Daugelis vairuotojų mano, kad rankinio stabdžio traukimas visada yra saugiausias būdas pastatyti automobilį, nepriklausomai nuo sezono. Tačiau šalta temperatūra mechaninius komponentus veikia daug labiau, nei dauguma vairuotojų tikisi. Automobilių specialistai paprastai sutinka, kad esant šalčiui saugiau palikti automobilį įjungtą pavarą nei pasikliauti vien rankiniu stabdžiu. Teisinga pavara priklauso nuo to, kaip automobilis yra išdėstytas kelyje. Jei rankinis stabdys užšąla per naktį, galiniai ratai gali likti užblokuoti. Važiavimas su iš dalies įjungtais stabdžiais gali sugadinti stabdžių komponentus ir gerokai padidinti remonto išlaidas. Parkavimo technika svarbi taip pat, kaip ir pavarų pasirinkimas. Jei transporto priemonė pradeda riedėti, bordiūras veikia kaip fizinė kliūtis.
Lietuvoje žiemos temperatūra dažnai nukrenta žemiau -10 °C, ypač naktį. Ar jums tai nutiko? Atvėsus orams ir pablogėjus vairavimo sąlygoms, įprotis nenaudoti rankinio stabdžio gali virsti ne tik lengvų nuriedėjimų, bet ir kur kas rimtesnių eismo įvykių priežastimi.
Rankinio stabdžio naudojimo mitai ir realybė
„Tarp vairuotojų sklando mitas, kad kai šalta esą geriau rankinio stabdžio nenaudoti, nes jis gali prišalti ir tuomet nepajudėsi iš vietos. Tačiau toks įsitikinimas teisingas tik vienu atveju - jei stabdžių sistema nėra tvarkinga. Pasak jo, jei automobilio stabdžių sistema tvarkinga, rankinis stabdis turi būti naudojamas nuolat. Nenaudojamas jis kaip tik gali tapti papildomų gedimų priežastimi, nes nejudančias stabdžių sistemos dalis gali paveikti korozija, drėgmė ar dulkės, o ir jo remontas tada gali kainuoti kelis šimtus eurų. Bet tai - ne blogiausia, kas gali nutikti. „Manymas, kad nenaudodami rankinio stabdžio jį tausojame - visiškas mitas. Jis yra visos stabdžių sistemos dalis, kurią ir reikia naudoti, o ne kažkaip specifiškai tausoti, todėl jį rekomenduočiau naudoti visada, kai išlipama iš automobilio.“
„Vertinant įvykio aplinkybes buvo akivaizdu, kad vieta lygi, tačiau akivaizdu buvo ir tai, kad automobilis buvo nuriedėjęs. Pasak kliento, jį esą kažkas nustūmė, tačiau jei rankinis stabdis būtų buvęs užtrauktas, tokios situacijos tikrai buvo galima iš viso išvengti. Pagal privalomą vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą toks įvykis draudžiamasis, nukentėjusiajam žala yra atlyginama, o su kaltininku aiškinamės, dėl kokių priežasčių tai nutiko“, - aiškina A.
„Bendraudamas su klientais, vairuotojais, autoservisų darbuotojais matau vis gerėjančią tendenciją - įsisąmoninama, kad važiuodamas netvarkingu automobiliu gali ne tik savo automobilį sudaužyti ar svetimą turtą sugadinti, bet gali ir susižeisti ar sužeisti ką nors kitą.“
„Kiekvienam automobilio vairuotojui rekomenduočiau bent 1-2 kartus per metus patikrinti automobilio pakabos ir stabdžių dalis - nereikia laukti, kol pradės kas nors negero jaustis. Atėjo padangų keitimo sezonas, puiki proga profilaktiškai pasitikrinti, jei bus rasta gedimų, pats laikas iki rimtesnių šalčių juos sutvarkyti“, - rekomenduoja A.
Svarbiausi patarimai žiemai
Praėjusią savaitę Lietuvoje vyravę šalčiai atlėgo, tačiau žiema dar tikrai nesitraukia - bet kada gali vėl parodyti savo tikrąjį veidą, smogdama šalčio ir kritulių banga. „Valstiečių laikraštis“ pateikia keletą svarbiausių patarimų, kaip žiemos sąlygomis nepadaryti žalos savo automobiliui ir kartu - piniginei.
"Nepjaukite" starterio
Jei pasukus raktelį užvedimo spynelėje variklis iš karto neužsiveda, nereikia to bandyti daryti jėga „pjaunant“ starterį - taip tik dar labiau nualinsite šalčio išsekintą akumuliatorių ir pakenksite starteriui. Jei variklis nepasileidžia pirmu bandymu, reikia atsukti raktelį atgal ir po keliasdešimt sekundžių bandyti vėl. Gali būti, kad ir bandant antrą kartą variklis neužsives. Tuomet bandykite trečią - atsukite raktelį atgal ir netrukus vėl pasukite. Jei elektrinė automobilio dalis tvarkinga, variklis turėtų užsivesti. Beje, ne visi žino, kad dyzelinio automobilio variklio kaprizus per šalčius lemia ne tik akumuliatoriaus ir elektros įrangos būklė, bet ir „Euro“ aplinkos taršos standartas. Kuo jis aukštesnis, tuo liesesnis degalų mišinys naudojamas užvedant (kad būtų išmetamas mažesnis teršalų kiekis į aplinką) ir tuo sunkiau šaltyje paleisti variklį. Kita vertus, pavyzdžiui, „Euro V“ standartus atitinkantys automobiliai yra pakankamai nauji (pirmoji registracija nuo 2011 metų), tad problemų užvedant neturėtų kilti.
Įsipilkite daugiau degalų
Nemažai vairuotojų iš taupumo arba dėl kitų priežasčių važinėja apytuščiais degalų bakais. Šis įprotis ypač kenkia automobilio degalų sistemai šaltuoju metu, o sutaupyti tikrai nieko nepadeda, greičiau atvirkščiai - gali pakenkti degalų siurbliui, kurio remontas kainuos apvalią pinigų sumą. Juk kuo daugiau tuščios erdvės degalų bake, tuo daugiau ant jo sienelių susikondensuoja drėgmės. Žemoje temperatūroje ši drėgmė virsta itin smulkiais ledo kristalais, kurie kenkia degalų sistemos (ypač siurblio) veikimui. Todėl jeigu vasarą dar galima važinėti kokiu nori degalų kiekiu (nors irgi nerekomenduojama mažu), tai žiemą reikia pripildyti baką kuo dažniau ir sklidiniau.
Nešildykite variklio
Dar nuo gūdaus sovietmečio į Lietuvą atėjusi keista mada, kuri tarsi nedaro mašinai žalos, bet neatneša ir jokios naudos - prieš važiuojant pašildyti variklį (t. y. minutę kitą leisti jam dirbti tuščiomis apsukomis). Tai nieko bendra su šiuolaikiniais automobiliais neturinti nuostata, dėl kurios tik tuščiai eikvojami degalai. Juk dabar net sunku įsivaizduoti, kokia tada buvo tepalų ir pačių automobilių VAZ, „Moskvič“ ar ZAZ variklių kokybė. Šiuolaikiniuose automobiliuose naudojami tik pusiau sintetiniai arba sintetiniai tepalai, tad visai nėra būtinybės laukti, kol variklis įšils. Užvedus variklį, geriausiai keliasdešimt sekundžių luktelėti, kol jis įsidirbs, ir tuomet važiuoti. Tiesa, pradėjus važiuoti, negalima variklio iš karto pradėti „gręžti“ maksimaliais sūkiais: rekomenduojama, kad variklio sūkiai būtų apie 2 000 aps./min., tuomet jungti aukštesnę pavarą. Tokiu būdu, net ir važiuojant visai nedideliu greičiu, variklis sušyla geriausiai ir be jokių šalutinių poveikių. Taip pat reikia neužmiršti, kad automobilis - tai ne tik variklis. Įvairūs tepalai „triūsia“ pavarų dėžėje, vairo stiprintuve, amortizatoriuose. Šie agregatai sušyla daug vėliau už variklį. Todėl pradžioje reikia važiuoti atsargiai, vengiant didesnių apkrovų ir staigių manevrų, kol minėtos dalys dar neįšilusios.
Nenaudokite rankinio
Dažnas atvejis žiemą - prišalęs rankinis stabdys. Taip nutinka todėl, kad jo kaladėlės montuojamos stabdžio disko arba būgno vidinėje dalyje, į kurią vanduo lengvai patenka, bet sunkiai pasišalina. Jei aplinkos temperatūra iš teigiamos staiga tampa neigiama, vanduo virsta ledu, kuris neretai taip stipriai priklijuoja rankinio stabdžio trinkeles prie stabdžių diskų, kad variklio galios nepakanka jų atplėšti, ir automobilis negali pajudėti. Todėl šaltą žiemos dieną (ypač nakčiai) palikdami automobilį lauke geriau neužtraukite rankinio stabdžio. Lygioje vietoje paliekant automobilį pakanka automatinės pavarų dėžės svirtį palikti nustačius „P“ („parking“) pozicijoje, o su mechanine pavarų dėže - įjungus žemiausią, t.y. pirmą, pavarą. Jei automobilis paliekamas nuokalnėje arba įkalnėje, reikėtų pastatyti jį prie kelkraščio ir priekinius ratus pasukti taip, kad jie būtų atremti į šaligatvį. Taip pat patartina vežiotis specialias kaladėles, skirtas pakišti po ratais. Jeigu tokių neturite - dėl šventos ramybės po ratu pakiškite pusplytę.
Netirpinkite vandeniu
Vienas keisčiausių ir labiausiai gluminančių kai kurių vairuotojų įpročių - užšalusią durų spynelę atrakinti pilant ant jos verdantį vandenį. Aišku, gavusi karšto vandens dozę spynelė atitirps, bet tokių veiksmų kaina bus tikrai neproporcinga padarytai žalai. Dėl milžiniško temperatūros skirtumo durelių dažai patiria tikrą šoką, ilgainiui jie gali pradėti kilti pūslelėmis ir atšokti, taip pat išsikraipo guminės tarpinės. Karšto vandens patenka ir į spynelės vidų, todėl, vėl palikus automobilį ilgesniam laikui, ji užšals dar greičiau. Kai spynelė užšalusi, galima panaudoti įkaitintą raktą - palaikyti jo metalinę dalį virš žiebtuvėlio liepsnos. Tokiu veiksmu greičiausiai nepavyks atsidaryti užšalusios spynelės pirmu bandymu, tačiau kelis kartus pakartojus spynelė turėtų pasiduoti.
Ne tik valytuvai
Kai ryte spaudžia laikas, dažnas vairuotojas vos tik paleidęs variklį skuba įjungti valytuvus. Jeigu jie bando krustelėti, bet tai jiems nepavyksta - vadinasi, prišalo. Tokiu atveju reikia nedelsiant išjungti valytuvus, nes tai gresia jų elektros variklio remontu arba keitimu. Dar prieš paleidžiant valytuvus reikėtų pačiam išvaduoti juos iš ledo gniaužtų. Net ir tokiu atveju, kai valytuvai veikia, nevertėtų skubėti džiaugtis, kad sutaupėte minutę kitą - langai vis tiek nebus nuvalyti kokybiškai. Reikia prisiminti, kad brūžinant per apšalusį, ledu padengtą stiklą labiausiai gadinamos valytuvų gumos - tarsi jos valytų ne stiklą, bet šveičiamąjį popierių. Tad nors valytuvai ir nėra brangi investicija (vidutiniškai kainuoja 6-10 eurų), vis tiek geriau juos pasaugoti ir ledo gremžtuku nugremžti stiklą pačiam. Taip bus ir saugiau, ir patogiau, ir pigiau.
Pravėdinkite mašiną
Jei automobilio stiklus gerai nugremžėte iš lauko pusės, dėl viduje susikaupusios drėgmės jie vis tiek gali būti apšerkšniję. Važiuoti apšerkšnijusiu priekiniu stiklu - nedovanotinai pavojinga, nes matomumo praktiškai nėra, o laukti, kol salono šildymo sistema pasieks darbinę temperatūrą, benzininiams automobiliams gali tekti kelias minutes, dar ilgiau - dyzeliniams automobiliams. Šią šarmojimo problemą galima išspręsti paprastu būdu - prieš palikdami automobilį nakčiai, jo saloną trumpai pravėdinkite. Tiesiog minutę kitą prieš kelionės pabaigą reikėtų praverti skirtingų pusių langus arba jau sustojus kurį laiką praverti duris. Toks elementarus pratimas leis šiltam ir drėgnam mašinos viduje esančiam orui išeiti, o į jo vietą pateks šaltas ir mažai vandens garų turintis oras. Kai automobilio stiklai naktį atvės, iš esmės nebus kam ant jų kondensuotis ir šerkšnui susidaryti. Paprastas, logiškas ir didelių pastangų nereikalaujantis veiksmas, kuris palengvins kiekvieno vairuotojo gyvenimą šaltą žiemos rytą.
Geriau neplaukite
Gražu važinėti purvina mašina? Taip, tačiau žiemą tai atleistina. Mašinos plovimas per šalčius labai kenkia jos dažams, gumoms ir tarpikliams, todėl geriau to nedaryti, nebent yra galimybę ją visapusiškai išdžiovinti. Salone susikaupusią drėgmę galima pašalinti atidarius visas dureles, bet daug sunkiau ją išprašyti iš įvairių kėbulo ertmių. Jeigu mašina laikoma lauke, nereikia jos žiemą specialiai palikti prekybos centrų daugiaaukštėse stovėjimo aikštelėse, kur yra pliusinė temperatūra. Per kelias valandas, kol automobilio savininkas būna užsiėmęs, ji atitirpsta, o dažnas temperatūros režimų keitimas automobiliui, kaip ir daugeliui kitų dalykų, yra žalingas. Jeigu yra galimybė, geriau palikite mašiną lauko aikštelėje. Neretai prekybos centrų aikštelėmis vairuotojai per šalčius naudojasi tam, kad automobilis neįšaltų arba siekdami nekankinti jau ir taip pavargusio akumuliatoriaus. Todėl visiems tinkamų patarimų čia nėra - kiekvienam savas atvejis.
10 žiemos automobilio patarimų ir gudrybių, kurias reikia žinoti
Kaip elgtis su prišalusiu rankiniu stabdžiu?
Viena nemaloniausių žiemos rykščių automobilių vairuotojams - prišalęs rankinis stabdis. Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. „Artėja žiema ir man labai neramu. Pernai po šaltesnės nakties prišalo rankinis stabdis, kai iš vakaro jį užtraukiau. Rezultatas - pradrožiau kieme 100 metrų su nesisukančiu ratu ir nors tu ką - ne iš vietos ratas“, - patarimo, ką daryti automobilių diskusijų forume artėjant žiemai klausė internautas. Tokių situacijų yra pasitaikę ne vienam vairuotojui.
Specialistų ir vairuotojų patarimai
Automobilių ir vairavimo mokymo ekspertas Artūras Pakėnas teigė, kad rankiniu stabdžiu reikėtų susirūpinti jau rudenį. „Rankinį stabdį reikia patikrinti jau rudenį, jei nenorima žiemą problemų. Geriausiai tai daryti keičiant ratus. Galima sutepti ir „pramankštinti“ arba pakeisti, jei įtrūkę trosiuko šarvai (apsaugos)“, - patarė A. Pakėnas. Anot jo, tuo turėtų apsirūpinti profesionalūs autoserviso meistrai.
Specialistas davė patarimą, ką daryti, jeigu stabdys prišalo: „Esant šaltam orui ir pavažinėjus visą dieną šlapiom gatvėm, tikrai nepalikčiau nakčiai ant rankinio. Jeigu naktį yra minusinė temperatūra, to tikrai nerekomenduojama daryti. Jei jau užšalo, pabandyčiau važiuoti ne į priekį, o galine pavara - kartais atšoka.“
Pasak Vilniuje esančio autoserviso mechaniko Juliaus, senų automobilių rankinio stabdžio lynai, suportai būna pažeisti korozijos, apsauginės gumelės, apsaugančios judančias detales, sutrūkinėja ir praleidžia vandenį į stabdžių sistemos judančias dalis. Drėgmė sukelia koroziją, kuri trukdo lengvai judėti stabdžių sistemos dalims. Ir dėl to spustelėjus šaltukui, stabdžių lynai ir kitos judančios detalės prišąla. Pašnekovas nepatarė žiemą vairuotojams ilgai laikyti užtraukto rankinio stabdžio. Priešingu atveju jis gali prišalti ir gali kilti nemažai problemų. Meistro teigimu, vienintelis būdas žiemą išvengti problemų su rankiniu stabdžiu - jį profilaktiškai tikrinti ir laiku pašalinti pasitaikančius defektus. Jei jų nebus, neturėtų kilti ir problemų.
Automobilių interneto diskusijų forumuose vairuotojai ir mechanikai taip pat pataria vienas kitam, kaip tokiose situacijose reikėtų elgtis. „Imk vandens bliūduką ir pilk, bet jokiu būdu tik ne karšto, o šilto vandens, nes jeigu pilsi karštą, tai deformuosi diską. Prisisemk gana daug vandens ir pilk po automobilio apačia. Tai jau patikrinta“, - rašo internautas. „Padaužyk su plaktuku į suportą, stabdžių diską. Man per pirmą šaltuką padėjo ir nepalik naktį rankinio stabdžio“, - patarė kitas diskusijų dalyvis. Kiti diskusijų dalyviai teigė žiemą apskritai nenaudojantys arba kuo mažiau naudojantys rankinį stabdį. Vis dėlto mechanikas Julius pralinksmėjo išgirdęs tokius patarimus. Jo teigimu, tai gal ir veiksminga, bet dažnai taikant šiuos metodus gali būti pakenkta automobiliui. Dėl to jis ragino profilaktiškai rankinį stabdį patikrinti jau dabar.
Kaip saugiai vairuoti žiemą?
Žiemos sąlygos gali būti itin permainingos. Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų tolygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą, pasirinkti saugų, o ne maksimaliai leistiną, greitį. Itin svarbu laikytis saugaus atstumo nuo priekyje esančios transporto priemonės. Žiemos keliuose rekomenduojamas atstumas turėtų būti net 3 kartus didesnis nei vasaros metu. Be to intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl reikėtų vengti staigiai persirikiuoti ar lenkti. Vairavimo specialistai pataria, kad automobiliui pradėjus slysti, reikėtų atleisti greičio paminą ir nedaryti staigių judesių. Daugumoje automobilių yra įdiegtos ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), ASC (praslydimo kontrolės sistemos), ESP (elektroninės stabilumo sistemos) saugumo sistemos, kurios slydimo metu padidina transporto priemonės stabilumą ir saugumą. Jei automobilyje nėra ABS, važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros. Derėtų atkreipti dėmesį, kad rytais, dėl temperatūros skirtumų, itin slidu gali būti ant tiltų ir viadukų. Taip pat pavojingesnės yra žemesnės, arčiau vandens telkinių, pelkių, upelių, bei miškingose vietovėse esančios kelio vietos. Čia temperatūra paprastai būna vienu ar dviem laipsniais žemesnė, todėl ir plikledžio tikimybė čia didesnė. Specialistai sako, kad saugiausia važiuoti susigulėjusiu puriu sniegu. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu rekomenduojama susilaikyti nuo nereikalingų kelionių, tačiau esant neišvengiamai būtinybei vykti, kviečiame susipažinti su informacija apie kelių būklę ir oro sąlygas, kuri reguliariai atnaujinama ir skelbiama Eismo informacijos centro interneto svetainėje www.eismoinfo.lt.
Elektroninis stovėjimo stabdys
Elektroninis stovėjimo stabdys pakeitė anksčiau naudotą įprastą rankinį stabdį ir yra paprastai valdomas jungikliu panelyje vidurinėje konsolėje. Jis įjungiamas mygtuko paspaudimu ir veikia galinių ratų stabdžių diskus. Juos veikia du elektriniai varikliai su pavaromis. Stabdžiai automatiškai atleidžiami, kai transporto priemonė pajuda pirmyn, todėl ji nė kiek nerieda atgal. Elektroninis stovėjimo stabdys apima ir „Auto Hold“ funkciją, sukurtą apsaugoti transporto priemonę nuo riedėjimo atgal sustojus prie šviesoforo ar įkalnėse. Todėl tampa gerokai lengviau pradėti judėti įkalnėje.
Elektrinį rankinį stabdį, pirmąkart masinėje gamyboje instaliuotą 2002 metais į 7 klasės BMW limuziną, nemaža dalis vairuotojų, kurių automobiliuose įdiegta tokia stabdžio sistema, iki šiol laiko ne tiek privalumu, kiek nesusipratimu. Modernūs elektriniai rankiniai stabdžiai, veikiantys kartu su automobilio elektronine stabilumo kontrolės (ESP) sistema, pasak gamintojų, garantuoja dar didesnį saugumą. Kita vertus, nemaža dalis apynaujų automobilių vairuotojų, susiduriančių su elektrinio rankinio stabdžio gedimais, baisisi išgirdę, jog vien elektrinio bloko, valdančio šią sistemą, keitimas nauju gali kai kuriais atvejais atsieiti 1000 ar net daugiau eurų. Elektriniu parkavimosi stabdžiu nesižavi ir įgudę vairuotojai, kuriems rankinis stabdys galėtų praversti ekstremaliose situacijose, kai prireikia „užmesti“ automobilio užpakalinę dalį. Tačiau tiems vairuotojams, kuriems naujas automobilis visų pirmiausia asocijuojasi su maksimaliu komfortu, o naujausios elektromechaninės ir elektroninės sistemos - vertingais pagalbininkais, elektra valdomu stabdžiu greičiausiai nesibodės. Be elektrinio rankinio stabdžio nebūtų tokių funkcijų kaip sustojimo įkalnėje pagalbos sistema (angl. hill-hold). Be to, tiesiogiai ant stabdžių apkabos montuojamose sistemose pavyks išvengti tokių nesklandumų kaip žiemą užšalę rankinio stabdžio trosai.
Atsisako trosų
Šiuo metu automobiliuose montuojamos dviejų tipų elektrinio stabdžio sistemos. Pirmosios, kurių pagrindą vis dar sudaro trosu įtempiamas stabdys, tik valdomas ne ranka, o elektros motoru, laikomos ne tokiomis pažangiomis. Dėl trosiuko faktoriaus ar išorėje montuojamo valdymo bloko jos taip pat nėra visiškai apsaugotos nuo karščio ar drėgmės poveikio. Pavyzdžiui, nemažai problemų dėl elektrinio stabdžio kyla nuo 2009 metų gaminamų „Toyota Avensis“ šeimininkams. Išorėje ant užpakalinės ašies montuojamas elektrinio stabdžio valdymo blokas pasirodė esąs nepakankamai atsparus drėgmei. Tiesa, problema nėra tokia masinė, kad gamintojas būtų atšaukęs modelį į servisus. Be to, nuo 2014 metų „Toyota“ tikina išsprendusi šį klausimą, atnaujinusi valdymo bloko dizainą ir papildomai jį izoliavusi nuo drėgmės. Vis daugiau gamintojų kurdami naujus modelius atsisako elektros motoru tampomų trosų sistemos ir keičia ją moderniausia kartu su ESP arba atskirai valdoma integruota elektroninio stabdžio sistema. Šiuo atveju rankinio stabdžio trinkelės stabdžių diskus suspaudžia ne įtemptos trosu, o pasitelkiant elektrinę stabdžių apkabą. Integruotų sistemų elektrinio stabdžio apkabą valdo hidrauliniu būdu paleidžiamas pagrindinis ir elektra valdomas rankinis stabdžiai. Cilindras ir pavara plastikiniame korpuse, kuriam tenka stovėjimo stabdžio funkcija, varžtais yra tvirtinami tiesiogiai prie stabdžių apkabos korpuso. Dar vienas rankinio stabdžio privalumas yra tas, jog iškeitus mechaniniu būdu valdomo stabdžio rankenėlę tiesiog į dar vieną mygtuką sutaupoma erdvės centriniame pulte. Vietoj rankinio stabdžio rankenos atsirado smulkiems daiktams skirtos dėtuvės, vieta mobiliajam telefonui įkrauti.
Veikia panašiai kaip ABS
Tokie stabdžių sistemų gamintojai kaip pasaulyje garsi bendrovė ZF TRW teigia, jog elektrinio stabdžio sistema didina ne tik patogumą, bet ir saugumą. Be to, kad užtikrina stabdžio funkciją, elektrinė sistema sudaro visiškai integruotą stabdžių sistemos dalį, kuri greitai įsijungia, nustato stabdžių trinkelių susidėvėjimą. Pasak gamintojo, tokiai sistemai būdingas ir mažesnis mechaninis susidėvėjimas, palyginti su įprastine sistema. Esant avarinei situacijai, sugedus pagrindinei hidraulinei stabdžių sistemai ir vairuotojui nuspaudus elektrinio rankinio stabdžio jungiklį, užpakaliniai ratai yra stabdomi impulsais, siekiant išvengti jų užsiblokavimo ir su tuo susijusio transporto priemonės kontrolės praradimo. Avariniu atveju toks elektrinis rankinis stabdys, veikdamas trumpais intervalais, savo stabdymo maniera primena stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS). Taip pat tokia sistema veikia kaip papildoma apsauga nuo salone žaidžiančių vaikų - elektrinio rankinio stabdžio nepavyks išjungti, jeigu neveikia automobilio variklis. Žvelgiant iš patogumo perspektyvos, elektrinis rankinis stabdys, priklausomai nuo gamintojo sprendimo ir konkretaus modelio, gali būti įjungtas automatiškai, atidarius vairuotojo dureles arba išjungus variklį.
Pravartu sausakimšose aikštelėse
Išlepusių vairuotojų tvirtinimu, pravarčiausia yra būtent sustojimo įkalnėje pagalbos funkcija, kurios užduotis yra išvengti transporto priemonės riedėjimo atgal. Daugelyje naujų automobilių modelių, norint nepariedėti atgal, vis dar tenka stovint įkalnėje laikyti numygus stabdį. Tačiau akivaizdu, jog bėgant laikui bus galutinai atsisakyta šio principo, o padedant elektrinio rankinio stabdžio sistemai automobilis, sustabdytas įkalnėje, tiesiog stovės kaip įbestas, kol vėl spustelėsite akceleratoriaus pedalą. Elektroninis rankinis stabdys mažiau įgudusiems vairuotojams ypač padeda manevruoti sausakimšose daugiaaukštėse stovėjimo aikštelėse. Kai transporto priemonės juda lėtai, o vairuotojas turi sustoti įkalnėje, tolygiai pajudėti iš vietos ne kiekvienam yra paprasta. Tačiau elektrinio rankinio stabdžio sistema išsprendžia šią problemą, automatiškai atleisdama rankinį stabdį varikliui pasiekus pakankamą sukimo momentą, ir taip užtikrina tolygų automobilio pajudėjimą įkalnėje. Taip pat mažai tikėtinu variklio užgesimo atveju, kai automobilis turėtų pradėti judėti atgal, tokia sistema tai nustato ir iškart įjungia rankinį stabdį. Daug automobilių mėgėjų, smagiai laiką leidžiančių prie vairo, greičiausiai atkirstų, jog toks elektrinis pagalbininkas tik užmigdo vairuotoją ir atima automobilio valdymo įgūdžius. Taupieji gali niurzgėti dėl to, kad elektroninės sistemos vis labiau brangina automobilį, be to, jo remontas darosi sudėtingesnis.
