Automobilių stovėjimo vietų prie daugiabučių trūkumas yra aktuali problema, su kuria susiduria daugelis gyventojų. Perpildytuose daugiabučių kvartaluose grįžusiems po darbo tenka pavargti, kol randa vietą automobiliui. Vietos trūkumą bendrijos bando spręsti plėsdamos parkavimo aikšteles. Tai dažniausiai daroma išsinuomavus sklypą iš savivaldybės ir įrengiant aikštelę už gyventojų lėšas arba iš dalies finansuojant savivaldybei pagal dalinio dalyvavimo tvarką.
Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta. Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.
Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.
Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų. Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.
Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
Bendrijos aikštelė - visiems gyventojams. Parkavimo vietas priskirti konkretiems kam nors įmanoma tik tuomet, kai suformuotas aikštelės žemės sklypas ir ji išnuomota. Dėl aikštelės naudojimo tvarkos turi susitarti daugiabučių bendrijos gyventojai. Jeigu nėra susitarimo, tai ir jokio vietų priskyrimo atskiriems gyventojams būti negali, sako teisininkas, tačiau jei visi sutaria ir vietų užtenka, jos gali būti priskirtos. Visgi bendrijos aikštelė išlieka prieinama visiems bendrijos gyventojams ir negali būti draudžiama ja naudotis, nes tai visos bendrijos turtas. Jei bendrija susitaria vienaip, pasikeitus jos gyventojams ir atsiradus naujiems gyventojams, kurie nesutinka su buvusia tvarka, ji gali būti peržiūrėta. „Pasikeičia iš esmės subjektas, kuris naudojasi ta parkavimo vieta“, - aiškina M.Choniakovas. Be to, sutarus dėl aikštelės naudojimo tvarkos ji turi būti registruota Nekilnojamojo turto registre prie konkretaus nekilnojamo daikto.
Daugiabučio bendrijos pirmininkė Jurga susiduria su įvairiomis situacijomis. Ji neabejoja, kad „ženklai“ su konkrečiais automobilių numeriais aikštelėse nėra teisėti, nes aikštelė priklauso visiems namo gyventojams. „Dėl to gali naudotis tuo sklypu visi bendrai namo gyventojai, visi absoliučiai.“ - neabejoja pirmininkė. Iniciatyvos iš vienų gyventojų rinkti didesnes sumas pinigų ir jiems neva garantuoti konkrečias parkavimo vietas taip pat nėra teisėtos. „FM99“ bediskutuojant eteryje vieno namo renkamos sumos pasikeitė ir visi gyventojai už aikštelę jau turės mokėti vienodai, nors pradžioje buvo žadama brangiau mokantiems asmeninės vietos.
Neradę parkavimo vietos, o kartais ir tiesiog dėl patogumo, automobilius gyventojai parkuoja ant šaligatvių, žalios vejos, vaikų žaidimų aikštelių ribose. Taip pat neretai užstatomi buitinių atliekų konteineriai, pravažiavimai į kiemą ir, žinoma, kaimynų automobiliai - tokie sprendimai nuolat tampa kaimynų konfliktų priežastimi. Tačiau statyti automobilio tam neskirtose ir eismui trukdančiose vietose draudžia ir kelių eismo taisyklės. Už tai numatytos ir nuobaudos, kurios gali siekti nuo 30 iki 90 eurų. Be to, ne vietoje pastatytą automobilį atsakingos tarnybos turi teisę nutempti. Ne vietoje priparkavus automobilį taip pat kyla rizika, kad jį apgadins kitos transporto priemonės. Tokie atvejai yra traktuojami kaip eismo įvykiai, tačiau, deja, neretai jie lieka neužfiksuoti, nes apie smulkias daugiabučių kiemuose padarytas žalas dažnai nepranešama ir pasišalinama iš avarijos vietos.
Draugikų atstovas primena, kad kelių eismo taisyklės numato ir parkavimo gatvėse ypatumus. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į kelio ženklus ir horizontalųjį ženklinimą, taip pat nepamiršti, kad automobilio negalima statyti skiriamosiose, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, estakadų ir viadukų bei po jais, taip pat tuneliuose, nebent esama stovėjimą leidžiančių ženklų. Parkuotis draudžiama ir pėsčiųjų perėjose bei 5 metrų atstumu iki jų, o keliuose, turinčiuose po vieną kiekvienos krypties eismo juostą - ir arčiau kaip 5 metrų atstumu už perėjos. 5 metrų taisyklė galioja ir parkuojantis šalia sankryžų.
Visas parkavimo taisykles vairuotojai neretai pamiršta būdami už miesto. Tačiau būtina įvertinti, kad čia netinkamai pastatytas automobilis gali pridaryti žalos gamtai. Dažnai manoma, kad išsukus iš pagrindinių kelių, gamtoje automobilį galima statyti bet kur. Vis tik atsargumo ir sąmoningumo čia reikia dar didesnio. Parkavimo taisyklės skirtos ne tik kitų eismo dalyvių patogumui ir saugumui užtikrinti - nusižengę joms, galime pakenkti gamtai. Automobilio negalima statyti šalia vandens telkinių, kad ir kaip patogu tai atrodytų poilsiaujant. Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad automobiliai nuo vandens telkinių turėtų stovėti ne mažesniu kaip 25 metrų atstumu.
Paskelbta: 2021 m. Be didelio triukšmo ir reklamos vasario pabaigoje įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija. Svarbiausi pasikeitimai lyginant su prieš tai galiojusia redakcija - gerokai sumažėję privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų. Pavyzdžiui, nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti 7 metrų atstumą. Dar vienas svarbus pakeitimas - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą. Vadinasi, buvo palikta galimybė elektromobilių vietas naudoti kaip paprastų automobilių stovėjimo vietas.
Naujausios redakcijos STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ rasite ČIA. Palyginimui senosios redakcijos STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.
Siūlome trumpalaikio parkavimo apmokėjimą per mūsų platformą. Įmonėms siūlome didmeninius parkavimo planus (nuo 5 automobilių).
Regitros pratimai. Parkavimas. Statmenai šaligatviui galu
Antakalnio g. Kareivių g. Kalvarijų g. Kareivių g. Linkmenų g. Moravų g. Ozo g. Ozo g. Pavilnionių g. Pavilnionių g. Pavilnionių g. Lukšio g. Rodūnios kl. Rygos g. Sausio 13-osios g. Kedrų g. Savanorių pr. Taikos g. Ukmergės g. Bieliūnų g. Viršuliškių skg. Vydūno g. Zarasų g. Žalgirio g. K. Baršausko g. Karaliaus Mindaugo pr. Karaliaus Mindaugo pr. Maironio g. Perkūno al. Šarkuvos g. Savanorių pr. Savanorių pr. Vytauto pr. V. Krėvės pr. Ukmergės g. Gardino g. J. Basanavičiaus g. Plytų g. Vytauto g. Liepojos g. Molėtų pl. Adresas korespondencijai: Dariaus ir Girėno g.
