Automobiliuose naudojami vidaus degimo varikliai veikia dėka dideliu greičiu slankiojančių stūmoklių. Tiek stūmokliai, tiek daugelis kitų variklio dalių yra metalinės, todėl naudojama alyva trinčiai sumažinti. Tačiau, likusi trintis ir nuolat cilindruose vykstanti degimo procesas įkaitina variklį, o aušinimo skystis jį vėsina, palaikydamas optimalią temperatūrą. Vairuotojai aušinimo skysčio temperatūrą gali stebėti prietaisų skydelyje, tačiau, kodėl kartais temperatūra pradeda kilti arba kristi?
Nors nemažai šiuolaikinių automobilių naudoja skaitmeninius prietaisų skydelius, analoginiai modeliai taip pat vis dar populiarūs. Įprastai, normali variklio įšilimo temperatūra yra apie 90°C ir ji turėtų būti pačiame aušinimo skysčio skydelio viduryje, kad vairuotojas vos žvilgtelėjęs įsitikintų, jog viskas tvarkoje.
Jeigu kalbant apie svyravimą tarp 85°C ir 100°C, tai šis pokytis galimas dėl aplinkos temperatūros bei vairavimo stiliaus. Pavyzdžiui, jeigu karštą vasaros dieną ilgai stovite kamštyje, tai aušinimo sistema gali būti nepajėgi palaikyti 90°C ir temperatūra keliais laipsniais pakyla.
Tačiau, jeigu aušinimo skysčio temperatūra nepasiekia arba perkopia minėtas temperatūros normas - problemos gali būti įvairios. Problemos gali būti tiek mechaninės, tiek elektroninės, todėl visada pirmiausiai pravartu atlikti kompiuterinę diagnostiką.
Vienas iš svarbių veiksnių, turinčių įtakos variklio įšilimo laikui, yra vairavimo stilius. Nors tai gali skambėti neįprastai, tačiau vairavimo stilius, ypač automobilio užvedimo metu ir pirmuosius kilometrus, gali turėti įtakos tam, per kiek laiko variklis pasiekia darbinę temperatūrą. Pavyzdžiui, dinamiškesnis vairavimas gali pagreitinti variklio įšilimą, o ramesnis - sulėtinti.
Kai kurie vairuotojai pastebi, kad varikliui pasiekus darbinę temperatūrą ir stabdant, temperatūros rodiklis nusileidžia 1-2 padalomis žemyn. Tai gali būti normalus reiškinys, priklausantis nuo aušinimo sistemos veikimo principų ir termostato darbo. Tačiau, jei svyravimai yra dideli ar pastebimi dažnai, verta atkreipti dėmesį.
Dažna problema, dėl kurios variklis ilgai šyla arba sunkiai pasiekia darbinę temperatūrą, yra netinkamai veikiantis termostatas. Vienareikšmiškai, esant tokiems simptomams, rekomenduojama pakeisti termostatą.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad reikia naudoti tik gamintojo rekomenduojamą aušinimo skystį, kad išvengtumėte korozijos ir netinkamos temperatūros. Variklio aušinimo skysčio temperatūra yra vienas svarbiausių rodiklių tiek perkant, tiek eksploatuojant automobilį.
Tuo tarpu, pastebėję, kad temperatūra artėja link 100°C, turėtumėte nedelsiant užgesinti variklį! Perkaitintas variklis gali pertrūkti, pažeisti įvairiausius elementus bei tarpines, o aušinimo sistemoje susidaro pavojingai aukštas slėgis. Visada stebėkite variklio temperatūrą.
Kai kurie vairuotojai naudoja papildomas sistemas, tokias kaip Webasto ar Defa WarmUp, kurios leidžia pradėti važiuoti jau su šiltu varikliu, ypač šaltuoju metų laiku. Tai ne tik padidina komfortą, bet ir gali teigiamai paveikti variklio eksploataciją, nes jis mažiau dėvisi.
Dujų įrangos naudotojams svarbu žinoti, kad dujas patartina įjungti, kai variklio temperatūra pasiekia apie 50°C. Dujininkai dažnai kompiuterį sureguliuoja ties 28 laipsniais, tačiau optimali temperatūra dujų įjungimui gali skirtis.
Kaip patikrinti automobilio aušinimo skysčio lygį
Norint užtikrinti tinkamą variklio veikimą ir ilgaamžiškumą, svarbu suprasti ir stebėti jo darbinę temperatūrą. Jei pastebite neįprastus temperatūros svyravimus ar ilgesnį variklio šilimo laiką, rekomenduojama atlikti techninę apžiūrą ir, esant reikalui, pakeisti detales, tokias kaip termostatas.
