Automatinės pavarų dėžės (toliau AP dėžė) selektoriaus svirtis yra sumontuota automobilio grindyse - toje vietoje, kaip ir mechaninės pavarų dėžės svirtis.
AP dėžės pozicijos ir jų funkcijos
"P"(parking) pozicija. Įjungtas mechaninis transmisinis stabdys, laikantis automobilį stovėjimo metu, kaip pavizdžiui, įjungta pavara mechaninėje pavarų dėžėje. Tačiau variklis gali veikti esant tuščiai eigai. Šios padėties užtenka automobiliui išlaikyti, jeigu vietovė gana lygi, bet jeigu automobilis paliekamas nuokalnėje ar įkalnėje, iš pradžių reikėtų užtraukti stovėjimo stabdį, o vėliau selektoriaus svirtį įstumti į "P" poziciją. Tokiu būdu saugomas blokavimo mechanizmas AP dėžėje.
"R"(reverse, rear) pozicija - atbulinės eigos pavara.
"N" (neutral) pozicija. Selektoriaus svirtį įjungus į neutralią padėtį, variklio sukimo momentas varantiems ratams neperduodamas, automobilis gali laisvai riedėti. Esant "N" pozicijai galima užvesti variklį. Visais kitais atvejais starteris neįsijungs. Nerekomenduojama įjungti "N" poziciją, jeigu automobilis rieda.
"D" (drive) pozicija. Pagrindinė padėtis važiuojant. Laipsniškai įsijungia reikiama pavara (dažniausiai jų yra keturios, senesniuose modeliuose - trys, o naujausiuose - penkios). "D" pozicijoje, automobiliui judant normaliomis sąlygomis, variklis veikia optimaliu režimu. Beje, ypatingo mechanizmo - hidrotransformatoriaus - dėka automobilis gali pradėti judėti antrąja pavara: pirmąją pavarą, esant reikalui, įjungia "kick-down" sistema.
Pažemintas režimas "kick-down" AP dėžėse suveikia, pavyzdžiui, akceleratorių nuspaudus "iki dugno".
"S" arba "3" pozicija. Tai žemesnių pavarų veikimo diapazonas. Esant tokiai padėčiai, aaukščiausia pavara tampa trečia, ketvirta įsijungti negali. Ši pozicija rekomenduojama keliuose su įkalnėmis.
"L" arba "2" pozicija. Įsijungia tik pirma ir antra pavaros. Pozicija naudojama važiuojant sunkiomis sąlygomis, pavyzdžiui, kalnuose. Stabdymas varikliu dar efektyvesnis. Selektoriaus svirtį pervedus į "S", o po to atgal į "L", automobiliui greitėjant, antra pavara įsijungs greičiau. Selektoriaus svirtį iš "D" į "S" ar net "L" (atitinkamai "3" ir "2" galima perstumti ir važiuojant, pavyzdžiui lenkiant. Bet tuo atveju kyla grėsmė varikliui, mat iš pradžių įsijungia žemesnė pavara.
"O/D" (overdrive) pozicija. Tai aukščiausios pavaros įjungimas, kuri ženklinama "O/D" arba "D" apvesta rutuliuku. Jeigu vairuotojas spaudžia pedalą lėtai, kiekviena kita pavara įsijungs tada, kai variklio sūkiai pasieks pavaros perjungimui reikiamą ribą. Automobilis tada įsibėgėja tolygiai.
Pradedant važiuoti ir sustojimas
Kaip jau minėjome, automobilį su AP dėže galima užvesti tik kai selektorius yra "P" arba "N" padėtyje. Norint pradėti važiuoti reikia (varikliui veikiant tuščia eiga) nuspausti stabdžių pedalą (daugelyje mašinų kitaip neįjungsi pavaros), selektoriaus svirtį pastatyti į norimą poziciją ("R" arba "D", ar pažemintos pavaros), atleisti stabdį ir paspausti akceleratorių. Beje, įjungus važiavimo režimą, automobilis su gerai sureguliuotu varikliu turi lėtai judėti, net nenaudojant akceleratoriaus. Tai itin patogu stovėjimo aikštelėje, kur galima automobilį valdyti vien stabdžiais.
Tvarkingos AP dėžės turi persijungti greitai, ne ilgiau kaip sekundę. Visi perjungimai pirmyn-atgal atliekami tik per neutralią poziciją ir šiuo atveju automobilis turi stovėti. Yra "geležinė" taisyklė: iš pradžių visai sustoti, tik po to keisti svirties padėtį. Įjungti "P" poziciją galima irgi tik visiškai sustojus. Žinoma, transmisijos stabdžių mechanizmas turi apsaugą "nuo kvailių", bet dėžė gali ir sulūžti.
Trumpam sustojus, pavyzdžiui prie šviesoforo, nereikia jungti "N" ir apskritai "N" naudoti kuo rečiau. Trumpam sustojus automobilį reikia prilaikyti stabdžiais, o sustojus ilgesniam laikui įjungti "P".
Stovint trumpai (pvz., prie šviesoforo): palikite svirtį padėtyje „D“ arba „N“, bet laikykite stabdžio pedalą nuspaustą (arba įjunkite „Auto Hold“ (tai funkcija, kuri sustabdžius automobilį išlaiko jį toje pačioje vietoje), jei yra).
Stovint ilgesnį laiką (pvz., automobilių aikštelėje ar kieme): Įjunkite „P“ režimą - tai užrakina transmisiją ir neleidžia automobiliui riedėti. Naudokite rankinį stabdį (mechaninį arba elektrinį) - ypač stovint nuolydyje ar ant kalvos. Tai apsaugo pavarų dėžę nuo įtampos. Tada atleiskite stabdžio pedalą. Svarbu: pirmiausia įjunkite rankinį stabdį, tik tada „P“ režimą - tai sumažina apkrovą transmisijos fiksatoriui. Jei sustojimas trumpas - nereikia jungti „P“, bet jei sustojote ilgesniam laikui ar išlipate iš automobilio, naudokite tiek „P“, tiek rankinį stabdį.
AP dėžės priežiūra ir eksploatacija
AP amžių galima prailginti laikantis tam tikrų reikalavimų. Pradedant važiuoti į priekį padėtį "R" reikia peršokti greitai. Tas pat ir sustojus greit peršokti į "P", kad nespėtų isijungti atbulinė eiga.
Rekomenduojama kuo rečiau naudotis "kick-down" režimu, nes kuo mažiau spausi akceleratorių tuo ilgiau tarnaus transmisija.
Žiema, ar reikia šildyti prieš važiuojant, tas pat kaip su varikliu. Šiuolaikinės alyvos leidžia to nedaryti, bet šaltą žiemą geriau, kad variklis padirbėtų keletą minučių, selektoriaus svirčiai esant "N" padėtyje. Po itin ilgo stovėjimo, geriau pradėti važiuoti pažeminta pavara - "3", "2".
Kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, variklio alyva ir pavarų dėžės skystis tampa daug tirštesni. Mechaninės dalys vis dar juda dideliu greičiu, tačiau tepimas dar neveikia optimaliai. Tiek mechaninėse, tiek automatinėse pavarų dėžėse metalinės dalys slysta, sąveikauja ir sukasi dideliu greičiu. Jei alyva vis dar šalta ir tiršta, ji negali tinkamai apsaugoti šių paviršių nuo trinties. Daugelis šiuolaikinių automobilių pateikia paprastą vaizdinę užuominą: apsukų matuoklį. Iškart po šalto užvedimo variklio tuščiosios eigos sūkių skaičius dažnai būna šiek tiek didesnis nei 1000 aps./min. Po trumpo laiko apsukos nukrenta iki šiek tiek mažesnių nei 1000 aps./min., nes variklis ir skysčiai pradeda šilti. „Pasak ekspertų, vairuotojai turėtų vengti spausti šaltą variklį ir prieš pradėdami važiuoti, trumpai palaukti, kol tuščiosios eigos greitis stabilizuosis.
Automatinėms dėžėms reikalingas ATF tepalas, dažniausiai naudojamas "Dexron". Šiaip kokią alyvą naudoti reikia atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas.
Alyvos lygio tikrinimas - tikras ritualas. Selektoriaus svirčiai esant "P", automobiliui leidžiama padirbti 2-3 min tuščiomis apsukomis. Po to, automobilį prilaikant stabdžiais, perjungiamos keletą kartų visos padėtys, ties kiekviena palaikant apie 5 sekundes. Paskui pastatyti į "P" ir, neužgesinant variklio, patikrinti tepalo lygį pagal matuoklę. Kai kuriuose automobiliuose, kaip senuose "Chrysler", šiuolaikiniuose "Dodge RAM", "Jeep Grand Cherokee" ir priekinę pavarą turinčiuose "Mitsubishi" alyvos lygį reikia tikrinti esant "N" padėtyje. Jei alyvos lygis būtų tikrinamas neužvedus variklio, jis būtų žymiai didesnis, nei iš tiesų yra.
Alyvą ir filtrą reikią keisti kas 30-40 tūkst. km, arba kas 2 metai, arba jei skystis pasidaro drumzlinas, pasidaro balta emulsija (tai reiškia į dėžę pateko vandens). Šiuo atveju dėžę reikės išardyti, nes skystis visas niekada neišteka. Išimtis tik "Mercedes Benz", iš kurių AP dėžių galima išleisti visą skystį. Paprastai keičiant alyvą, tai nieko baisaus, kad kažkiek skysčio lieka.
Be hidraulikos reikia skirti dėmesio ir valdymo mechanizmams. AP dėžėje reikia kontroliuoti akceleratoriaus lyną ir nuolat jį sutepti. Kartais frikcionų prasisukimą ir prastai persijunginėjančias pavaras galima sureguliuoti paprasčiau paveržus įvadą. O nutrūkus šiam lynui, gali sugesti dėžė. Jei tranmisija turi vakuuminį reguliatorių, nieko reguliuoti nereikia, bet jam sugedus galima nemaloni situacija, kai pradeda dėžės skystis tekėti į įleidimo kolektorių. Iš išmetimo vamzdžio virsta mėlyni dūmai, atrodo sugedo variklis. Čia nekvalifikuota pagalba AP dėžei ir baigiasi. Rimtą remontą gali atlikti tik specialistai.
Dažniausios AP dėžės problemos ir jų sprendimai
AP dėžė dažniausiai sugenda, be neteisingo perjunginėjimo pirmyn-atgal, kai bandoma intensyviai išsivaduoti įklimpus be įjungto pažeminto diapazono. Dar viena pavojinga situacija: buksyravimas su neužvestu varikliu. Dėžės alyvos siurblys veikia nuo alkūninio veleno ir, net esant įjungtai "N" padėčiai, kai kurie krumpliaračiai su savo frikcionais nesitepa. Tad buksyruoti geriausia užkėlus varančius ratus ant vežimėlio, arba atjungti kardaninį veleną, ar pusašius. Jei tai neimanoma, reikia tempti tokį automobilį ne greičiau 30 km/h ir kuo trumpesnį atstumą. Absurdas, kai šnekama, kad automobilį galima užvesti tempiant, o po to staigiai įjungus 1 poziciją.
Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai - tai vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų, kuris įspėja apie pavarų dėžės problemas. Tiesa, jei problemos vinis yra sumažėjęs tepalų lygis, apsunkinantis bėgių perjungimą, tuomet per daug nerimauti nereikėtų. Tokiu atveju papildykite tepalų bakelį ir ramiai važiuokite toliau. Visgi, jei tepalai nėra problema, situacija kiek rimtesnė.
Turbūt kiekvienas vairuotojas žino, jog važiuojant pastoviu greičiu, atitinkamai ir variklio apsukos turėtų būti tolygios. Todėl, pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
Užkuriate automobilį, parkavimo rėžimą perjungiate į važiavimo padėtį, atleidžiate stabdį, tačiau automobilis pajuda ne iškart?
Kaip dar vieną indikatorių, nurodantį pavarų dėžės gedimus, galime išskirti garsus, sklindančius iš pavarų dėžės. Tiesa, tiksliai pasakyti, koks garsas sklinda gana sunku, kadangi kiekvienos markės automobilis gali skleisti skirtingus garsus.
Dar viena problema, rodanti, jog turite pavarų dėžės problemų - iš automobilio sklindantis degėsių kvapas. Šis kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros. Padidėti temperatūra gali dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų. Todėl, pajutus šį kvapą, pirmiausia rekomenduojame patikrinti tepalus.
Taip, tai pats akivaizdžiausias įspėjimas, jog susiduriate su problema.
Visuomenėje vis dar egzistuoja mitas, jog automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda kur kas dažniau, nei su mechaninėmis. Galime patikinti, jog automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų.
Automatinė pavarų dėžė yra neatsiejama šiuolaikinių automobilių dalis, užtikrinanti sklandų ir efektyvų jų veikimą. Ši sistema leidžia automobiliui keisti pavaras be vairuotojo įsikišimo, prisitaikant prie kelių sąlygų ir vairavimo stiliaus, taip užtikrinant optimalų našumą ir degalų sąnaudų efektyvumą. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas techninis įrenginys, automatinė pavarų dėžė gali patirti tam tikrų problemų. Vienas iš dažniausiai automobilių savininkų patiriamų sutrikimų yra pavarų dėžės “smūgiavimas” - netikėtas ir staigus pavarų keitimo jausmas, kuris gali pasireikšti kaip drebėjimas ar smūgis perjungiant pavaras.
Elektronikos gedimai: Daugelis šiuolaikinių automobilių yra valdomi sudėtingų elektroninių sistemų, kurios reguliuoja pavarų dėžės veikimą. Automatinės pavarų dėžės veikimas šiuolaikiniuose automobiliuose priklauso nuo sudėtingos elektroninės valdymo sistemos. Ši sistema atsako už optimalaus pavarų perjungimo momento nustatymą, remdamasi daugybe veiksnių, tokių kaip greitis, variklio apkrovimas ir vairuotojo elgsena.
Hidraulinė sistema yra atsakinga už pavarų aktyvavimą automatinėse pavarų dėžėse. Ji naudoja slėgį, kuris perkeliamas per transmisijos skystį, siekiant aktyvuoti atitinkamas pavaras. Jeigu sistemoje atsiranda slėgio nukrypimų - per didelis ar per mažas slėgis - tai gali trukdyti sklandžiam pavarų perjungimui, sukeldama smūgiavimą.
Laikui bėgant, dėvėjimasis yra neišvengiamas visose mechaninėse sistemoje, įskaitant automatinę pavarų dėžę. Detalės, tokios kaip diskai, slydimo įvorės ar pavarų dantys, gali dėvėtis arba pažeistis, kas lemia netinkamą jų veikimą.
Transmisijos skystis yra gyvybiškai svarbus automatinės pavarų dėžės veikimui, nes jis perneša hidraulinį slėgį, reikalingą pavarų perjungimui, ir tepa judančias dalis. Netinkamas transmisijos skysčio lygis - tiek per mažas, tiek per didelis - gali trukdyti šiam procesui. Be to, skysčio tarša arba degradacija gali sumažinti jo gebėjimą teikti reikiamą slėgį ir tepimą, dėl ko atsiranda smūgiavimas ir kitos perjungimo problemos.
Automatinės pavarų dėžės smūgiavimas gali būti sudėtingas reiškinys, kurio priežastys įvairios ir dažnai susipina. Todėl svarbu laiku atpažinti problemą ir pradėti tikslią diagnostiką. Ankstyvas atpažinimas: Laiku pastebėjus pirmuosius smūgiavimo simptomus, galima užkirsti kelią tolesnei sistemų degradacijai. Saugumas: Smūgiavimas gali būti ženklas apie rimtesnes problemas, kurios gali turėti įtakos vairavimo saugumui.
Kompiuterinė diagnostika: Šiuolaikiniai automobiliai yra aprūpinti sudėtingomis elektroninėmis valdymo sistemomis, kurias galima tiksliai išanalizuoti naudojant specializuotą diagnostikos įrangą. Profesionali diagnostika yra būtina, siekiant nustatyti tikslias smūgiavimo priežastis ir parengti veiksmingą remonto planą.
Perprogramavimas: Kai kurios elektroninės valdymo sistemos klaidos gali būti ištaisytos atnaujinant arba perprogramuojant programinę įrangą. Komponentų tikrinimas ir keitimas: Jei problema susijusi su gedusiais jutikliais ar kitais elektroniniais komponentais, būtina juos patikrinti ir, esant būtinybei, pakeisti. Slėgio reguliavimas: Hidraulinės sistemos slėgio koregavimas gali būti reikalingas, kad būtų atstatytas tinkamas pavarų perjungimo veikimas. Keitimo procedūros: Detalių keitimas turėtų būti atliekamas laikantis gamintojo nurodymų ir naudojant originalias ar kokybiškas pakaitines dalis.
Skysčio keitimo intervalai: Gamintojai rekomenduoja reguliariai keisti transmisijos skystį, laikantis nurodytų serviso intervalų.
Prevencija yra gyvybiškai svarbi norint užtikrinti ilgalaikį ir sklandų automatinės pavarų dėžės veikimą automobiliuose. Reguliarus techninis aptarnavimas ir atidus automobilio būklės stebėjimas padeda išvengti daugelio problemų, įskaitant smūgiavimą.
Transmisijos skysčio tikrinimas: Reguliariai tikrinkite transmisijos skysčio lygį ir būklę. Skysčio keitimas: Laikykitės gamintojo rekomenduojamų transmisijos skysčio keitimo intervalų. Techninio aptarnavimo tvarkaraštis: Laikykitės gamintojo nustatyto techninio aptarnavimo tvarkaraščio. Sklandus vairavimas: Venkite staigaus akseleravimo ir staigių stabdymų. Pavarų perjungimas: Įsitikinkite, kad automobilis visiškai sustojo prieš perjungiant iš “D” (važiavimas) į “R” (atbulinė) ir atvirkščiai. Dėmesys pokyčiams: Klausykite ir jausti bet kokius veikimo pokyčius, pvz., netipinį triukšmą ar vibraciją, kurie gali signalizuoti apie būsimas problemas.
Kaip išvengti automatinės pavarų dėžės perkaitimo | AUTODOC
Jei įjungęs šeštą pavarą važiuojate 70 km/val. greičiu, ne pati geriausia mintis yra spausti akceleratorių iki dugno. Tokiais atvejais patartina nepatingėti ir įjungti žemesnę pavarą. Esant poreikiui galite jungti į antrą pavarą, o vėliau aukštindami - kai kurias praleisti.
Jei sustojus prie šviesoforo automobilis smarkiai ima veržtis į priekį, kalta ne AP dėžė, o akceleratoriaus pavara. Tai būna kai užsikerta akceleratoriaus lynas, ar sutrikusi karbiuratoriaus veikla.
Konverteris - Pūslė. Šis remonto variantas yra ženkliai pigesnis.
Automobilis su automatine pavarų dėže daug lengviau ir tiksliau valdomas. Automatinės pavarų dėžės kompiuterinė valdymo programa parenka optimaliausius variklio sukimo momento ir greičio transformavimo variantus. Važiuojant automobiliu, automatinė dėžė net posūkyje gali perjungti pavarą.
Įsėdus į automobilį ir užvedus variklį reikia įjungi iš P padėties į R perėjimas turėtų būti sklandus be jokių smūgių. Jei jaučiamas silpnas timptelėjimas, tai tikrai nereikia dėl to panikuoti, kad pavarų dėžė sugedus. Pradedame važiuoti lėtai D padėtyje ir labai švelniai bėgėjamės iki 90 km/h. Šiam tikrinimui reikės pasirinkti tinkamą kelią. Iki 90 km/h stengiamės įsibėgėti per 1 - 2 min. Ši link tikrindami automatinę dėžę važiuosime drastiškiau. Jungiame D padėti ir važiuojame sukeldami varikliui 1500 - 2500 apsukimų dėžei perjungus iš 1 pavaros į antrą staigiai spaudžiame pedalą iki dugno ir pavarų dėžė grįžta vėl į pirmą pavarą atkreipiame dėmesį ar ar perėjimas buvo be smūgių. įsibėgėjame iki 90 - 100 km/h ir važiuojame tolygiai laikydami akseleratorių būtų labai puiku, kad šiam testui tektų kelio atkarpa kurioje kelias šiek tiek turėtų įkalnę. Tai yra hidraulinė pavarų dėžės sankaba.
