Teismams neretai tenka nagrinėti bylas, susijusias su transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių pažeidimais, įskaitant atvejus, kai transporto priemonė yra apvogta arba parduota su paslėptais defektais. Šiose situacijose svarbu suprasti pardavėjo ir pirkėjo teises bei pareigas, taip pat draudiko atsakomybę.
Pardavėjo atsakomybė už parduodamo automobilio kokybę
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis.
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo automobilio kaina ar paties pardavėjo nežinojimas apie automobilio būklę.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y., pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį nebel nuosavybės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y., pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.
Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų (tame tarpe ir automobilių), tačiau daiktų trūkumai, kaip minėta, turi būti aptarti. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe.
Nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto (automobilio) kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Visuomet pravartu turėti tokio pardavėjo informavimo įrodymus.
Įrodinėjimas turi vykti pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis)). Vadinasi, po sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėptų automobilio defektų, būtent pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo konkrečių defektų ar kitų trūkumų ar jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.
Bylų dėl automobilių defektų baigtis paprastai priklauso nuo svarbių aplinkybių visumos, todėl nusprendus savo pažeistas teises ginti teisme, automobilio pirkėjui pravartu kruopščiai įsivertinti visus aptartus aspektus ir galimas rizikas.
Vartotojų teisių apsauga perkant automobilį
Fiziniam asmeniui sudarant sutartį su juridiniu asmeniu, galioja vartotojų teises ginantys įstatymai, suteikiantys vartotojams didesnę pažeistų teisių apsaugą bei palengvinantys įrodinėjimo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi automobilį įsigijus iš fizinio asmens, ne visais atvejais reiškia, kad nebus taikomos vartotojo apsaugą reglamentuojančios teisės normos.
Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis).
Naujuoju reglamentavimu numatoma dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema: paaiškėjus, kad prekė (automobilis) yra netinkamos kokybės, pirmiausia vartotojas turės teisę reikalauti pardavėjo prekę pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke (automobiliu) (pirmoji pakopa). Pardavėjui nepataisius automobilio ar jo nepakeitus kitu, vartotojas turės teisę reikalauti sumažinti automobilio kainą arba nutraukti sutartį (antroji pakopa). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas apsaugojo pardavėjo teises, įtvirtindamas, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Tiesa, pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.
Įstatymas nenustato privalomo daiktų (automobilių) kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).
Teismo praktika dėl automobilių defektų ir sutarties nutraukimo
Pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus įsigijus naudotą automobilį gerai atspindi civilinė byla (e3K-3-454-611/2018), pagal kurios fabulą pirkėjas iš pardavėjo įsigijo 10 metų senumo automobilį. Praėjus dviem savaitėms nuo sutarties sudarymo, automobilis neužsivedė, o jį patikrinus paaiškėjo variklio gedimas. Pirkėjo iniciatyva atlikta ekspertizė parodė, kad automobilio variklis sugedo dėl neseniai nekokybiškai atlikto remonto. Pirkėjas pardavėjo nebuvo informuotas apie atliktą variklio remontą, tuo labiau nekokybišką. Šiuo atveju teismas sprendė, kad dvi savaites eksploatuotą ir apie 300 km nuvažiavusį automobilį pirkėjas įsigijo su paslėptu trūkumu, sąlygotu netinkamai atlikto variklio remonto. Teismas pripažino, kad šių trūkumų įprastai apžiūrint automobilį, nebuvo galimybės pastebėti, o pardavėjas šių trūkumų pirkėjui neatskleidė.
Vienoje civilinėje byloje (e3K-3-193-421/2020) pirkėjas su pardavėju sudarė sutartį, joje nebuvo nurodyta automobilio defektų. Iš karto po sutarties sudarymo, t. y., grįžtant namo, ėmė ryškėti kai kurie automobilio gedimai. Servisas, atlikęs automobilio techninės būklės įvertinimą, padarė išvadą, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti, t. y., naudoti pagal paskirtį negalima. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog pirkėjas apžiūrėjo ir išbandė perkamą automobilį ir, kad pirkdamas 15 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip kad naujo automobilio savininkas, pažymėjo, kad ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Vadovaujantis gausia teismų praktika, automobilio variklio defektas yra dažniausiai pasitaikantis esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją savo pažeistas teises ginti remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Paprastai parduoto automobilio trūkumų faktas laikomas įrodytu, jei variklis sugenda praėjus nedaug laiko (pavyzdžiui, mėnesiui) po jo įsigijimo. Vis dėlto, jeigu nustatoma, kad pirkėjas po automobilio įsigijimo netinkamai labai intensyviai jį eksploatavo, variklio gedimo priežastimi gali būti laikomas netinkamas ar pernelyg intensyvus jo naudojimas. Paprastai atsakymą į klausimą diktuoja automobilio amžius - kuo jis „jaunesnis“, tuo mažesnė tikimybė natūraliam automobilio agregatų nusidėvėjimui.
Kiti defektai, teismų praktikoje pripažįstami esminiais, yra pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės, sankabos sistemos defektai, taip pat kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.
Vienoje civilinėje byloje (e2A-753-460/2020) automobilio gedimai išryškėjo praėjus trims savaitėms nuo automobilio įsigijimo. Pardavėjas apie defektus pirkėjo jokia forma informavęs nebuvo.
Remiantis vienos civilinės bylos fabula (e2A-945-430/2020), pirkėjas įsigijo naudotą automobilį, kurio techninės apžiūros terminas buvo pasibaigęs ir kuris, kaip nurodyta šalių sudarytoje sutartyje, turėjo nemažai įvairių trūkumų. Automobilio apžiūros prieš įsigijimą metu pirkėjui įtarimų sukėlė tam tikri neįprasti garsai, kurie nebuvo susiję su sutartyje nurodytais automobilio trūkumais. Vis dėlto, pirkėjas nusprendė papildomai netikrinti šio automobilio nuodugniau (pvz., servise), bet jį įsigyti. Taip pat sutartyje pirkėjas nepažymėjo jokių pastabų apie pastebėtus trūkumus. Teismas konstatavo, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu nebuvo pakankamai rūpestingas, nors turėjo žinoti (dėl pastebėtų problemų ir pačių trūkumų pobūdžio), jog perkamas naudotas automobilis turi kitų trūkumų, o ne tik nurodytus rašytinėje sutartyje, tačiau jam tai buvo priimtina, ir jis suprato (turėjo suprasti), kad prieš šio nupirkto automobilio naudojimą ir siekiant praeiti techninę apžiūrą, bus būtinas atlikti šio automobilio remontas.
Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo civilinėje byloje dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Ieškovė I. P. 2021 m. rugpjūčio 26 d. iš P. K. už 3290 eurų nupirko naudotą automobilį „Hyundai Santa Fe“. Neilgai trukus nupirktas automobilis buvo nuvežtas į servisą ir suremontuotas. Tačiau pavažinėjus automobiliu apie mėnesį ir nuvažiavus apie 3000 kilometrų, automobilis nebeužsivedė ir šiuo metu stovi autoservise. Buvo nustatyta, kad sugedo jo variklis, sudegė stūmokliai, dėl ko varikliui reikia kapitalinio remonto arba keitimo kitu. Parduotas automobilis, ieškovės teigimu, turėjo paslėptų trūkumų. Pirkėja kreipėsi į teismą, ieškinyje nurodė, kad pardavėjas P. K. turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Automobilio defektai laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovė prašė nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovei sumokėtus 3290 eurų, o atsakovui automobilį, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas išlaidas - už automobilio registraciją, už suteiktas konsultacijas ir pretenzijas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas P. K. teismo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirkėjams buvo atskleisti parduodamo automobilio „Hyundai Santa Fe“ trūkumai ir defektai, kad nėra traukos, variklis trūkčioja, degė variklio gedimą signalizuojanti lemputė, įlenktas kėbulas, variklis apsipylęs tepalu, važiuojant dūmijo, tačiau vis tiek automobilis pirkėjai tiko. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės I. P. atsakovui P. K. 1700 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovės valstybei 20 eurų išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad po pirkimo automobilis buvo pristatytas į autoservisą, kur jam buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, diagnozuoti gedimai pašalinti, po ko automobilis grąžintas ieškovei, kuriuo ji naudojosi nuvažiuodama apie 3000 kilometrų. Visa faktinė situacija leidžia teigti, kad atsakovas, kaip pardavėjas, teisėjų kolegijos tvirtinimu, nenuslėpė nuo pirkėjų žinomų ar akivaizdžių automobilio trūkumų.
Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės 1657 eurus žalos atlyginimo bei 1037 eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai civilinėje byloje, kurioje vilnietė Jolanta sudarė automobilio „Nissan Juke“ pirkimo-pardavimo sutartį ir teigė, jog pardavėja neinformavo apie esminius jo trūkumus.
Draudimo sutartys ir transporto priemonės vagystė
Lietuvos Aukščiausiasis teismas spalį priėmė nutartį vienoje su draudimo sutarčių sąlygomis susijusioje byloje, kuri įneš dar daugiau aiškumo tiek automobilių savininkams, tiek draudikams. Šioje byloje automobilio savininkas kreipėsi į teismą dėl draudiko atsisakymo sumokėti sutartyje sutartą išmoką po automobilio vagystės. Automobilis buvo pavogtas iš gyvenamajam namui priklausančios aikštelės. Pastaroji stebima vaizdo kameromis, aptverta metaline tvora, į kiemą galima įvažiuoti tik pro metalinius vartus. Pagal sudarytą draudimo sutartį, transporto priemonė buvo apdrausta nuo visų rizikų, įskaitant ir vagystę.
Apie įvykį automobilio savininkas pranešė policijai ir draudimo bendrovei, tačiau ši praėjus kelioms dienoms atsakė, kad draudimo išmokos nemokės, nes įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Priežastis - vagystės metu transporto priemonėje buvo ir jos registracijos liudijimas. Draudimo bendrovė tai aiškino sutarties nuostatomis, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis ir transporto priemonių kasko draudimas neatlygina žalos dėl automobilio vagystės, jei transporto priemonėje buvo palikti automobilio dokumentai arba degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai, arba neįjungtos ir/ar neveikiančios sergėjimo sistemos (signalizacijos), nurodytos draudimo sutartyje.
Teismas tokiai sutarties nuostatai paprieštaravo - nenustatyta, kad registracijos liudijimo palikimas būtų turėjęs įtakos vagystės atsiradimui. Teismo vertinimu, vagystę lėmė kitos priežastys, pavyzdžiui, automobilio paklausa rinkoje, tad tokio pobūdžio draudimo taisyklių pažeidimas turi būti vertinamas ne kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį.
Advokatas Deivis Valiulis teigia, kad tokia LAT nutartis byloje svarbi ne tik konkrečiu atveju. „Pastaruoju metu teismas formuoja praktiką, kurioje didesnė atsakomybė tenka ne vartotojui/klientui, bet paslaugos teikėjui - aiškinama, jog būtent šiam tenka ir pareiga tinkamai paaiškinti vartotojui visas sutarties sąlygas“, - teigia D. Valiulis. „Svarbu ir tai, jog, teismo aiškinimu, aplinkybė, kad automobilio savininkas buvo pasirašęs draudimo liudijimo pirmo lapo skiltyje, kurioje nurodoma, jog parašas patvirtina tai, kad prieš pasirašant sutartį asmuo buvo supažindintas su Draudimo taisyklėmis ir kopiją gavo, nėra laikytina pakankamu ir tinkamu vartotojo supažindinimu su draudimo taisyklių sąlygomis. Vadinasi, vien parašo ant sutarties nebepakanka“, - konstatuoja teisininkas.
Anot D. Valiulio, LAT nutartis svarbi dar ir tuo, kad įtvirtinama, jog teismai privalo vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, o konstatavus, kad tirtos sąlygos pripažįstamos nesąžiningomis - panaikinti jų galiojimą.
Administruodami žalos bylą Lietuvos draudikai dažnai nustatę, kad pavogtame automobilyje buvo paliktas automobilio registracijos liudijimas bei remdamasis šia aplinkybe ir vadovaudamiesi aktualiais draudimo taisyklių punktais, numatančiais galimybę (teisę) nemokėti draudimo išmokos, pasirenką šį punktą draudėjui taikyti be derybų. Pirmuoju atveju draudėjas nesutikdamas su draudiko sprendimu nemokėti draudimo išmokos turi teisę grįsti, jog draudikas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, nes draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu ir žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
Lietuvos Respublikos teisinis reglamentavimas neįtvirtina besąlygiškos draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl draudėjo padarytų draudimo sutarties sąlygų pažeidimų. Tokiais atvejais draudikas priimdamas sprendimą nemokėti draudimo išmokos neatsižvelgia į aplinkybes, sąlygojusias padarytą pažeidimą, ir tai, kad padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo draudėjo valios ar pasirinkimo.
Draudėjo kaltės dėl draudžiamojo įvykio nebuvo. Faktas, kad automobilyje atsitiktinai buvo paliktas transporto priemonės registracijos liudijimas, savaime nelėmė automobilio vagystės fakto. Be to, tokiais atvejais nėra priežastinio ryšio tarp padaryto draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir atsiradusių pasekmių. Būtina pripažinti, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas jame savaime nereiškia, kad taip automobilio savininkas sudaro palankesnes sąlygas kitam asmeniui įvykdyti nusikaltimą (vagystę) ir kad automobilis bus pavogtas. Dėl to automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje turi būti vertinamas kaip nepakankamai atsargus draudėjo elgesys.
Vis dėlto teismai mano, kad draudimo išmoka pagrįstai gali būti mažinama dėl to, kad dėl draudimo sutarties pažeidimo padidėjo rizika, kad įvyks draudžiamasis įvykis, tampa sunkiau sumažinti tokio draudžiamojo įvykio žalą, galimybes pareikšti regreso ieškinį ir kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje iš nagrinėtų bylų yra konstatavęs, kad draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką, jeigu draudėjas pažeidė draudimo taisykles.
Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas jame savaime reiškia, jog šis bus pavogtas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012 ir kt.). Todėl draudimo taisyklių punktais leidžiančiais atsisakyti mokėti draudiminę išmoką be subjektyvių ir objektyvių aplinkybių vertinimo nustatoma neproporcingai didelė draudėjo atsakomybė už sutarties netinkamą įvykdymą, nes dėl draudėjo veiksmo (automobilio dokumentų palikimo automobilyje), neturinčio įtakos automobilio vagystei, šis asmuo paranda teisę į visišką nuostolių atlyginimą, kaip teisėtą lūkestį pagal sudarytą turto draudimo sutartį.
„Delfi ryte“ – patarimai: kaip apsisaugoti nuo sukčių internete ir ką žinoti perkant automobilį
Siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo, vartotojui ypač svarbu prieš sudarant sutartį būti informuotam apie sutarties sąlygas ir jos sudarymo pasekmes. Būtent remdamasis šia informacija jis nusprendžia, ar nori būti saistomas sąlygų, iš anksto suformuluotų profesionalaus tiekėjo. Pareiga įrodyti, kad informavimo pareiga buvo įvykdyta, tenka draudikui. Taigi būtent draudikas turi įrodyti, kad tinkamai įvykdė jam tenkančias ikisutartines pareigas, t. y. kad konkreti sutarties (Draudimo taisyklių) sąlyga buvo ne tik gramatiškai aiški, bet ir kad vartotojas turėjo galimybę priimti sprendimą dėl sutarties sudarymo suprasdamas jam potencialiai reikšmingus draudimo sutartyje įtvirtintos garantijos apribojimo ekonominius padarinius.
tags: #panaikinti #sutarti #transporto #priemone #vogta #teismas