Vairavimo mokykla ruošia būsimus lengvųjų automobilių vairuotojus ne tik egzaminui išlaikyti, bet ir saugiai bei savarankiškai vairuoti. Tikrinami aštuoni manevrai, kurie padeda įvertinti vairuotojo įgūdžius ribotoje erdvėje ir realiose eismo sąlygose.
Vairavimo praktikos egzamino aikštelėje tikrinami manevrai
Vairavimo praktikos egzamino aikštelėje metu tikrinama, ar teisę vairuoti lengvąjį automobilį siekiantis įgyti asmuo sugeba atlikti šiuos manevrus:
- Apsisukti ribotame plote.
- Pastatyti automobilį lygiagrečiai šaligatviui.
- Pastatyti automobilį įstrižai arba statmenai šaligatviui.
- Palikti automobilį stovėti įkalnėje arba nuokalnėje.
- Sustoti įkalnėje, o po to pradėti važiuoti.
- Atbuline eiga atlikti posūkį į dešinę - įsukti į „T“ formos sankryžą.
Pastaruoju atveju parenkamas vienas iš trijų transporto priemonės parkavimo būdų, kurį atsitiktinai parenka kompiuteris. Ilgą laiką stovėjimo aikštelėje taip pat buvo tikrinama, ar egzaminuojamasis sugeba įsibėgėjęs sustoti ties „Stop“ linija, tačiau dabar šis pratimas atliekamas gatvėje.
Pratimo, kai įsibėgėjus reikia sustoti ties „Stop“ liniją, reikalavimai priklauso nuo oro sąlygų. Sausam ar šlapiam asfaltui stabdymo atkarpa - 17 metrų, esant apsnigtai kelio dangai - 26 metrai, o kai kelias apledėjęs - 50 metrų. Reikalaujama iki stabdymo pradžios išvystyti 30 km/val. greitį, stabdyti tolygiai ir sustoti ties „Stop“ linija. Šis manevras pirmas, kurį „Regitra“ pradėjo tikrinti eisme ir šiandien nė viename filiale aikštelėje jau nebeatliekamas.
Svarbiausi parkavimo pratimų reikalavimai
Apsisukimas ribotame plote
Apsisukimo ribotame plote pratimui taikomi du esminiai reikalavimai: naudoti atbulinę eigą, atbulinę pavarą jungiant ne daugiau kaip du kartus. Juostos, iš kurios ribų išvažiuoti negalima, plotis yra 8 metrai. Juosta gali būti žymima ženklinimo linija arba kūgiais. Šį manevrą „Regitra“ rekomenduoja atlikti gatvėje. Tuomet reikalaujama, kad automobilio ratai neliestų šaligatvio kraštų. Apsisukimo ribotame plote pratimui atbulinę pavarą galima jungti ne daugiau kaip du kartus.
Lygiagretus parkavimas
Parkavimo lygiagrečiai manevrui svarbūs atstumai. Pradedant pratimą tarpas iki gretimai stovinčio automobilio arba jį imituojančių stulpelių gali svyruoti nuo 50 centimetrų iki vieno metro. Statant automobilį nutolti nuo priekyje stovinčios mašinos galima ne toliau kaip per tris metrus, o baigiant manevrą šis tarpas turi sumažėti iki vieno - dviejų metrų. Artimesni šaligatviui automobilio ratai neturėtų būti nutolę nuo jo toliau kaip per 40 centimetrų. Važiuojant atbuline eiga ir ne daugiau kaip vieną kartą įjungus atbulinės eigos pavarą pastatyti transporto priemonę į laikino stovėjimo vietą dešinėje kelio pusėje lygiagrečiai važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui.
Pradedant pratimą tarpas iki gretimai stovinčio automobilio gali būti apie vieną metrą. Statant automobilį nutolti nuo priekyje stovinčio automobilio galima ne toliau kaip per tris metrus, o baigiant manevrą šis tarpas turi sumažėti iki vieno - dviejų metrų. Artimesni šaligatviui automobilio ratai neturėtų būti nutolę nuo jo toliau kaip per 40 centimetrų.
Įstrižas arba statmenas parkavimas
Automobilio statymui įstrižai arba statmenai taip pat svarbūs atstumai. Pradedant manevrą reikalavimas tas pats - išlaikyti 50 centimetrų - vieno metrų atstumą iki gretimo automobilio arba ženklinimo linijų. Taip pat sustoti reikia ne arčiau kaip 40 centimetrų atstumu iki galinės linijos. Statant automobilį atbulinės eigos pavarą įjungti galima ne daugiau kaip du kartus. Važiuojant atbuline eiga ir ne daugiau kaip vieną kartą įjungus atbulinės eigos pavarą pastatyti transporto priemonę į laikino stovėjimo vietą dešinėje kelio pusėje įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui.
Pastačius automobilį atstumas iki gretimo automobilio turi būti nuo pusės metro iki vieno metro. Taip pat, sustoti reikia ne arčiau kaip 40 centimetrų atstumu iki galinės linijos. Statant automobilį atbulinės eigos pavarą įjungti galima ne daugiau kaip du kartus.
Parkavimas įkalnėje arba nuokalnėje
Per vairavimo praktikos egzaminą gali būti paprašyta pastatyti transporto priemonę į laikino stovėjimo vietą važiuojant priekiu arba atbuline eiga įkalnėje arba nuokalnėje. Jei važiuojama į priekį, egzaminuojamasis gali rinktis tiek dešinėje, tiek kairėje esančią stovėjimo vietą. Jeigu parkuojamasi atbuline eiga, galima rinktis tik dešinėje esančią vietą. Pastatyti transporto priemonę į laikino stovėjimo vietą įkalnėje arba nuokalnėje ir išvažiuoti iš jos.
Sustojimas ir važiavimas įkalnėje
Manevro sustoti ir pradėti važiuoti įkalnėje esmė - valdyti transporto priemonę taip, kad ji nepariedėtų atgal. Sustoti ir vėl pradėti važiuoti įkalnėje taip, kad transporto priemonė nepariedėtų atgal.
Posūkis atbuline eiga į dešinę
Posūkis į dešinę atbula eiga atlikimas bus įskaitytas, jeigu važiuosite ne toliau kaip vieno metro atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. Aikštelėje stovinčios transporto priemonės gali būti imituojamos 1,5 metro aukščio gairelėmis. Važiuoti atbulomis su posūkiu į dešinę arba į kairę neišvažiuojant iš eismo juostos ribų ir sustoti lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui ne toliau kai 1 m atstumu nuo jo.
Dažniausiai pasitaikančios kritinės klaidos
„Regitra“ įvardijo kritines klaidas, kurias dažniausiai daro vairuotojai atlikdami pratimus aikštelėje. Pateikiama bene didžiausią klientų skaičių aptarnaujančio Vilniaus padalinio statistika:
- Ženklinimo reikalavimų nesilaikymas: Įvažiuojant ar išvažiuojant iš „T“ formos sankryžos užvažiuojama ant ištisinės linijos, žyminčios specialiajam važiavimo manevrui skirto ploto ribas. Šią klaidą per 2017 metus padarė 3,7 procento egzaminuojamųjų.
- Netinkamas parkavimas: Pabaigus specialųjį transporto priemonės pastatymo į laikino stovėjimo vietą manevrą, automobilis stovi ant arba už stovėjimo vietą žyminčių linijų, kai stovėjimo vieta paženklinta. Šią klaidą minėtu periodu padarė 2,6 proc. sostinėje vairavimo teisės siekusių asmenų.
- Susidūrimas su objektu arba užvažiavimas ant šaligatvio krašto: Pasitaiko situacijų, kuomet vairuojama transporto priemonė susiduria su kitu objektu (1,2 proc.) arba egzaminų automobilis vienu ar daugiau ratų užvažiuoja ant šaligatvio krašto (0,4 proc.). Šios klaidos egzamino aikštelėje metu traktuojamos kaip eismo įvykiai.
- Per didelis atstumas nuo šaligatvio krašto (lygiagretus parkavimas): Rečiausia (0,3 proc.), bet vis dėlto kritinė klaida, dėl kurios laikyti egzaminą iš naujo teks sugrįžti į „Regitrą“, yra parkavimosi lygiagrečiai manevras, kuomet sustojama per toli nuo šaligatvio krašto.
Nekritinės klaidos
Egzaminuojamiesiems sudėtinga pasirinkti padėtį manevruojant ir tenka įjungti atbulinės eigos pavarą net tris kartus - 22 proc. egzaminą 2017 metais Vilniuje laikiusių būsimų vairuotojų. Be reikalo užgesina variklį, t.y. neįgudusiai valdo sankabą - beveik 15 proc. egzaminuotų asmenų. Būsimi vairuotojai, egzaminą šiais metais laikę Vilniuje, netaupo ir stovėjimo vietos - 6,8 proc. jų, statydami automobilį įstrižai arba statmenai nuo stovėjimo vietos pabaigą žyminčios linijos nutolo daugiau kaip 40 centimetrų. Beveik 4,5 proc. egzaminą laikiusiųjų, sukdami atbuline eiga į „T“ formos sankryžą, nuvažiavo daugiau kaip 1 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies ar šaligatvio krašto. Tiek pat vairuotojų pamiršo aikštelėje tinkamai naudoti įspėjamuosius signalus, kad įspėtų apie savo ketinimus, kai tai buvo būtina.
Įvertinimą galima ginčyti
Egzaminas laikomas neišlaikytu, jei vairuotojas padaro vieną kritinę klaidą arba aštuonias nekritines, kurios pernelyg nesikartoja. Jei egzaminuotojas užfiksuos keturias ar penkias iš eilės tokio paties pobūdžio klaidas, bus laikoma, kad būsimas vairuotojas neturi to konkrečio įgūdžio ir egzaminas taip pat bus neišlaikytas. Taip pat svarbu pažymėti, kad aštuonios klaidos skaičiuojamos viso praktinio vairavimo egzamino metu - tiek aikštelėje, tiek ir gatvėje.
Žmonėms, kurie gavę egzamino įvertinimą nuoširdžiai nepatenkinti tuo, kaip vyko ir buvo įvertintas egzaminas, siūloma kreiptis į vyresnįjį egzaminų specialistą arba filialo direktorių. Šie „Regitros“ darbuotojai turėtų išnagrinėti nusiskundimus ir aptars juos su būsimais vairuotojais. Jei ir bendra diskusija neatneš norimo rezultato, per tris darbo dienas po egzamino galima parašyti apeliaciją valstybės įmonės „Regitra“ generaliniam direktoriui. Apeliacijoje reikia nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, egzamino laikymo datą, apeliacijos motyvus bei reikalavimus. Taip pat labai svarbu nepamiršti apeliacijos pasirašyti. Apeliacija bus išnagrinėta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo, apie priimtą sprendimą bus pranešta raštu.
Ko tikėtis iš egzaminuotojo?
„Kiek esu stebėjęs priimamus egzaminus įvairiuose įmonės filialuose, akivaizdu, kad egzamino rezultatas aikštelėje, ypač atliekant parkavimo pratimus, taip pat priklauso nuo egzaminuotojo paaiškinimo“, - teigia valstybės įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. Kadangi egzaminuotojo pastangos paaiškinti, kiek kartų egzaminuojamasis gali bandyti atlikti pratimą ar kokias pastangas jis turi pademonstruoti, turi įtakos egzamino rezultatui, siūloma drįsti užduoti tokio pobūdžio klausimus egzaminuotojui. Taip pat egzaminuotojai privalo užtikrinti draugišką atmosferą egzamino metu. Skelbdami egzamino rezultatą jie turėtų akcentuoti pozityvius dalykus, o jei egzamino išlaikyti nepavyko, paminėti esmines klaidas.
„Regitra“ atkreipė dėmesį, kad egzamino įvertinimo protokolas turi būti užpildytas prieš išlipant iš automobilio. Jį egzaminuojamieji gali rasti prisijungę prie vairuotojų portalo. „Patikrinimo klausimai, specialieji manevrai ir važiavimas eisme reikalauja paaiškinimo, kas bus daroma, kaip bus vertinama, ko tikimasi iš egzaminuojamojo“, - akcentavo S. Šuminas.
Kaip paprastais žingsniais pastatyti automobilį atbulinės eigos aikštelėje – vairavimo egzaminas JK
tags: #parkavimo #pratimai #aiksteleje #istrizai