Ar jums yra tekę patirti jausmą, kai apsvaigsta galva ir atrodytų, tarsi viskas aplink jus suktųsi ratu? Į galvos svaigimą dažniausiai reaguojama paprastai - prisėsiu, pasėdėsiu ir praeis. Bet kai kuriems žmonėms galvos svaigimas kartojasi nuolatos. Kartais šią būseną lydi ir pykinimas, vėmimas ar pusiausvyros sutrikimas.
„Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė doc. dr. Kristina Ryliškienė pastebėjo, kad dažnai pasikartojantis galvos svaigimas labai pablogina gyvenimo kokybę, didina nerimą, kuris ir pats vėliau sukelia svaigimą. Todėl kamuojamiems šio sutrikimo žmonėms verčiau kreiptis į specialistus, kurie ištyrę pacientą ir išsiaiškinę sutrikimo priežastis, paskirtų gydymą, o ne tikėtis, kad ši būsena greitai praeis.
Kaip gydytojai tiria galvos svaigimo priežastis?
„Nusiskundimas „svaigimu“ yra labai platus. Todėl pirmiausiai reikia gerai įsiklausyti ir analizuoti ligonio nusiskundimus, kad galėtume atskirti svaigimą, kai viskas tarsi sukasi aplink, nuo svaigulio, nestabilumo, alpimo jausmo ir panašiai“, - pasiteiravus, kas lemia galvos svaigimą, sakė doc. dr. K.Ryliškienė.
Aiškindamiesi galimas galvos svaigimo priežastis gydytojai neurologai pacientų klausia, ar jiems sunku stovėti, eiti, kai svaigsta galva, o gal stovint tarsi sukasi kambarys, apima alpimo jausmas. Taip pat gydytojai teiraujasi, kaip dažnai pacientui svaigsta galva, kiek tai trunka, kada dažniausiai pasireiškia.
Tirdami galvos svaigimo priežastį gydytojai neurologai pacientams skiria tyrimą videonistagmografu. Atliekant šį tyrimą vertinami nevalingi akių obuolių judesiai. Tai padeda tiksliau nustatyti sutrikimo priežastį, surasti vidinės ausies labirinto ar vestibulinio nervo pažeidimą ir jo pusę.
Norėdami suprasti, kodėl pacientui svaigsta galva, gydytojai visada įvertina ir jo pusiausvyrą ar koordinaciją.
Ką reiškia svaigimas?
Pasak otorinolaringologės dr. I. Arechvo, dažnai žmonės galvos svaigimu vadina skirtingus dalykus, pavyzdžiui, vieni įvardija, jog viskas aplinkui sukasi, kiti tikina, jog jaučia sukimąsi viduje: „Toks galvos svaigimas vadinamas tikruoju vestibuliniu arba vertigo sindromu. Kitas galvos svaigimo tipas - priešalpimo būsena, kai žmogus jaučia lengvą svaigulį, aptemimą akyse, silpnumą ir pojūtį, jog netrukus nualps. Taip pat žmogui svaigsta ar sukasi galva ir esant nestabilumo ar pusiausvyros sutrikimui, kai sunku stovėti arba vaikščioti, nes „mėto į šonus“. Tačiau, pasak gydytojos, šios būsenos atveju dažnai nėra tikro sukimosi pojūčio. Tai neretai susiję su kraujotakos problemomis, pvz., staigiu kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ir pan. Tačiau nėra sukimosi pojūčio kaip vertigo atveju.
Lengvas galvos svaigimas dažniausiai yra trumpalaikis, lengvo nestabilumo pojūtis, kai, tarkim, einant truputį sumėto į šonus arba trumpai aptemsta akyse, staigiau pritūpus ar atsistojus. Lengvas galvos svaigimas gali būti susijęs su kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ar elektrolitų disbalansu, miego trūkumu, per dideliu kofeinu kiekiu ir pan.
„Mūsų vestibulinę sistemą sudaro vidinė ausis (labirintas), pusiausvyros nervai ir smegenų vestibuliniai centrai. Jei galvos svaigimas kyla iš vestibulinių takų, jis yra sukamojo pobūdžio, žmogui atrodo, kad jį pykina, galvos svaigulys yra lydimas vėmimo. Lengvo pobūdžio nestabilumas ir pusiausvyros sutrikimas yra nesukamojo pobūdžio (kai nėra pojūčio, kad sukasi aplinka). Tai dar vadinama ortostatiniu galvos svaigimu, kuris neturėtų kelti didelio susirūpinimo, tačiau visuomet verta pasikonsultuoti su gydytoju“, - patarė otoneurologė dr. I. Arechvo.
Galvos svaigimas nėra liga - tai simptomas. Galvos svaigimas - tai nestabilumo arba sutrikusios orientacijos erdvėje pojūtis. Priežasčių, dėl ko svaigsta galva - daug. Dažnai galvos svaigimas kyla dėl pusiausvyros sistemos sutrikimų, vidinės ausies ligų, regos problemų ar netinkamai parinktų akinių. Jį taip pat gali lemti lėtinės ligos, veikiančios periferinius nervus ar trikdančios judesių koordinaciją. Smegenų veiklą taip pat gali sutrikdyti ilgalaikis stresas, prastas kraujo tiekimas, mažakraujystė ar tam tikri medikamentai.
Dažniausios galvos svaigimo priežastys
Kartais svaigimu klaidingai įvardijamas bendras silpnumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, pervargimas, neišsimiegojimas ar reguliaraus fizinio aktyvumo trūkumas.
Tikrojo galvos svaigimo priežastys yra įvairios. Dažniausiai galva svaigsta dėl periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimo. Tokiu atveju žmogus gali sirgti vestibuliniu neuritu, Menjerio liga arba gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu.
Neretai svaigimo priežastimi, anot gydytojos, tampa ir galvos smegenų ligos, kurių metu pažeidžiama centrinė vestibulinė sistema. Tai tokie susirgimai, kaip migrena, galvos smegenų kraujotakos ligos, epilepsija ar išsėtinė sklerozė.
Svaigstanti galva gali būti įspėjimas ir apie rimtą ligą, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Šią ligą lydi ir tokie požymiai, kaip rankų bei kojų silpnumas arba aptirpimas, sutrikusi kalba, rijimas, atsiradusi veido asimetrija. Žmogui gali dvejintis, kankinti labai stiprus galvos skausmas ir panašiai. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimas nėra dažna svaigimo priežastis, bet ji - labai pavojinga, todėl pajutus tokius negalavimus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Kvėpavimo ar širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujospūdis ar mažakraujystė taip pat gali būti lydimi svaigimo.
Galva gali svaigti ir dėl apsinuodijimo alkoholiu, vaistais. Taip pat dėl didelio streso, jaučiant nestabilumą, apkvaitimą ar baimę nukristi. Nerimo sukeltas svaigulys neretai kartojasi tam tikroje aplinkoje: prekybos centruose arba, pavyzdžiui, vairuojant.
Dr. I. Arechvo teigimu, viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių yra gerybinis paroksizminis galvos svaigimas: „Jis atsiranda, kai mažos kalcio kristalų dalelytės (otokonijos), esančios vidinės ausies struktūroje, iš savo įprastinės vietos (prieangio) nukeliauja į labirinto pusratinius kanalus. Šie kristalai dirgina receptorius kanaluose, sukeldami netikrą smegenų suvokimą apie galvos judėjimą, todėl atsiranda galvos svaigimas.“ Esant šiam sutrikimui, pacientas dažnai jaučia trumpalaikį, bet stiprų sukimosi pojūtį (vertigo), kuris dažniausiai atsiranda staiga pakeitus galvos padėtį, pvz., atsigulus, atsisėdus, pasivertus lovoje, staiga pakėlus galvą ir pan.
Galvos svaigimas ir amžius
Gydytoja doc. dr. K.Ryliškienė pasakojo, kad žymiai dažniau svaigsta galva ir sutrinka pusiausvyra vyresniems žmonėms.
„Pusiausvyros, kitaip - vestibulinės, sistemos gera veikla priklauso ne tik nuo pusiausvyros aparato, kuris yra vidinėje ausyje, ir galvos smegenų koordinacijos centrų, bet ir nuo geros regos, klausos, kojų jutimo bei geros nuotaikos“, - kodėl vyresniems žmonėms dažniau svaigsta galva, paaiškino medikė.
Doc. dr. K.Ryliškienė pastebėjo, kad vyresniems žmonėms galvos svaigimą gali sukelti ir įvairūs vaistai, skiriami kitoms ligoms gydyti.
Vaistų sukeliamo svaigimo mechanizmai labai įvairūs. Dažniausiai svaigimas pasireiškia dėl vestibulinės sistemos veiklos slopinimo, kai ilgą laiką vartojami raminamieji vaistai, taip pat kuomet ilgai geriami medikamentai, skirti ūminiam svaigimui gydyti.
Galvos svaigimą gali lemti ir vaistai, kurie žemina kraujospūdį ar labai suretina pulsą. Dėl to staiga atsistojus iš stovimos ar gulimos padėties žmogui svaigsta galva, temsta akyse, pasidaro silpna.
Neurologės teigimu, neretai daug įvairių vaistų vartojantiems vyresnio amžiaus žmonėms užtenka atsisakyti nereikalingų medikamentų ir galvos svaigimas sumažėja.
Kada kreiptis į gydytoją?
Galvos svaigimas yra vienas dažniausių simptomų pasaulyje. Gydytoja otorinolaringologė atkreipė dėmesį, jog maždaug pusę galvos svaigimo atvejų lemia vestibulinio aparato sutrikimai, bet gali būti ir dėl vaistų poveikio, įvairių terapinių būklių ar širdies ritmo sutrikimų.
Į gydytoją patariama kreiptis, jei galvos svaigimas yra neįprastai stiprus, pasikartojantis arba lydimas kitų rimtų simptomų.
Taigi, medicininė pagalba būtina:
- Esant staigiam ir stipriam svaigimui.
- Pavyzdžiui, atsiranda pojūtis, kad negalite išlaikyti pusiausvyros ar stovėti.
- Jei svaigimą lydi galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai.
- Jei galvos svaigimas pasireiškia su pykinimu, vėmimu ar klausos sutrikimais, spengimu ausyse.
„Jei žmogus pirmą kartą gyvenime patiria stiprų galvos svaigimą kartu su pykinimu ar vėmimu, patariu iškart kreiptis skubios pagalbos, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galva sukasi kelias minutes ar valandas ir to nesate patyrę anksčiau“, - kalbėjo dr. I. Arechvo.
Susirūpinti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją būtina, jei staiga pasireiškia stiprus, aiškiai juntamas galvos svaigimas, lydimas kitų nerimą keliančių simptomų. Pavojų gali rodyti naujai prasidėjęs intensyvus galvos skausmas, dvejinimasis akyse ar regėjimo pakitimai, sunkumai ryjant ar sutrikusi kalba, netikėtai atsiradęs klausos suprastėjimas ar prikurtimas. Taip pat nerimą turėtų kelti vienos rankos ar kojos silpnumas, nestabilumas ar nesugebėjimas paeiti be pagalbos, nuolatinis vėmimas, krūtinės skausmas, taip pat labai sulėtėjęs arba itin dažnas pulsas.
Klinikos „Nefrida“ gydytojai neurologai sako, kad galvos svaigimą žmonėms dažnai būna sunku tiksliai apibūdinti. Vis dėlto, labai svarbu išsiaiškinti, koks yra svaigimo pobūdis, kaip dažnai jis pasireiškia, kiek trunka (ar tai nuolatinis pojūtis, ar tik kelių sekundžių epizodai) bei kokiomis aplinkybėmis jis prasideda.
Svaigsta galva? Galvos svaigimas - ne tik nemalonus pojūtis. Tai gali būti rimtos ligos simptomas. Tad jei jis pasikartoja, trunka ilgiau nei kelias minutes ar trikdo Jūsų kasdienę veiklą, nedelskite ir atvykite pasitarti su specialistu.
SMEGENŲ IR GALVOS KRAUJOTAKOS PPROBLEMOS
Gydymo galimybės
Jeigu galva apsvaigo staiga, geriausia pabūti ramiai. Jeigu svaigimas yra lėtinis, jis gali būti gydomas specialiais mankštos pratimais, kuriuos atliekant vienos pažeistos vestibulinės sistemos dalies funkcijas saugiai perimtų kitos.
Esant staigiam ir stipriam galvos svaigimui gali būti skiriami jį slopinantys vaistai - vestibulosupresantai. Tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgiau negu 3-4 dienas.
Kartais galvos svaigimui gydyti skiriami vaistai, kurie gerina pusiausvyros nervo kraujotaką ar mažina jo paburkimą. Jeigu tai - vestibulinė migrena, gali būti skirti jos dažnumą mažinantys vaistai. Gydant gerybinį paroksizminį svaigimą skiriami specialūs pratimai.
Gerybinio paroksizminio galvos svaigimo diagnostika ir gydymas, anot otoneurologės, yra gana paprastas: pacientas paguldomas, galva šiek tiek atlošiama, atliekami tam tikri provokaciniai judesiai, nustatoma tiksli otokonijų vieta. Pacientui gulint tokioje padėtyje, stebime jo nevalingus akių judesius, naudodami specialius akinius. Paciento vidinėje ausyje pradeda judėti kristalai. Ausys siunčia impulsus smegenims, smegenys - akių raumenims. Šio testo metu matome, kurioje ausyje yra problema. Su pacientu atliekame specifinius manevrus ir grąžiname kristalus į vietą“, - paaiškino dr. I. Arechvo, „Hila“ centre turinti didžiausią klinikinę patirtį tiek diagnozuojant, tiek gydant įvairaus pobūdžio galvos svaigimą.
Gydytoja atkreipė dėmesį, jog tiems pacientams, kurie skųsdavosi pusiausvyros, vienpusiu ar abipusiu vestibuliniu sutrikimu, kraujagyslių problemomis, su Parkinsono liga susijusiais pusiausvyros sutrikimais ir pan., anksčiau pagalba buvo gana ribota. Jiems buvo taikomas arba medikamentinis gydymas, arba fizinės reabilitacijos priemonės. Tačiau šiuo metu vestibulinio aparato gydymui atsirado moksliškai pagrįsta naujovė „Virtualis“ - tai vestibulinė reabilitacija taikant sudėtingą judančią platformą, virtualios realybės akinius bei specifines kompiuterizuotas programas. „Virtualis“ sistema pradėta taikyti „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centre ir jame dirbantys specialistai yra lyderiai šioje srityje.
„Virtualis - tai kompleksinis daugumos galvos svaigimo priežasčių šalinimas. Reabilituoti galima daugumą pusiausvyros sutrikimų po insulto ir neurologinių ligų, esant jūrligei ir pan. Ši virtuali platforma treniruoja visą pusiausvyros sistemą, - pasakojo dr. I. Arechvo. - Mūsų pusiausvyros sistemą palaiko ne tik vestibulinė sistema (ausys), bet ir akys, propriorecepcinė sistema (gilieji receptoriai) ir smegenys, kurios yra pagrindinės impulsų koordinatorės. Pacientui taikant „Virtualis“ platformą, galima nustatyti, kurioje sistemoje yra didžiausias sutrikimas, tad treniruojama būtent ta sistema.“
Tačiau geriausia savigyda neužsiimti ir pačiam vaistų, mažinančių galvos svaigimą, nesirinkti. Tinkamiausią galvos svaigimo gydymo būdą gali parinkti tik negalavimų priežastį išsiaiškinę medikai.
tags: #svaigsta #galva #vairuojant