Sustiprintame saugos diržų naudojimo patikrinime pastebėti nuviliantys rezultatai. Praėjusią savaitę, kovo 12-18 dienomis, Europos kelių policijos pareigūnai vykdė sustiprintą saugos diržų ir vaikams skirtų specialių sėdynių naudojimo kontrolę. Šią prevencinę priemonę (Operation Seatbelt) inicijavo Europos kelių policijos tinklas TISPOL (European Traffic Police Network), vienijantis daugelio Europos šalių kelių policijos padalinių veiklą.
Mūsų šalyje policijos pareigūnai išaiškino 528 saugos diržų ir vaikams skirtų specialių sėdynių naudojimo tvarkos pažeidimus. Praėjusiais metais analogiškos prevencinės priemonės metu užfiksuoti 525 tokie pažeidimai, 2016 metais - 485, 2015 metais - 651. Tarp pažeidėjų - 106 keleiviai, automobiliuose nesegėję saugos diržo. Užfiksuoti 8 atvejai, kai vaikai vežti pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taip neatsakingai savo mažuosius keleivius vežė 5 vyrai ir 3 moterys.
Lietuvos policijos tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad už saugumą kelyje esame atsakingi visi eismo dalyviai - ir vairuojantys transporto priemonę, ir keleiviai, ir pėstieji. Užsisegti saugos diržą nėra vien asmeninio apsisprendimo dalykas, tai yra kiekvieno vairuotojo ir keleivio pareiga. KET nurodoma, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.
Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę.
Atsakomybė už saugos diržų segėjimą
Gali kilti klausimas, kas laikomas atsakingu už suaugusių bei sveikų keleivių diržo segėjimą automobilyje - pats keleivis ar vairuotojas? Pasak Lietuvos policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Jorūnės Liutkienės, keleivis yra atsakingas už savo saugumą ir privalo vykdyti jam deleguotą pareigą - užsisegti saugos diržą: „Be abejo, atvejais, kai kalbama apie mažamečius vaikus, neįgaliuosius, kuriais reikia pasirūpinti, atsakomybę prisiima vairuotojas ar kitas suaugusysis. Taip pat vairuotojas gali nevežti tokio keleivio, kuris nepaiso Kelių eismo taisyklių - neužsisega saugos diržo. Administracinė nuobauda skiriama tam asmeniui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą“.
Lietuvos įstatymams numato, kad naudojimosi saugos diržais bei vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų.
Pasak pašnekovės, saugos diržų nenaudojimas dar išlieka vienu iš pakankamai dažnai nustatomų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tačiau vairuotojų ir keleivių sąmoningumas didėja. Atsižvelgiant į policijos pareigūnų vykdomų prevencinių priemonių rezultatus, galima teigti, kad vairuotojai ir keleiviai vis dažniau rūpinasi savo saugumu ir važiuodami automobiliu užsisega saugos diržus taip pat įprato bei naudoja vaikams vežti skirtas specialias sėdynes. „Per pirmus 9 šių metų mėnesius išaiškinta apie 16 400 atvejų, kai vairuotojai ir keleiviai nenaudojo saugos diržų (tarp jų 2 393 - keleivių padaryti pažeidimai). 2022 metais iš viso nustatyta apie 25 000 šių pažeidimų“, - sakė J. Liutkienė.
Pavežėjų kasdienybė
Itin dažnai su diržą užsisegti atsisakančiais keleiviais susiduria pavežėjai bei taksi vairuotojai. Pastarieji turi įstatymų numatytą teisę nevežti tokio keleivio. „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius primena, kad pavežėjimo kelionės metu tiek vairuotojams, tiek keleiviams galioja tos pačios kelių eismo taisyklės, kaip ir paprastos kelionės atveju - keleiviai privalo segėti saugos diržus. „Savo ruožtu reikalaujame iš savo vairuotojų, kad kelionių metu būtų laikomasi KET, įskaitant ir saugos diržus. Jeigu keleivis atsisako užsisegti diržą, vairuotojas gali atšaukti kelionę ir nurodyti tai kaip priežastį. Paaiškėjus, kad vairuotojas nesilaiko KET, jis yra perspėjamas bei edukuojamas, o susidūrus su besikartojančiais ar piktybiniais pažeidimais, tokio vairuotojo prieiga prie platformos gali būti sustabdyta“, - ne tik keleivių, bet ir vairuotojų atsakomybę pabrėžė A. Pacevičius.
Dažnai išgelbsti gyvybę
Nors kai kuriems vairuotojams bei keleiviams atrodo priešingai, saugos diržai automobilyje skirti užtikrinti saugumą avarijos atveju. GMPT transporto skyriaus koordinatorius Ričardas Rusteika sako, kad paramedikai pastebėjo, jog neseginčių saugos diržų vairuotojų ir keleivių traumos būna sunkesnės ir dažniau mirtinos. Pagrindinės traumos, kylančios per avariją nesegint diržo, yra galvos ir krūtinės traumos, kai nesegintis saugos diržo keleivis ar vairuotojas iš inercijos lekia į priekį, trenkiasi į vairą, prietaisų panelę ar priekinį stiklą. Taip pat neretai vairuotojai bei keleiviai iškrenta pro išdužiusius langus ar atsidariusias duris ir dažnai pakliūva po besiverčiančiu automobiliu.
„Norint, kad saugos diržai atliktų numatytą funkciją, turi būti tvarkingi, automatinės fiksacijos sistema nesugedusi, o diržų užsegimas turi atitikti keleivio ūgį. Neseniai Kauno rajone žuvo 3 metukų mergaitė, kuri segėjo saugos diržą, bet diržas nebuvo įrengtas ir sureguliuotas pagal jos dydį, todėl mergaitė iš jo išslydo. Ne veltui yra sugalvotos vaikiškos kėdutės automobiliuose. Ne mažiau svarbūs ir sėdynių galvos atlošai. Jei atlošas sureguliuotas per aukštai ar per žemai, traumų tikimybė didėja“, - pasakojo R. Rusteika.
GMPT atstovas, paklaustas, ar saugos diržas gali išgelbėti gyvybę, atsakė „vienareikšmiškai taip“. Jis pridūrė, kad Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai dažnai tampa sužalojimų, įvykusių dėl saugos diržo vengimo, liudininkais, darbe susidurdami su pasekmėmis, kurias reikia tvarkyti nedelsiant: „Dirbant šį darbą, paprastai nebūna laiko analizuoti ar buvo laikomasi saugos reikalavimų“.
Lietuvos policijos atstovė nuogąstavo, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai vaikus suaugusieji veža pasisodinę ant kelių, leidžia jiems važiuoti ant galinės sėdynės per vidurį įsikibus į priekines sėdynes. Neretai maršrutinėmis transporto priemonėmis važiuojantys keleiviai taip pat neužsisega saugos diržų, nors jie yra įrengti. „Užsegtas saugos diržas, įvykus eismo įvykiui, gali apsaugoti vairuotoją ir keleivį(-ius) nuo tragiškų padarinių, kūno sužalojimų ar net žūties. Kaip rodo praktika, daugiausia nukenčia eismo įvykiuose keleiviai, kurie neužsisegę saugos diržų (iškrenta iš transporto priemonės, yra prispaudžiami prie priekinės keleivio sėdynės, patiria sunkias galvos traumas). Pavyzdžiui, mikroautobusui nuvažiavus nuo kelio ir apvirtus, iš jo iškritę keleiviai patiria sunkiausius sužeidimus ar net žūsta“, - sakė J. Liutkienė.
Teisinis reglamentavimas
Lietuvoje saugos diržų naudojimas nėra tik saugos rekomendacija - tai yra įstatymu nustatyta prievolė. Vairuotojai ir keleiviai privalo prisisegti saugos diržus transporto priemonėse, kuriose jie yra įrengti, kaip nustatyta Kelių eismo taisyklėse (KET) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ANK). Pagal KET, kiekvienas vairuotojas ir keleivis transporto priemonėje, kurioje yra saugos diržai, privalo juos tinkamai naudoti. Tai taikoma tiek priekinėms, tiek galinėms sėdynėms.
Ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jei transporto priemonėje yra saugos diržai. Senesniuose modeliuose, kuriuose diržai nebuvo įrengti, ši prievolė netaikoma. Vaikams taikomos papildomos saugos priemonės. Lietuvos įstatymai reikalauja naudoti patvirtintas vaikų sėdynes arba tvirtinimo sistemas, pritaikytas vaiko ūgiui ir svoriui.
Europos kelių eismo saugumo tyrimai rodo, kad saugos diržų naudojimas sumažina mirtino sužalojimo riziką susidūrimo atveju daugiau nei 40 %. Be teisinio aspekto, saugos diržų naudojimas yra atsakomybės klausimas - tiek vairuotojui, tiek keleiviams.
KET reikalauja, kad visi transporto priemonės vairuotojai ir keleiviai, jei automobilyje yra įrengti diržai, juos užsisegtų prieš pradedami važiuoti. Saugos diržas turi būti segimas teisingai: juosiant per petį ir per juosmenį, kaip nurodo gamintojas. Jei autobuse yra diržai, prie kiekvienos sėdynės turi būti informacinis ženklas, primenantis apie jų naudojimą.
Baudos už saugos diržo nenaudojimą
Už saugos diržo nesisegimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (ANK). Standartinės baudos už saugos diržo nenaudojimą:
- Pirmas pažeidimas: 30-50 eurų.
- Pakartotinis pažeidimas: 60-90 eurų.
Lietuvoje policija reguliariai atlieka saugumo patikrinimus, ypač kelių eismo saugumo kampanijų metu.
Išimtiniai atvejai, kai saugos diržo segėti neprivaloma
Nors saugos diržas yra privalomas daugeliu atvejų, KET numato kelias išimtis, leidžiančias jo nesisegti tam tikrose situacijose:
- Vairuotojams gyvenvietėse: Leidžiama nesisegti diržo važiuojant atbuline eiga arba manevruojant stovėjimo aikštelėse.
- Asmenims su medicininėmis priežastimis: Jei kompetentinga institucija (paprastai gydytojas) išduoda specialų pažymėjimą, nurodantį, kad dėl sveikatos būklės diržo segėti negalima, toks asmuo atleidžiamas nuo šio reikalavimo. Svarbu pabrėžti, kad išimtys netaikomos keleiviams, nebent jie turi medicininį pažymėjimą.
- Taksi vairuotojams, kai veža keleivius.
- Vairavimo instruktoriams mokymo metu.
- Specialiųjų tarnybų darbuotojams tam tikrais atvejais.
Atsakomybė už vaikų vežimą
Vaikų vežimas reikalauja ypatingo dėmesio, nes jie labiau pažeidžiami. Vaikai iki 12 metų arba žemesni nei 150 cm turi būti vežami specialiose kėdutėse arba paaukštinimuose, atitinkančiuose jų ūgį ir svorį. Šios sistemos turi atitikti tarptautinius standartus (pvz., JT EEK taisykles Nr. 44/03 ar Nr. 129).
Kam stovėti spūstyje, kai galima ją apvažiuoti #lietuva #lithuania #automobile #transport
Ką daryti, jei manote, kad bauda skirta nepagrįstai?
Jei manote, kad bauda už saugos diržo nenaudojimą skirta nepagrįstai, turite teisę ją ginčyti. Pirmiausia, atidžiai išnagrinėkite baudos protokolą ir įsitikinkite, kad jame nėra klaidų. Jei turite įrodymų, kad buvote prisisegęs, pavyzdžiui, vaizdo įrašą iš automobilio kameros ar liudininkų parodymus, pateikite juos policijai. Jei policija atsisako panaikinti baudą, galite kreiptis į teismą. Svarbu tai padaryti per nustatytą terminą, kuris paprastai nurodomas baudos protokole. Teisme turėsite pateikti visus turimus įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius jūsų poziciją.
Saugos diržų būklė ir patikra
Automobilių techninės apžiūros centro vadovas Algimantas Idzelis pasakoja matęs ne vieną pavyzdį, kai į saugos diržų būklę žiūrima pro pirštus. Kartais ja susirūpinama tik prireikus atlikti automobilio techninę apžiūrą. Specialistas atsako, kuo pasižymi tvarkingi saugos diržai kaip patikrinti, ar jie atlieka esminę savo funkciją.
„Su saugos diržais susijusios problemos būna įvairios. Pavyzdžiui, diržai kažkodėl neužsifiksuoja. Taip pat gali strigti ar apskritai neveikti diržo sagtis. Tokia situacija ypač dažna galinėse sėdynėse. Žmonės klaidingai mano, kad pavojus sėdint automobilio gale yra mažesnis ir nepakeičia pažeistų saugos diržų. Žinoma, nutikus eismo įvykiui paaiškėja, kad ir gale sėdintys, diržų neprisisegę keleiviai gali būti sunkiai sužeisti ar net žūti. Pasitaiko, kad vairuotojai mūsų specialistams prasitaria, jog su neveikiančiais saugos diržais važinėjo kurį laiką ir juos sutaisyti prisiruošė tik ruošiantis techninei apžiūrai“, - pasakoja pašnekovas.
Jis džiaugiasi, kad situacija pamažu gerėja: abejingumą savo ir aplinkinių saugumui A. Idzelis mato vis rečiau. „Iš praktikos pastebiu, kad žmonės saugos diržų reikšmę vertina labiau nei prieš kelis ar keliolika metų. Kelių eismo taisyklės įpareigoja važiuoti prisisegus tvarkingą saugos diržą - dauguma vairuotojų ir keleivių prie šio reikalavimo priprato ir jo laikosi. Gerėjančiai situacijai reikšmės turi griežtesnis požiūris į pažeidėjus ir didesnis visuomenės sąmoningumas“.
Specialisto žodžius iliustruoja ir Lietuvos kelių policijos suvestinė. Pavyzdžiui, 2010 m. už saugos diržų nesegėjimą nubausta daugiau nei 31 tūkst. vairuotojų ir per 3 tūkst. keleivių. Pernai tokių pažeidėjų įkliuvo gerokai mažiau: beveik 21 tūkst. vairuotojų ir per 2 tūkst. keleivių.
Perkant naudotą automobilį, būtina įvertinti saugos diržų būklę
Siekiant užtikrinti vairuotojo ir keleivių saugumą, A. Idzelis pataria reguliariai patikrinti saugos diržą. Tai ypač svarbu planuojant įsigyti naudotą automobilį. Tokių transporto priemonių istorijoje neretai pasitaiko bent vienas autoįvykis, kurio metu padaryta žala įvairiems automobilio komponentams, tarp jų - ir saugos diržams. Pašnekovas atkreipia dėmesį į kelis aspektus: Saugos diržų išvaizda. Būtent ji pirmiausia įspėja apie galimas problemas. „Geros būklės saugos diržas yra nesutrūkęs, neįplyšęs, neapšepęs. Prieš perkant naudotą transporto priemonę, būtina atidžiai apžiūrėti visus saugos diržus ir, įsitikinti, kad jie nepažeisti“, - teigia automobilių techninės apžiūros specialistas. Saugos diržų įtempimas. „Ištraukus diržą ir paleidus jį, jis turi sugrįžti į buvusią padėtį. Jeigu diržas nesusitraukia, lieka ilgas, reiškia, kažkas yra ne taip - gali būti pažeistas diržo mechanizmas“. Saugos diržų užsegimas. Galiausiai, tikrinant saugos diržą, patariama jį prisegti. „Saugus, geros būklės diržas lengvai fiksuojasi, jį paprasta užsegti ir atsegti. Jeigu jis nesifiksuoja, gali būti pažeistas pats diržas arba jo sagtis“, - įspėja A. Idzelis.
Svarbu žinoti: saugos diržą būtina pakeisti įvykus eismo įvykiui - susidūrus automobiliams, įvykus priešpriešiniam smūgiui. „Net jeigu ant saugos diržų neatsiranda plika akimi matomų pažeidimų, smūgio metu jie stipriai išsitempia, sugeria dalį apkrovos ir patiria deformaciją, dėl kurios nebegali tinkamai funkcionuoti“, - teigia A.
tags: #pakartotinai #ikliuvo #be #saugos #dirz