerų bei beveik visada pasitaiko praeivių, toks bandymas tikrai baigsis liūdnai ir su nemaloniomis pasekmėmis.
Veiksmai po eismo įvykio
Automobilių avarija kelyje vienas nemaloniausių dalykų, kurie gali atsitikti netikėtai. Negana to, kad Jūsų kelionė buvo sutrukdyta, patyrėte stresą ir tikrai vėluosite pasiekti kelionės tikslą, patekus į eismo įvykį ir pildant deklaraciją, ne vieną kamuoja klausimai, ar teisingai su kitu eismo dalyviu nustatė įvykio kaltininką, ar draudimas tiksliai įvertins padarytus nuostolius ir greitai sureguliuos žalą?
Žalų ekspertai ragina pirmiausia nufotografuoti eismo įvykio vietą, o tuomet patraukti automobilius ir imtis pildyti deklaracijas.
Žalų ekspertai puikiai supranta jūsų nuogąstavimus, todėl, kad žalą įvertintų tiksliau ir greičiau, rekomenduoja iškart po eismo įvykio nufotografuoti susidūrusius automobilius ir deklaraciją užpildyti mobiliojoje programėlėje draudimoįvykiai.lt. Visi duomenys ir fotografijos iš įvykio vietos bus automatiškai perduotos „Lietuvos draudimui“. Tokiu būdu žalų ekspertai iškart pradės reguliuoti žalą ir netrukus susisieks su jumis dėl nuostolio atlyginimo būdo.
Jei pildote popierinę deklaraciją, pranešti apie žalą galima nuotoliniu būdu - registruojant įvykį internetu arba savitarnoje. Kartu prisekite ir eismo įvykio bei apgadinto automobilio nuotraukas.
Kodėl svarbu nufotografuoti į eismo įvykį patekusius automobilius ir patį eismo įvykį?
Mantas neseniai pakliuvo į nedidelį eismo įvykį. Kitas vairuotojas jam pasiūlė nuvažiuoti į šoną ir tuomet supildyti deklaraciją. Bepildant vairuotojai susiginčijo dėl kaltės. Automobiliai jau buvo patraukti iš įvykio vietos ir Mantui buvo sunku pagrįsti, kad jis nėra įvykio kaltininkas.
Pirmosios pagalbos teikimo kursai yra privalomoji vairavimo egzamino dalis daugumoje ES šalių. Prie jautriausios kategorijos eismo dalyvių, dažniausiai priskiriami dviratininkai, todėl sugebėjimas greitai reaguoti nelaimingo atsitikimo metu tampa gyvybiškai svarbiu momentu. Jūsų paties saugumas turėtų būti prioritetu bet kokio nelaimingo atsitikimo metu. Būtinai įsitikinkite, kad eismas visiškai sustojo, o aplink esantys žmonės buvo informuoti dėl įvykusios avarijos tam, kad išvengtumėte dar daugiau aukų. Jei matote ant važiuojamosios kelio dalies išsiliejusius degalus, kitus degius skysčius, pirmiausiai atjunkite stovinčių transporto priemonių variklius. Apsidairykite ir nustatykite tikslų transporto priemonių bei keleivių skaičių patekusių į eismo įvykį. Įsitikinkite, kad žmogus nepraradęs sąmonės. Užtikrinkite, kad sužeistasis galėtų kvėpuoti ir būtų atviri kvėpavimo takai, jis galėtų būti šiek tiek palinkęs į priekį ar vieną šoną. Stenkitės kuo mažiau judinti ar juolab sukinėti žmogų. Kalbėkite ir drąsinkite itin ramiu tonu, nesukeliant išgąsčio. Jei žmogus nekvėpuoja, bandykite jį atgaivinti. Tai pirmas žingsnis prieš kviečiant medikus. Žmogų be sąmonės iš automobilio ar kitos transporto priemonės bandykite ištraukti tik esant būtinybei (sprogimo, gaisro tikimybei). Kad viską atliktumėte tinkamai, dar kartą raginame pasikonsultuoti su pagalbos centro operatoriais. Visi nukentėjusieji turi būti patraukiami iš vietos, kurioje mėtosi avarijos metu atskilusių nuolaužų skeveldros į saugesnę vietą. Turėkite omenyje, kad įvykis gali itin stipriai paveikti žmones, tad stenkitės kuo greičiau juos nuraminti ir neleiskite blaškytis ar stipriau judėti. Kūnas yra žymiai minkštesnis nei metalo konstrukcijos, tad jei transporto priemonė nukenčia nepataisomai, kyla didesnė grėsmė, kad viduje likęs žmogus patyrė ir vidinius sužalojimus. Įstrigusių transporto priemonėje būklę svarbu sekti nuolatos, o pagalbą teikiančias tarnybas informuoti nedelsiant. Jei avarijos metu buvote netoliese, pasistenkite prisiminti kuo tikslesnį įvykio laiką, kas ypač svarbu gelbėtojams. Svarbu, kad nuošalyje neliktų ir esantys aplinkui, nes papildoma pagalba prilaikant sužeistojo kaklą tampa vienu svarbiausiu faktoriumi. Jei avarijos metu, iš automobilio iškritęs asmuo yra sąmoningas, stenkitės jo per daug nejudinti. Įsitikinkite, ar eismas kontroliuojamas užtikrinant visišką saugumą.
„Regitros“ duomenimis pernai net 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Dalis vairuotojų gali pamiršti apie draudimą ir prisiminti tik nutikus eismo įvykiui.
Pagrindiniai veiksmai patekus į eismo įvykį
- Įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavusios transporto priemonės valdytojas, pirmiausiai turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų. Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka.
- Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
- Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu.
- Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
- Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.
Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą.
Nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadinta turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti. Jei eismo įvykio kaltininkas draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę. Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu - nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri žalas administruoja Biuro vardu (surinks reikiamus dokumentus, įvertins žalą ir Biuro vardu ją atlygins).
Auto įvykio deklaracijos pildymas
Sugadinto automobilio pašalinimas iš įvykio vietos
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Jei vairuotojas sužeistas
Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.
Draudimas po eismo įvykio
Žinoma, geriausia būtų, kad eismo įvykio dalyviai būtų pasirūpinę galiojančios draudimu. Jei nutinka, kad nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama. Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį atsakingą už žalos padarymą ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio, pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.
Draudikų pareigos
Kaltininko draudimo bendrovė pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
- Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškais tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
- Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn., skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Situacijos įvertinimas ir nusiraminimas
Pirmas veiksmas, kurį reikia atlikti patekus į autoįvykį - blaiviai įvertinti situaciją ir suprasti, ar nekyla pavojus pačiam sau ir kitiems to paties eismo įvykio dalyviams. Tiesa, ir šioje situacijoje kiekvienam žmogui pirmiausia reikia įvertinti savo būklę ir tik tada rūpintis kitais. Supratus, kad pagalbos reikia šalia esantiems, privalu elgtis ypatingai atsargiai, nes keli neteisingi sprendimai ir judesiai gali stipriai pabloginti nukentėjusiojo būklę.
Kartais tiek savo, tiek ir kitų šalia esančiųjų būklės įvertinimas gali būti netikslus, o taip, anot specialistų, atsitinka dėl adrenalino ir kortizolio antplūdžio. Šie hormonai išsiskiria daugelyje gyvybei pavojingų situacijų ir būtent dėl to žmonės gali kurį laiką jaustis gerai net ir patyrę sunkius sužeidimus.
Jeigu tarp avarijos dalyvių yra bent vienas sužalotas asmuo, būtina kviestis policijos pareigūnus ir medikus bendruoju pagalbos numeriu 112. Nutraukus eismo įvykį, taip pat būtina užtikrinti, kad kitos transporto priemonės, judančios pro įvykio vietą, nesusidurtų su į įvykį jau papuolusiomis transporto priemonėmis. Naktimis jos gali būti itin sunkiai matomos, o dienos metu matomumui gali trukdyti kalneliai ar posūkiai, todėl įspėjamieji ženklai būtini.
Net jeigu visi avarijoje dalyvavę asmenys neabejoja, kad nenukentėjo fiziškai, stresas tokioje situacijoje yra neišvengiamas. Dėl jo poveikio gali būti priimami neteisingi sprendimai, galintys apsunkinti tolesnį situacijos valdymą. Universalus būdas, kaip susidoroti su autoįvykio sukeltu stresu, yra kvėpavimas.
Rekomendacijos, esant dideliam sukrėtimui: nutraukus bet kokiam sukrečiančiam įvykiui, pvz. rimtam autoįvykiui, kuomet kyla grėsmė vairuotojo ar kito žmogaus gyvybei, labai svarbi pagalba yra kito žmogaus apkabinimas, suteikiama šiluma - tai ramina nervų sistemą. Jeigu didelis stresas nepraeina - verta kreiptis į psichologinės sveikatos specialistus.
Deklaracijos pildymas
Kuomet vairuotojai yra užtikrinti, kad susidūrimas yra „techninis“, jiems tenka prievolė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Ji reikalinga tam, kad draudimo bendrovės, kuriose apdrausti abu automobiliai, galėtų išspręsti įvykio metu patirtos žalos atlyginimo klausimus. Deklaracijų pildymo įrankis pagal transporto registracijos numerį automatiškai pateikia automobilio savininko vardą bei pavardę, leidžia nurodyti apgadintas automobilio vietas ir nubraižyti įvykio schemą. Tokiu būdu pateiktas deklaracijas pripažįsta visos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės. Be to, deklaracijos pateikimo įrankis padeda išvengti deklaravimo klaidų ir automatizuoja dalį proceso, tad stresinėje situacijoje vairuotojai galės jaustis labiau užtikrinti.
Tiesa, kaip ir įprastinės popierinės deklaracijos atveju, jis nėra tinkamas tuo atveju, kai eismo įvykyje yra sužalotų žmonių, dalyvauja daugiau nei dvi transporto priemonės arba bent viena iš transporto priemonių yra registruota ne Lietuvoje - tuomet įvykį turi registruoti policijos pareigūnai.
Viskas, ko reikia patekus į techninį autoįvykį, yra išmanusis telefonas. Nesvarbu, kas telefono gamintojas ir kokia operacinė sistema jame įdiegta. Norint pasinaudoti deklaracijų pildymo įrankiu, nereikia siųstis jokių programėlių - pakanka atsidaryti interneto svetainę draudimoivykiai.lt, kurioje užregistruoti įvykį nebus sunku net ir tiems, kurie nėra įgudę naudotis technologijomis.
Policijos departamento komunikacijos skyriaus vadovas sako, kad statistiniai duomenys apie tai, kiek kartų pareigūnams tenka vykti į iškvietimus, kuriuose būtų visiškai pakakę įvykio deklaracijų užpildymo, nėra registruojami. Tačiau patvirtino, kad tokių įvykių iš tiesų esama. "Tokie eismo įvykiai klasifikuojami kaip C kategorijos įvykiai. Nuo metų pradžios užregistruota virš 131 tūkstančio tokių pranešimų. Į šią kategoriją patenka ir eismo įvykiai parkavimo vietose, ir techniniai eismo įvykiai, ir panašiai. Faktas, kad tokių atvejų pasitaiko, bet tikslių duomenų mes neturime", - sako atstovas. "Reaguojant į tokius iškvietimus kainuoja degalai ir laikas, o svarbiausia - tokie įvykiai iš mūsų atima žmogiškąjį resursą, nes tada pasitaiko atvejų kai sunku surasti, kas gali reaguoti į rimtesnius įvykius, užtikrinti viešąją tvarką, eismo saugumą", - tvirtina policijos atstovas.
Kada reikėtų kviesti policijos pareigūnus?
Net jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja - reikia kreiptis į policijos pareigūnus. Taip pat svarbu kviesti pareigūnus, jei kyla įtarimas, kad avariją sukėlęs asmuo yra apsvaigęs.
Ne ką mažiau svarbu prisiminti, kad laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės. Tai reiškia, kad draudimas nukentėjusiam asmeniui išmokės žalos išmoką ar apmokės remontą, o vėliau ta suma bus išieškota iš avariją sukėlusio žmogaus.
Pareigūnus taip pat reikėtų kviesti jei žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei padarius žalos valstybės arba privačiam turtui: nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą. Patys pareigūnai išskiria ir daugiau atvejų.
„Taip pat apie eismo įvykį policijai reikia pranešti, jei eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos (ar kitais būdais nefiksuoja eismo įvykio) arba jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti ir pranešti jam apie sugadintą turtą. Be to, policija turėtų būti informuojama tais atvejais, kai vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, vairuotojas įtariama yra neblaivus ar apsvaigęs, neturintis teisės vairuoti ar transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų“, - pabrėžė.
